Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl paramos/išlaikymo ir paramos/išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pilnamečiam vaikui, trečiasis asmuo, nepareiškiants savarankiškų reikalavmų byloje, K. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas ir trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jie informuoti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas J. B., motina trečiasis asmuo K. B.. 2015-05-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civlinėje byloje Nr. 2-320-206/2015 piteistas iš J. B. sūnaus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas, mokamas kas mėnesį po 130 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistas nuo 2015-01-01. K. B. paskirta sūnaus T. B. lėšų tvarkytoja. (duomenys neskelbtini) 2020-12-02 pažymoje Nr. 60-90 nurodyta, kad T. B. mokosi viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybės pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programą, pirmajai profesinei kvalifikacijai įsigyti kasdieniu būdu. Vidurinio ugdymo programą numatoma baigti 2021-06-30, mokyklą 2022-06-30. Sodros duomenimis T. B. nuo 2021-07-02 iki 2021-08-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba. Registruoto turto ieškovas neturi. Sodros duomenimis atsakovas nedirba, turi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamo turto, išlaikytinių neturi.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio mokslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo būtino vidurinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas esant visoms sąlygoms: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 11 straipsnis).

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis).

Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.

Kaip jau minėta, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas T. B. mokosi viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybės pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programą, pirmajai profesinei kvalifikacijai įsigyti kasdieniu būdu, t.y. jis atitinka pirmąją sąlygą, su kuria siejamas paramos priteisimas pilnamečiam vaikui. Antroji sąlyga, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovas byloje pateikė dvi pažymas dėl mokymosi, kuriose nurodyta, kad ieškovas mokėsi ir 2020 m., ir 2021 m. mokosi toliau toje pačioje įstaigoje, todėl teismas laiko, kad T. B. atitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančio moksleivio kriterijus.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia įvertinęs surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas jokio savo registruoto turto neturi, dirbo mokslo atostogų metu nuo 2021-07-02 iki 2021-08-31. Teisme ieškovas nurodė, kad mokykloje gauna stopendiją, kurios dydis 22,50 Eur. Dirbti jis negali, nes reikia mokytis, mokslas organizuojamas kasdieniu būdu. Šiuo metu ieškovas atlieka praktiką mokykloje, mokosi amato.

Teismo vertinimu, nors ieškovas yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydamas pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, užsiėmimų lankymui, profesinių įgūdžių įgijimui, siekiant įgyti ne tik vidurinį, bet ir profesinį išsilavinimą, kad galėtų ateityje dirbti ir materialiai save išlaikyti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytai teismų praktikai, daroma išvada, kad ieškovui būtina tėvų parama.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-1587-619/2017), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo poreikius sudaro apie 4400 Eur per metus, kas yra apie 370 Eur per mėnesį. Ieškovui neabejotinai reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Be to, ieškovui tenka ir dalis komunalinių mokesčių, į kuriuos įeina mokestis už elektrą, atliekų tvarkymą, telefoną ir internetą. Ieškovas teisme paaiškino, kad jo poreikiams patenkinti reikalinga apie 400 Eur suma per mėnesį. Teismo vertinimu ieškovo nurodytos išlaidos drabužiams, avalynei, higienos prekėms, kanceliarinėms priemonės, mokomosioms priemonėms, odontologų paslaugoms, kelionių išlaidoms (ieškovas kasdien vyksta autoobusu į mokyklą), gyvenamojo būsto išlaikymui yra realios ir protingo dydžio.

Kasacinis teismas formuojamojoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Įvertinus ieškovo poreikius, būtina nustatyti, ar atsakovas turi realių galimybių teikti išlaikymą ir kokio dydžio. Nors atsakovas nedirba, tačiau pagal Gyventojų registro duomenis kitų išlaikytinių taip pat neturi. Duomenų, kad dėl sveikatos problemų, kurios objektyviai jam trukdytų dirbti ir uždirti, teismui nepateikta. Pagal Registrų centro duomenis, atsakovo vardu registuota nekilnojamojo turto (dalis žemės sklypų, dalis statinių), pagal Regitros duomenis ir transporto priemonė. Atsakovas proceso metu elgėsi pasyviai, į ieškovo pareikštus reikalavimus neregavo, nors kaip parodė ieškovas, jis su atsakovu kalbėjosi telefonu ir atsakovas jam patvirtino, kad apie teisme vykstantį procesą žino. Atsakovui laisva valia pasirinkus pasyvų procesinį elgesį, neteikus į bylą jokių duomenų dėl pareikštų ieškovo reikalavimų, teismas byloje vertina tik ieškovo pateiktus ir teismo išreikalautas įrodymus bei jų pagrindu daro išvadas.

