Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Gražina Kazilionienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-436-366/2012

2012 m. rugsėjo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2012-06-28 V. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad ji 2012-03-10, apie 09.00 val., iš S/B „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) esančio sklypo teritorijos, Panevėžio r., pavogė M. R. priklausančio šulinio dangtį 30 Lt vertės, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str.

Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-13 nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byla V. T. atžvilgiu, dėl ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymo, nutraukta, nustačius, kad V. T. veikoje nėra minėto pažeidimo sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ATPK straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Pagal ATPK 50 str. administracinę atsakomybę užtraukia smulkusis (neviršijantis 1 MGL dydžio sumos) svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra BK 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, t.y. asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti ( ATPK 10 str.).

Apelianto teigimu V. T. veika atitinka ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, kadangi V. T. žinodama, kad šulinio dangtis priklauso V. K., tyčia jį pasisavino. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, priešingai apelianto nuomonei, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. T. veiksmuose nėra tyčios pagrobti šulinio dangtį vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistimo būdu.

Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos, ant besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bendros žemės ribose yra įrengtas kiemo statinys – šulinys (b.l. 27-33). Šis statinys minėtų sklypų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jie turi teisę valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, bendru sutarimu. Remiantis CK normomis, kiekvienas iš bendraturčių privalo tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą).

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl minėto šulinio dangčio. 2012-06-28 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), V. T. nesutikdama su pažeidimu nurodė, kad šulinio dangtis buvo supuvęs, todėl gerindama vandens kokybę, jį sutvarkė, apkalė skarda (b.l. 5). Tokias pačias aplinkybes V. T. nurodė 2012-03-10 paaiškinime (b.l. 17-18), 2012-03-14 pareiškime (b.l. 16) bei 2012-07-13 apylinkės teismo posėdžio metu (b.l. 40-41). Ši versija visos bylos nagrinėjimo metu nekito, ją patvirtina ir byloje esančios fotografijos (b.l. 34), kuriose matyti, kad ant šulinio esantis dangtis yra apskardintas (b.l. 38). Be to, V. T. paaiškinimą, kad sutvarkyto dangčio uždėti ant šulinio nebuvo galimybės, nes iš V. K. pusės šulinys buvo apdėtas malkomis, patvirtina 2012-04-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus raštas (b.l. 25), kuriame nurodoma, kad šulinys iš (duomenys neskelbtini) yra apkrautas malkomis, todėl juo negali naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojai. Tokiu būdu apelianto teiginiai, kad V. T. tyčią pasisavinant šulinio dangtį patvirtina ilgas delsimas grąžinti svetimą nuosavybę, atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visetas nepatvirtina V. T. pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo, kadangi jos veikoje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė, t.y. nėra nustatyta, kad ji tyčia, siekdama užvaldyti svetimą turtą – šulinio dangtį, paėmė jį ir įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Pagal ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tokiu būdu V. T. administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 str. bylos teisena nutraukta pagrįstai, nenustačius jos veikoje šio pažeidimo sudėties.

Pažymėtina, kad daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus taikomas kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas pagerinto šulinio dangčio priklausomybės klausimas spręstinas civiline tvarka (Lietuvos Respublikos CK 4.54 – 4.56), todėl tais klausimais nepasisakytina, juos paliekant nenagrinėtus.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.