- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- I-1167-764/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02655-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
- Trečiasis asmuo
- J. R., M. Š., I. Š.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Kęstutis Virketis
- Kategorijos
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant atsakovės atstovui Julianui Viduto (Julian Vitudo), trečiojo suinteresuoto asmens J. R. atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. R., M. Š. ir I. Š. dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, padavė teismui pareiškimą (I t., b. l. 1–5) prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus išduotą 2004-11-30 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-814; 2) Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005-09-29 posėdžio protokolą Nr. NK-1079; 3) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 882 ir jo 2006-03-28 pakeitimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagrįsdamas savo reikalavimus nurodė, kad ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame 2005-10-18 statybos leidimu Nr. 882 ir šio leidimo 2006-03-28 pakeitimu buvo leista statyti gyvenamąjį namą su lauko inžineriniais tinklais, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Miškų ūkio paskirties žemės naudojimo teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas, todėl rengiant ir išduodant ginčijamus administracinius aktus turi būti vadovaujamasi šių teisės aktų nuostatomis. Pagal Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatas, miškų ūkio paskirties žemės sklype galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba, visų kitų statinių statyba nėra leidžiama. Toks Miškų įstatymo bei Žemės įstatymo nuostatų aiškinimas pateikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2006-03-14 nutarimas) jurisprudencijoje, nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2010-09-20 nutartis a. b. Nr. A556-714/2010, 2010-12-09 nutartis a. b. Nr. A556-1048/2010, 2011-10-21 nutartis a. b. Nr. P525-115/2011) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-117/2008, 2008-07-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-360/2008, 2012-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-20/2012). Miško žemė negali būti urbanizuota ir statyba joje nėra leidžiama, todėl darytina išvada, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus išduotas 2004-11-30 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SA-814, Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005-09-29 posėdžio protokolas Nr. NK-1079, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus išduotas statybos leidimas Nr. 882 ir jo 2006-03-28 pakeitimas prieštarauja Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 26 str. 1 d. 3 p. ir Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nuostatoms, todėl turi būti panaikinti.
Pareiškime pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą, pareiškėjui kyla siekiant užtikrinti darnų ir atitinkantį aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus miško žemės naudojimą, nes Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje miškai vertinami kaip ypatingi nuosavybės teisės objektai, visuomeninė vertybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tinkama miškų aplinka yra suinteresuota visa visuomenė, todėl egzistuoja viešasis interesas, o miškai laikomi visuotinę reikšmę turinčia vertybe, kurią prokuratūra įpareigota ginti vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 str. nuostatomis. Apie viešojo intereso pažeidimą, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras sužinojo 2012-09-19, kai gavo informaciją iš Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į prokuroro pareiškimą (I t., b. l. 130–132) neprieštaravo, kad teismas tenkintų prokuroro pareiškimą. Nurodė, kad neprieštarautų kitiems siūlymams, leisiantiems pasiekti kompromisą.
Atsiliepime pažymėjo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aktų nuostatos per laikotarpį nuo 2006 metų ne kartą kito. Ginčijamų administracinių aktų išdavimo metu galiojusios Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nuostatos numatė, kad miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Kokie atvejai laikytini išimtiniais nustatyta nebuvo. Atsakovė, išduodama projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimus teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad statyba pagal juos nėra pradėta, statytojai neplanuoja jos vykdyti, yra pagrindas naikinti statybą leidžiančius dokumentus.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas neprieštaravo, kad būtų tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimas, galutinį sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepime į Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą (I t., b. l. 123–129) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 3 p. nuostatas ginčijamas statybos leidimas Nr. 882 nuo 2008-10-18 yra netekęs galios, nes statyba per trejus metus nebuvo pradėta. Vadinasi, statybos leidimas Nr. 882 jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo objektu, o byla dėl šio leidimo panaikinimo turi būti nutraukta. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčijami aktai yra naikintini, nes jie buvo parengti, priimti ir išduoti neteisėtai. Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, todėl akivaizdu, kad ginčijami administraciniai aktai neteisėtais pripažintini tik nuo Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo įsiteisėjimo dienos. Prokuratūra į teismą kreipėsi praėjus 8 metams po ginčijamų sprendimų priėmimo, t. y. praėjus nepateisinamai ilgam laikui nuo teisinių santykių atsiradimo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, panaikinant ginčijamus aktus būtų pažeistas teisėtų lūkesčių, sąžiningumo ir teisingumo principai, todėl teismas turėtų atsisakyti ginti viešąjį interesą.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pažymėjo, kad byloje yra išnykęs ginčo dalykas, todėl pagrindo tenkinti teismui pateiktą pareiškimą nėra pagrindo. Pareiškimą prašė atmesti.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys M. Š. ir I. Š. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą (I t., b. l. 112–116) prašė jį tenkinti.