Ieškovą šiuo metu išlaiko trečiasis asmuo, kurios gaunamas darbo užmokestis, pagal ieškovo pateiktą informaciją, yra nedidelis. Ieškovas su mama gyvena pas mamos sugyventinį. Trečiasis asmuo turi butą ir nedidelį žemės sklypą Pasvalio r.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo metu trečiojo asmens K. B. turtinė padėtis nėra geresnė nei atsakovo, netgi greičiau priešingai pagal turimą turtą, be to, ieškovas gyvena su trečiuoju asmeniu, o pastarosios gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas ir trečiasis asmuo prie pilnamečio, tačiau besimokančio sūnaus poreikių tenkinimo turi prisidėti lygiomis dalimis.

Nustačius, kad ieškovo poreikiams tenkinti reikalinga apie 400 Eur per mėnesį, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas paties vaiko gaunamomis išmokomis, šiuo atveju ieškovo gaunama stipendija, kurios dydis, anot ieškovo, yra 22,50 Eur per mėnesį. Duomenų, kad ieškovas gautų kitų išmokų, byloje nėra. Ieškovas laikotarpiu nuo 2021-07-02 iki 2021-08-31 dirbo ir gavo darbo užmokestį. Byloje aplinkybių, kad tuo metu ieškovui buvo reikalingas papildomas išlaikymas, ieškovas neįrodinėjo, todėl teismo vertinimu, išlaikymas už šį laikotarpį nepriteistinas. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinus ieškovui reikalingo išlaikymo dydį, išskaičiavus ieškovo gaunamą stipendiją, bei tai, kad abu tėvai prie pilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, teismas sprendžia, jog kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ieškovui priteistinas jo prašomas 185 Eur per mėnesį išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-05-31) iki 2021-07-01 ir nuo 2021-09-01 iki 2022-06-30.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškinį šioje dalyje patenkinus, naikintinos teismo 2021-06-01 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: laikinas išlaikymas ieškovui T. B. (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 650 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-12-13 iki 2021-05-13, skaičiuojant po 130 Eur per mėnesį.

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos (2021-05-31) teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovo teisė reikalauti priteisti išlaikymą pagal CK 3.1921 straipsnio 1 dalį atsirado nuo 2020-12-13, kai, besimokydamas ir siekdamas vidurinio išsilavinimo, jis sulaukė pilnametystės, o atsakovas nustojo teikti išlaikymą jo poreikiams tenkinti.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad įsiskolinimo laikotarpiu realūs ieškovo poreikiai buvo kitokie nei šiuo metu, tačiau pats ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuotint po 130 Eur per mėnesį, t.y. po tokią sumą, kurią atsakovas jam teikė išlaikymą kaip nepilnamečiui vaikui: 5 mėn.x130, viso 650 Eur.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020-12-13 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2021-05-31) nedirbo. Ieškovas teisme patvirtino, kad per tą laikotarpį paštu atsakovas atsiuntė 200 Eur, bet ar tai pinigai jam kaip parama, ar kaip susidariusio išlaikymo įsiskolinimas, jis nežino. Kadangi šios lėšos buvo tiesiogiai atsiųstos ieškovui, o kaip jis pats nurodė išlaikymo įsiskolinimą išieško antstolis ir ši suma gauta be antstolio įsikišimo, teismas laiko, kad ši suma išskaičiuotina iš įsiskolinimo sumos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant 450,00 Eur (650-200) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 185 Eur per mėnesį išlaikymą ir 650 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Teismas patenkino reikalavimą dėl išlaikymo sumos, bet įsiskolinimo dydį sumažino iki 450 Eur. Tokiu būdu ieškovo reikalavimai patenkinti 93 proc.

Ieškovas byloje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos. Įvertinus, tai jog yra patenkinti 93 procentų ieškinio reikalavimų, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 279 Eur atstovavimo išlaidų.

Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamas 60 Eur ((185 x 12 x 0,03 x 0,75) + (450,00 x 0,03 x 0,75)) žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje susidarė 20,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama iš viso 80,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-06-01 nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.65 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad bendroji taisyklė yra ta, kad teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, kurioje sprendžiami šeimos teisės klausimai, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nuo sprendimo priėmimo dienos naikintina Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-06-01 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, t.y. priteisti laikiną materialinę paramą pilnamečiam vaikui – ieškovui T. B. iš atsakovo J. B. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021-05-31) iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Pagal šią teismo nutartį išieškotas iš atsakovo išlaikymas ieškovui įskaitytinas į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti išlaikymą T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 185,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021-05-31) iki 2021-07-01 ir nuo 2021-09-01 kol ieškovas T. B. mokysis (duomenys neskelbtini) (2022-06-30).

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. B. 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovui T. B. už laikotarpį nuo 2020-12-13 iki 2021-05-31.

Priteisti iš atsakovo J. B. 279,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. B..

Priteisti iš atsakovo J. B. 80,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ieškovui priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-06-01 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.