Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), pensininkės, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusios, neteistos, nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji neva 2012-03-10, apie 09.00 val., iš (duomenys neskelbtini) esančio sklypo teritorijos, pavogė M. R. priklausančio šulinio dangtį 30 Lt vertės, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str.

V. T. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu nesutiko su pažeidimu, paaiškino, kad iš policijos komisariato gavo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio. V. K. leidimo nuimti dangtį neturėjo, paėmė dangtį V. K. neatsiklausę. Vyras panaudojo tą patį dangtį, sutvarkė jį, uždėjo naują, pritaikė seną dangtį, jį apskardino.

Nukentėjusysis V. K. teismo posėdyje parodė, kad nebuvo susipažinęs su protokolu, esančiu administracinio teisės pažeidimo byloje. Protokole yra padaryta klaida, nes dangtis priklauso jam asmeniškai. Dangčiui 7-8 metai, o ne kaip pažeidėja tvirtina, kad 30 metų. Sodas yra jo tetos, bet jis prižiūri sodą apie 12 metų. Šulinį išvalė, padarė dangtį. Sutinka, kad sodas, šulinys yra bendra nuosavybė, tačiau dangtis yra jo asmeninis daiktas. Po pažeidėjos veiksmų dangtis tapo bendra nuosavybe. Pažeidėja pasisavino dangtį. Dalį dangčio panaudojo kito dangčio gamybai ir pažeidėja dabar dangtį įvardina, kaip bendrą nuosavybę. Dangtį vertina 30 litų. Įvertino medieną, medžiagas, vinis. Be nusidėvėjimo, dangčio vertė buvo 60 litų.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad šulinys, sodas priklauso jo sesei M. R.. Šulinys buvo iškastas, be dangčio. Sūnaus prašymu iš lentelių padarė medinį dangtį. Pažeidėja ten negyveno. Jei yra bendra nuosavybė, pažeidėja privalėjo atsiklausti prieš paimant dangtį. Į šulinį prikritę buvo lapų ir net katės griaučiai buvo rasti. Kol pažeidėja darė naują dangtį, šulinys buvo praviras 3-4 mėnesius, galėjo vėl visko prikristi. Dangtį vertina 30 litų. Dangčio gamybai reikėjo medienos bei kitų medžiagų. Pažeidėja labai mėgsta savavaliauti.

Iš VĮ „Registrų centro“ pažymos apie nekilnojamojo turto registrą matyti, kad be kitų nekilnojamųjų daiktų, M. R. priklausiniai yra ½ šulinio, šiukšlių dėžė.

Iš 2012-04-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus rašto matyti, kad ant besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bendros žemės ribos yra įrengtas kiemo statinys–šulinys, kurio pusė yra įregistruota M. R. vardu, o kita šulinio pusė, priklausanti (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota. Be to, šulinys iš (duomenys neskelbtini) pusės yra apkrautas malkomis, todėl juo negali naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojai. Taip pat nurodyta, jog negalėjimas naudotis statiniu, pažeidžia žemės sklypo naudotojų teises.

Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis). Be to, LVAT taip pat savo praktikoje yra pažymėjęs, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės požymis–kaltė, reiškia, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti arba dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Matyti, kad tiek tyčios, tiek neatsargumo kaltės formos išskiria asmens intelektualinį ir valinį aspektus bei asmens santykį su daroma veika ir jos padariniais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje, padarymą būtina nustatyti, jog asmuo, žinodamas, kad daiktas priklauso ne jam, šį daiktą pagrobė vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, suprasdamas priešingą teisei poveikį ir numatydamas ar tikėdamasis išvengti žalingų tokio poveikio pasekmių. Tačiau šioje situacijoje neginčijamai nustatyta, kad šulinys priklauso dalinės nuosavybės teise, kas matyti iš VĮ „Registrų centro“ pažymos apie nekilnojamojo turto registrą, kuriame, be kitų duomenų, nurodoma, jog M. R. priklausiniai yra ½ šulinio ir šiukšlių dėžė. Taigi V. T., paimdama šulinio, kuris priklauso dalinės nuosavybės teise, dangtį, kurį buvo padarę R., siekė pagerinti pastarąjį daiktą, norėdama, kad šulinio vanduo nebūtų teršiamas. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, kad V. T. veiksmuose nėra tyčios pagrobti šulinio dangtį vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, o atvirkščiai–V. T., paimdama šulinio dangtį, turėjo tikslą tik jį pagerinti, todėl V. T. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnio sudėties požymių, kas rodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla V. T. atžvilgiu yra nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. T. atžvilgiu, iškeltą pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje, nutraukti.

Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.