Atsiliepime pažymėjo, kad sutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškime nurodytais argumentais, jog ginčijami administraciniai aktai prieštarauja Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatoms, todėl pagal suformuotą teismų praktiką yra naikintini. Gyvenamųjų pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype nėra galima. Akcentavo, kad jie neatliko jokių veiksmų, susijusių su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu. Tiek projektavimo sąlygų sąvadas, tiek ir statybos leidimas jiems buvo perduoti įsigyjant žemės sklypą. Apie tai, kad statybą leidžiantys dokumentai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tretiesiems asmenims tapo žinoma tik Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl servituto nustatymo.
Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo M. Š. prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl statybą leidžiančio dokumento bei su juo susijusių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai tvirtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2004-11-30 sudarė J. R. gyvenamojo namo statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-814 (I t., b. l. 19).
Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2005-09-29 posėdžio metu (protokolo Nr. Nk-1079) pritarė, kad J. R. gyvenamojo namo, ūkio pastato su lauko inžineriniais tinklais (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statybai būtų išduotas statybos leidimas (I t., b. l. 16).
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2005-10-18 J. R. išdavė statybos leidimą Nr. 882 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti gyvenamąjį namą su lauko inžineriniais tinklais (I t., b. l. 15).
Notarine 2005-11-14 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi J. R. M. Š. ir jo sutuoktinei I. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pardavė 10500 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), su parengtais techniniais projektais: gręžtinio šulinio projektu, elektros energijos prisijungimo projektu, gyvenamojo namo statybos projektu ir 2005-10-18 išduotu leidimu statybai Nr. 882 (I t., b. l. 68–72).
Aplinkos ministerija 2012-05-29 raštu Nr. (16-1)-D8-4880 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama patikrinti, ar statybą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) leidžiantys dokumentai yra teisėti, ir imtis priemonių dėl galimai neteisėtų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo (I t., b. l. 10).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012-09-13 raštu Nr. (23.24)-2D-13238 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2005-10-18 statybos leidimo panaikinimo (I t., b. l. 7–9).
Gindamas viešąjį interesą, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras padavė teismui pareiškimą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus išduotą 2004-11-30 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-814, Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005-09-29 posėdžio protokolą Nr. NK-1079, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 882 ir jo 2006-03-28 pakeitimą. Pareiškimas yra grindžiamas tuo, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimas buvo neteisėtas, nes prieštaravo Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 26 str. 1 d. 3 p. ir Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nuostatoms (I t., b. l. 1–5).
Objektyviam bylos išnagrinėjimui visų pirma būtina nustatyti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, t. y. turi teisinį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ir ar teismo sprendimas gali sukelti realias materialines teisines pasekmes.
