- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- II-781-408/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00558-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Pažeidėjas
- A. K.
- Advokatai
- Tautvydas Tomkaus
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 19.22Savavaldžiavimas (ANK 518 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
- 22.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. ir jo atstovui advokatui Tautvydui Tomkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Nutarimo esmė: 2023 m. gruodžio 2 d. apie 14.19 val., pilietis A. K. savavališkai atjungė vandens įvadą ir sugadino šildymo sistemą, tiekiančią vandenį ir šildymą į V. K. gyvenamąjį namą. Pagal šį kaltinimą asmuo įvykdė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje. Žodinio bylos nagrinėjimo metu pilietis A. K. paaiškino, kad santykiai su jo brolio sūnumi, jo krikšto sūnumi V. K. yra labai komplikuoti. 2023 m. gruodžio 2 d. kaip ir beveik kiekvieną dieną atvyko palesinti vištų nurodytu adresu, kur dalis priklauso ir jam, buvo įėjęs į mamos namą persirengti, tačiau jame kaip ir kiekvieną dieną užtruko apie 15-20 minučių, jokių vamzdžiu neatjunginėjo, šildymo sistemos negadino, mano, kad pats V. K. taip pasielgė, kad galėtų apkaltinti jį. Nutarime nurodyta, kad įvertinus surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo protokole inkriminuojama kaltinimą. Byloje negauta kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti asmeniui grindžiamą kaltinimą, byloje surinkti įrodymai yra nepagrindžiantys pažeidimo padarymo esmės ir sudėties.
2024 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjo V. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir pripažinti A. K. kaltu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Skunde nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius visiškai netyrė ir net nebandė išsiaiškinti aplinkybių sekos, nebandė į bylą surinkti visų reikšmingų įrodymų, formaliai surašė 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą. Nurodė, kad teritorijoje yra du gyvenamieji namai ir pastatas pirtis, kuriame A. K. tuo metu neteisėtai, t. y. neturėdamas bendrasavininkų sutikimo, laikė vištas. Mažajame 86,60 kv. m. name įvykio metu niekas negyveno. Name nebuvo elektros, nebuvo šildymo. Įvykio teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Teikdamas paaiškinimus A. K. sąmoningai klaidino ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną ir melavo. Ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. A. K. melavo, neva jis įvykio dieną buvo atvažiavęs palesinti vištų, o name praleido 10-15 min - persirengimui. Realiai nešildomame ir elektros neturinčiame name, žiemos metu, A. K. minėtą dieną praleido daugiau nei valandą. Pagal kamerų įrašus matosi jog A. K. atvyko 2023-02-12 dieną 14.19 vai. ir išvyko 15.24 vai. Taigi nurodytu adresu A. K. prabuvo daugiau negu valandą laiko ir tai yra fiksuota objektyviais įrodymais. A. K. praktiškai visą laiką praleido gyvenamajame name. Iš namo A. K. buvo išėjęs tris kartus. Į namą A. K. nusinešė įrankius, kuriuos atsivežė su savimi. Iš namo jis ėjo į mašiną ir tai jis darė su prožektoriumi ant galvos. Tai nėra vištų lesinimo tikslu užsidedamas daiktas. Buvo dienos metas, galvos prožektorius vienareikšmiškai naudotas pasišviesti darbui rūsyje, kuriame nebuvo elektros, bei kito šviesos šaltinio. Dėl šių aplinkybių nutarime nėra pasisakoma visiškai. Tiesiog perrašoma gynybinė ir melaginga A. K. iškelta versija ir joks tyrimas neatliekamas. Byla nebuvo tiriama iš esmės, nes nebuvo apklausta S. K. ir L. S., kurios buvo namuose (gretimame name), matė kaip atvažiavo A. K., žino, kaip praėjus valandai po jo apsilankymo namuose dingo vanduo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinta pateikta vaizdo kamerų medžiaga, kurioje aiškiai matosi, jog A. K. buvo name, kuriame yra vandens įvadas, o lesinti vištų į ūkinį pastatą tikėtina buvo nuėjęs labai trumpam. Ikiteisminio tyrimo metu niekas nevertino oficialaus katilų ekspertų išvados, dėl nutraukto vandens tiekimo, nevertino samdytos įmonės darbų atlikimo akto ir sąskaitos, kurioje matyti patirtos išlaidos, dėl darbų susijusių su minėtos nusikalstamos veikos padariniais. 2024-05-13 nutarime nėra visiškai pasisakoma apie pateiktus įrodymus dėl A. K. neteisėtų veiksmų, nėra padaryta jokios analizės. Nėra rinkti įrodymai įvykiui ištirti, nėra apklausti liudytojai. Esant minėtai situacijai laikytina, kad įvykis apskritai nebuvo tirtas, o nutarimas surašytas formaliai ir nemotyvuotai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime Institucija nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad aptariamuoju atveju tyrimas buvo pradėtas, kai 2023-12-04 per e.policiją portalą buvo gautas V. K. pareiškimas, kad 2023-12-02 14.19 val. atvyko bendrasavininkas A. K., turėdamas įrankius ir ant galvos prožektorių, nieko neinformavęs, neturėdamas raštiško sutikimo piktybiškai atjungė vandens įvadą ir sugadino dalį šildymo sistemos. Dėl to patyrė nepatogumus ir tiesioginius bei netiesioginius nuostolius. Pateikė 2023-12-04 atliktų darbų aktą, bei sąskaitą faktūrą 709,70 eurų sumai. Prie pareiškimo pridėjo fotonuotraukas ir kitus papildomus dokumentus. Atlikus tyrimą dėl šio įvykio buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), nesant įvykyje BK 187 str. 1 d ir BK 294 str. 1 d. sudėties, bei perduota papildomai įvertinti ar įvykyje nėra ANK 518 str. 1 d. sudėties. Tyrimo metu 2023-12-15 buvo apklaustas V. K., 2024-04-18 buvo apklaustas A. K.. V. K. apklausoje nurodė analogiškas aplinkybes, kurias buvo nurodęs pareiškime. Žodinio bylos nagrinėjimo 2024-05-13 metu pil. A. K. nuosekliai palaikė savo ankstesnius parodymus, paaiškino, kad santykiai su jo brolio sūnumi, jo krikšto sūnumi V. K. yra labai komplikuoti. Šiuo metu yra vykdomos dvi baudžiamosios bylos dėl GPS siųstuvo pritaisymo ir jo sekimo, bei sužalojimo, taip pat nagrinėjama ir civilinė byla teisme dėl užginčijamos dovanojimo sutarties. 2023-12-02 kaip ir beveik kiekvieną dieną atvykdavo palesinti vištų nurodytu adresu, kur dalis turto priklauso ir jam, buvo įėjęs į mamos namą persirengti, tačiau jame kaip ir kiekvieną kartą užtruko apie 15-20 minučių, jokių vamzdžių neatjunginėjo, šildymo sistemos negadino, mano, kad pats V. K. taip pasielgė, kad galėtų apkaltinti jį. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos tarp bendrasavininkų A. K. ir L. K. atstovaujančio V. K. kyla konfliktai dėl civilinių, teisinių santykių. Asmenų santykiai, esant civilinėms ir baudžiamosios byloms yra įtempti. Šiuo atveju buvo gautas pareiškimas dėl inžinerinių įrenginių sugadinimo, kurie yra bendrasavininkų name, adresu (duomenys neskelbtini) ir aptarnauja kelis namus. Šiuo atveju tarp bendrasavininkų kyla ginčas dėl kieno kaltės atsirado žala šildymo sistemai, užsukus bendroje dalinėje nuosavybėje esantį vandens įvadą. Šis ginčas yra išimtinai bendrasavininkų bendro susitarimo reikalas, nes nei namas nei objektai, bei inžineriniai tinklai esantys name neatidalinti, todėl ir atsiradusi žala turi būti sprendžiama bendraturčių bendru sutarimu. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Todėl, įvertinus aukščiau pateiktą, Institucija mano, kad 2024 m. gegužės 13 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas V. K. paaiškino, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu A. K. parodė, kad pripažįsta, jog 2023 m. gruodžio 2 d. buvo atvykęs į minėtą namą, turėjo su savimi įrankius bei ant galvos turėjo šviestuvą, kadangi pirties pastate nebuvo elektros. Pripažįsta, jog name praleido apie 1 valandą, ten tvarkėsi.
Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. buvo namuose ir per 2 aukšto langą pamatė, kad atvyko A. K.. Išsitraukė dėžes ir įėjo pro vartus. Stebėdama situaciją pamatė, jog A. pradėjo vaikščioti su prožektoriumi ant galvos, kas pasirodė keista, nes buvo dienos metas. Tą dieną name užtruko neįprastai ilgai, apie 1 valandą. Praėjus 1 valandai jis išvažiavo. Po to, pastebėjo, jog namuose nebėra geriamojo vandens. Grįžęs vyras patikrino, kad vandens įvadas buvo sugadintas. Taip paaiškėjo, kad vandens tiekimas nutrūko būtent po A. apsilankymo. Tą pačią dieną vakare pajuto, kad namai pradėjo vėsti, kol per naktį visai atšalo. Kadangi vandens tiekimas buvo sustabdytas, sugedo šildymo sistema dėl ko namas tapo nebešildomas.
Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. yra jo brolis ir bendraujant su A., jis jam sakė, jog reikės visas sistemas tame name atjungti, t. y. vandenį, elektrą, dujas ir daryti iš naujo, kad viskas būtų atskirai. Dėl to, jog būtent tą dieną atvyks atjunginėti sistemas, nieko nebuvo perspėjęs.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškimu per „ePolicija“ kreipėsi nurodydamas, jog 2024 m. gruodžio 2 d. apie 14.19 val. atvyko A. K., turėdamas galvos prožektorių, įrankius. Savavališkai nieko neinformavęs ir negavęs raštiško sutikimo (nei bendrasavininko, nei kitame name gyvenančių asmenų) piktybiškai atjungė vandens įvadą ir sugadino dalį šildymo sistemos, atjungus nulankstyti vamzdžiai ties siena, nėra galimybės pakeisti, reikia ardyti betono konstrukcijas ir t. t. Asmuo užtruko iki 15.23 val., yra vaizdo medžiaga su atvykimo ir išvykimo tiksliais laikais. Taip pat prisegamos nuotraukos, kur matosi, kad vaikšto su šviestuvu, nes rūsyje nėra šviesos. Rūsyje niekad nėra temperatūra žemiau nulio, todėl vandens įvadui užšalti nėra galimybės, plius yra uždengtas patekimas į rūsį ir t. t. Dėl tyčia užsukto vandens, gretimame name be vandens liko žmona su dviem mažamečiais vaikais, be galimybės paruošti maisto (mišinuko) vienam iš jų. Padarytas vaizdo įrašas su sugadinta vandens tiekimo sistema ir užsuktu skaitliuku. Dėl to, kad palikti atviri vamzdžiai ir susidarė oras sistemoje, sugedo dujų pečiaus dalis. Ko pasėkoje nustojo veikti ir nutrūko namo šildymas. Tiek šildymą, tiek vandens tiekimą pavyko atkurti iškvietus santechninę įmonę. Patirta žala 709,70 Eur. Dėl nešildomo namo, sūnus, kuriam 1 metai, susirgo. Minėtas asmuo yra bendrasavininkas ½ namo ir neturi bendrasavininko sutikimo daryti tokią savivalę. Taip pat jis neturi sutikimo ir iš gretimo namo, kurio pagal TDP vandens tiekimas yra numatytas iš seno namo.
V. K. pateikė sąskaitą faktūrą – 709,70 Eur, už atliktus darbus. Kartu pateikė kasos pajamų orderį, kuriame nurodoma, jog nurodytą sumą sumokėjo įmonei UAB (duomenys neskelbtini).
2024 m. sausio 11 d., tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad V. K. patyrė materialinę ir moralinę žalą, ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad V. K. pateikė vaizdo kamerų įrašus, kurie buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu. Iš vaizdo įrašų nustatyta, kad A. K. patenka į teritoriją. Taip pat nustatyta, kiek laiko A. K. buvo teritorijoje.
2024 m. gegužės 13 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 518 straipsnyje, motyvuojant tuo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo protokole inkriminuojamą kaltinimą.
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, nepašalinus iškilusių prieštaravimų, neapklausus visų galimų liudytojų, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, apsiribojant tik A. K. parodymais, kurie visų pirma gali būti tik asmens gynybinė pozicija, tik Institucijos įsitikinimu, sudarė pagrindą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo.
Iš teismui pateiktų duomenų bei V. K. parodymų matyti, kad Institucija neapklausė liudytojų S. K. ir L. S., kurios matė, kaip A. K. atvažiavo į teritoriją. Pažymėtina, kad iš esmės administracinio nusižengimo byloje buvo vertinami tik A. K. parodymai. Nebuvo analizuojami prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir A. K. parodymų. Priimtame Institucijos nutarime taip pat nėra vertinti nukentėjusiojo pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip A. K. atvyksta į teritoriją. Esant tokiai procesinei situacijai spręstina, kad Institucija atmestinai atliko tyrimą, neįsigilino į įvykio aplinkybes, neištyrė vaizdo įrašų, neapklausė visų galimų apklaustinų asmenų ir vertino tik galimo pažeidėjo parodymus. Be to, nebuvo atsižvelgta į A. K. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus.
Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir nustatant bei apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes, ir tik tuomet priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.