Kaip minėta, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar asmenų grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. numato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Taigi, nors įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Teismas kiekvieną kartą ad hoc turi nustatyti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (LVAT 2007-11-05 nutartis a. b. Nr. A17-742/2007).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str. nustato valstybei pareigą rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Konstitucinis Teismas 2005-05-13 nutarime yra nurodęs, kad pagal Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatas natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, o jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga. Įvertinus tai nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs su tinkamo miškų naudojimo režimo užtikrinimu, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ginamas interesas yra viešasis interesas ir prokuroras, vykdydamas savo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., Prokuratūros įstatymo 9 ir 19 str., turi teisę kreiptis į teismą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Aiškindamas nurodytas ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ginčijamais administraciniais aktais objektyviai yra pažeistos asmens teisės (interesai). Tik nustatęs tokį pažeidimą, teismas gali apginti asmenų teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (pavyzdžiui, bylos Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010-04-06 nutartis a. b. Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis a. b. Nr. AS143-560/2010, 2012-01-09 nutartis a. b. Nr. AS756-868/2011). Atsižvelgus į šią teismo praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos kontekste turi būti įvertinta, ar tenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą bus pakeista asmenų teisių ir pareigų apimtis, t. y. ar teismo sprendimas sukels realias materialines teisines pasekmes.
Ginčas byloje yra kilęs dėl statybą leidžiančio dokumento bei su juo susijusių administracinių aktų teisėtumo. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2004-11-30 sudarė J. R. gyvenamojo namo statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-814 (I t., b. l. 19). Nuolatinė statybos komisija 2005-09-29 posėdžio metu pritarė, kad J. R. gyvenamojo namo, ūkio pastato su lauko inžineriniais tinklais (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statybai būtų išduotas statybos leidimas (I t., b. l. 16). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2005-10-18 J. R. išdavė statybos leidimą Nr. 882 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti gyvenamąjį namą su lauko inžineriniais tinklais. Pardavus minėtą žemės sklypą M. Š., 2006-03-28 buvo padarytas statybos leidimo pakeitimas ir statytoju nurodytas M. Š. (I t., b. l. 15). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad minėtame sklype vykdomos ar įvykdytos statybos požymių nėra (I t., 52–54, 75–80). Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Ginčo žemės sklypą nuosavybės teise valdantys tretieji asmenys patvirtino, kad statybos darbai pagal išduotą statybos leidimą ir projektavimo sąlygų sąvadą pradėti nebuvo.
Statybos leidimo Nr. 882 išdavimo metu, t. y. 2005-10-18, galiojusioje Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 3 p. buvo nustatyta, kad jei nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų, statybos leidimas netenka galios. Toks teisinis reguliavimas galiojo iki 2010-01-01. Byloje neginčytinai nustatyta, kad statyba pagal 2005-10-18 išduotą statybos leidimą Nr. 882 pradėta nebuvo. Duomenų, kad statytojai būtų kreipęsi dėl statybos leidimo pratęsimo ar naujo statybos leidimo išdavimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, 2005-10-18 išduotas statybos leidimas Nr. 882 yra netekęs galios nuo 2008-10-19. Pažymėtina ir tai, kad Statybos įstatymo 20 str. 10 d. buvo nustatyta, jog statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Vadinasi, netekus galios statybos leidimui Nr. 882, galios neteko ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus išduotas 2004-11-30 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SA-814. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005-09-29 posėdžio protokolą Nr. NK-1079, kuriuo pritarta statybos leidimo išdavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nuolatinės statybos komisijos 2005-09-29 posėdžio protokolas Nr. NK-1079 šiuo atveju yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas Nr. 882. Atsižvelgiant į tai, kad 2005-10-18 išduotas statybos leidimas Nr. 882 (su 2006-03-28 pakeitimu) yra negaliojantis, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šį pareiškėjo reikalavimą.
Byloje nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų ir teisės aktų analizės pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami administraciniai aktai yra negaliojantys, todėl yra išnykęs ginčo dalykas ir pareiškėjo reikalavimų išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikiamą aiškinimą, tuo atveju, kai byloje nelieka ginčo dalyko, ji negali būti nagrinėjama teisme ir turi būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu (2013-02-07 nutartis a. b. Nr. A492-168/2013). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjama administracinė byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 149 str. teisėjų kolegija
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. R., M. Š. ir I. Š. dėl sprendimų panaikinimo nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.