Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-03-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-6785-996/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
2YT-6785-996/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02451-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra
Kategorijos
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-6785-996/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02451-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 17.2.-129 palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 2VI-97 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, užtikrinant viešojo intereso apsaugą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2023 m. liepos 18 d. pareiškimu „Dėl viešo intereso gynimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas įstatymų nustatyta tvarka imtis veiksmų viešajam interesui ginti, kadangi žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti gyvenamieji pastatai, patenkantys į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną, kuriems galimai negalėjo būti išduodami statybą leidžiantys dokumentai. 2023 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas gavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 2VI-97 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, tuomet 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo, nurodydamas, kad skundžiamas nutarimas kelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teisėtumo, o pareiškėjo 2023 m. liepos 18 d. prašyme dėl viešojo intereso gynimo išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą imtis viešojo intereso gynimo priemonių teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2024 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 17.2.-129 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 52¹ straipsnio 1 punktu, su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro be kita ko kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas. Pareiškėjo teigimu, skundžiamuose nutarimuose nepagrįstai apsiribota formaliu teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių vandenviečių apsaugą, taikymu, neatsižvelgta į ginčo žemės sklypams galiojančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, neįvertinta, kad privačių asmenų atliktais vienbučių gyvenamųjų namų statybos darbais ginčo žemės sklypuose yra pažeidžiami teisės aktų, nustatančių požeminio vandens vandenviečių apsaugą reikalavimai ir juose nustatyti imperatyvūs draudimai, kas sudaro pagrindą imtis priemonių viešajam interesui ginti. Pareiškėjas nurodė, kad teritorija, į kurią patenka ginčo žemės sklypai, pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, pateko į funkcinę zoną „Vandenvietės“, šioje funkcinėje zonoje buvo numatyta, kad „Pažymėtos vandenvietės apima griežto režimo vandenviečių apsaugos juostas (draudžiama bet kokia ūkinė veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens naudojimu, jo gerinimu ir tiekimu)“. Šiuo metu galiojančiame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972, sklypas (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) didžioji dalis pažymėti kaip patenkantys į Vandenviečių 1-ąją griežto režimo apsaugos juostą. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 straipsnio 3 dalį, visų grupių požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 8 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150408-00355 vienbučiam gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti. Išduodant šį statybą leidžiantį dokumentą galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (kuris galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.) patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių 92.2 punkte buvo numatyta, kad „Pirmojoje (griežtojo režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama: statyti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, gyventi žmonėms“. 2018 m. vasario 14 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-180214-00222 vienbučiam gyvenamajam namui žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti. Išduodant šį statybą leidžiantį dokumentą, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 94 punkte buvo įtvirtinta, kad „Visų grupių vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu“. Taigi ginčo žemės sklypams patenkant į griežto režimo vandenvietės apsaugos juostą, galimai turėjo būti taikomi reikalavimai, numatyti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, t. y. draudimas vykdyti veiklą, nesusijusią su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu, draudimas statyti gyvenamuosius pastatus ir gyventi žmonėms. Pareiškėjo įsitikinimu, prokuratūra nepagrįstai nesigilino, ar priimant administracinius sprendimus, kuriais buvo sudaromos prielaidos statinių statybai ginčo žemės sklypuose, buvo tinkamai vertinami bendrojo plano ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai, atvirkščiai, iš aukštesniojo prokuroro išvadų matyti, kad bendrojo plano sprendiniai nebuvo tinkamai įvertinti. Pareiškėjas pabrėžė, kad aukštesnysis prokuroras sutinka su pareiškėjo skunde išdėstyta nuomone, kad teisės aktais nustatyti minimalūs atstumų reikalavimai vandenviečių apsaugos juostoms ir tai nepaneigia galimybės nustatyti didesnius saugotinus atstumus, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju minimalūs 1-sios (griežto rėžimo apsaugos) juostos atstumai, nustatyti teisės aktais, yra išlaikomi, todėl teisės aktų reikalavimus atitinkanti vandenvietės apsauga užtikrinama. Pareiškėjo teigimu, skundžiamuose nutarimuose nepagrįstai liko neįvertinta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypai pagal bendrojo plano sprendinius patenka į vandenviečių 1-osios griežto režimo apsaugos juostą, kurioje pagal galiojantį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu, taigi ginčo žemės sklypų naudojimas privačių asmenų poreikiams, niekaip nesusijusiems su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu, prieštarauja bendrojo plano sprendiniams ir pažeidžia viešąjį interesą tuo aspektu, kad esamoje situacijoje nėra užtikrinama tinkama ir teisės aktų reikalavimus atitinkanti vandenvietės apsauga. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad aukštesniojo prokuroro vertinimu, statybą leidžiančių dokumentų neatitikimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, ir dabar galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972, sprendiniams, atsižvelgiant į statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu galiojusį ir šiuo metu galiojantį saugomos teritorijos apie vandenvietes teisinį reglamentavimą (1-osios (griežto rėžimo apsaugos) juostos ribas), vertintinas kaip mažareikšmis ir nesudarantis pagrindo prokurorui taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones, su kuo pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas nurodė, kad aukštesniojo prokuroro vertinimu, statybą leidžiančių dokumentų neatitikimą Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams iš esmės nulėmė savivaldybės veiksmai ir institucijų, kompetentingų spręsti (duomenys neskelbtini) vandenvietės ribų pakeitimo klausimą, neveikimas, tačiau pareiškėjas akcentuoja, kad tokie argumentai niekaip nepagrindžia pačios prokuratūros atsisakymo imtis viešojo intereso gynimo. Pareiškėjo įsitikinimu, aukštesniojo prokuroro vertinimas, kad viešąjį interesą pažeidžiančiai situacijai susidarius dėl savivaldybės kaltės, niekaip nepaneigia nei paties viešojo intereso egzistavimo, nei jo pažeidimo, kurį pats aukštesnysis prokuroras iš esmės pripažino konstatuodamas statybą leidžiančių dokumentų neatitikimą bendrojo plano sprendiniams. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kai ginčo žemės sklypai patenka į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną, vadovaujantis Žemės gelmių registro duomenimis, jau statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu ginčo žemės sklypai pateko į (duomenys neskelbtini) vandenvietės pirmąją griežto režimo apsaugos juostą, vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, tiek sklypas (duomenys neskelbtini), tiek sklypo (duomenys neskelbtini) didžioji dalis ir šiuo metu patenka į Vandenviečių 1-ąją griežto režimo apsaugos juostą, o vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatomis, galiojusiomis statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu, bei šiuo metu galiojančiomis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, pirmojoje (griežtojo režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje gyvenamųjų namų statyba yra draudžiama. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju nebuvo atlikti būtini ir pakankami veiksmai sprendžiant dėl būtinumo ginti viešąjį interesą, prokurorai tinkamai neištyrė aukščiau nurodytų aplinkybių ir nepagrįstai ignoravo viešojo intereso gynimo būtinumą, dėl ko egzistuoja pagrindas naikinti skundžiamu nutarimus bei imtis atitinkamų veiksmų viešojo intereso gynimui užtikrinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir kartu prašė nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 2VI-97 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pažymėjo, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 2VI-97 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nenagrinėtinas teisme, o bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė priėmė 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą išsamiai išnagrinėjusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kompleksiškai ištyrusi ir įvertinusi visus sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą bei teismų suformuotą praktiką. Pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Lietuvos geologijos tarnybos direktorius 2005 m. vasario 15 d. patvirtino Vilniaus miesto Sereikiškių, Tupatiškių, Pūčkorių, Pavilnio, Naujosios Vilnios, Mickūnų, Trinapolio, Verkių, Turniškių, Smėlynės, Pečiukų, Virių, Karveliškių ir Nemenčinės vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymo projektą, kurio duomenimis (duomenys neskelbtini) vandenvietė priskirta Ilb² grupei (pogrupiui) ir kurios apsaugos zonos 1-osios juostos dydis nurodytas – 25 metrai (minimalus atstumas aplink gręžinį). Šis 1-osios juostos dydis nustatytas vadovaujantis tuo metu galiojusios 2003 m. balandžio 8 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-201 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ nuostatomis. Vėlesnėje 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 44-2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ bei ją pakeitusiame Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Dl-912 „Dėl Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reglamentuoti nauji vandenviečių apsaugos zonų 1-osios juostos dydžiai aplink požeminio vandens vandenvietę, tai yra įtvirtinta, kad 1-osios juostos atstumas aplink II grupės požeminio vandens vandenvietes turi būti ne mažesnis kaip 10 m spinduliu nuo kraštinių požeminio vandens kaptažo įrenginių. Dėl nurodytų aplinkybių prokurorė sprendė, kad vandenviečių apsaugos zonų 1-osios juostos dydis nėra skaičiuojamas, jis yra nustatytas ir konkrečiai reglamentuotas teisės normoje. Nustatė, kad statybą leidžiantys dokumentai – 2015 m. balandžio 8 d. Nr. LNS-01-150408-00355 ir 2018 m. vasario 14 d. Nr. LSNS-01-180214-00222 – statyti gyvenamuosius namus ginčo žemės sklypuose išduoti tuo laikotarpiu, kai teisės aktai numatė ir, be kita ko, šiuo metu numato, jog vandenviečių apsaugos zonų 1-oji apsaugos juosta nustatoma 10 metrų atstumu aplink II grupės vandenvietės gręžinį. Todėl ta aplinkybė, kad artimiausias kaptažo įrenginys nuo ginčo žemės sklypų atitinkamai yra 13 metrų ir 28 metrų atstumu, sudarė pagrindą daryti išvadą, jog ginčo žemės sklypai nuo kraštinių požeminio vandens kaptažo įrenginių yra nutolę teisės akto nustatytu bei leidžiamu atstumu ir gręžinio apsauga užtikrinama pagal teisės akto nuostatas. Ginčo teritorija yra suplanuota detaliuoju planu, kurį 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 30-1486 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos juosta detaliajame plane yra nustatyta atsižvelgiant į detaliojo plano patvirtinimo metu (2013 m. birželio 28 d.) galiojusios minėtos HN 44-2006 teisinį reglamentavimą, kurios 12 punkte 1-osios juostos atstumas nuo II grupės vandenviečių buvo numatytas 10 m. Nekilnojamojo turto registre detaliojo plano sprendinių pagrindu registruota ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nors pagal bendrąjį planą iki 2015 m. minėti žemės sklypai pateko į neurbanizuojamų teritorijų funkcinę zoną „Vandenvietės“, pagal šio plano sprendinius neurbanizuojamose teritorijose esamose namų valdose nauja statyba buvo galima. Žemės sklypas, kuris vėliau padalintas į du ginčo žemės sklypus, buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 30-176 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“. Žemės sklypas suformuotas 1975 m. pastatytam gyvenamajam namui ir kitiems statiniams, kurie buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise, eksploatuoti. Ginčo statybą leidžiančių dokumentų pagrindu pastatai pastatyti teritorijoje, kurioje jau buvo statiniai ir ši aplinkybė neprieštaravo nurodytai bendrojo plano iki 2015 m. nuostatai dėl statybos esamose namų valdose. Pagal šiuo metu galiojančio bendrojo plano sprendinius ginčo žemės sklypai patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinę zoną – mažo užstatymo intensyvumo zoną, todėl jie naudojami pagal nustatytą naudojimo būdą, patenka į teritoriją, kurioje pagal detalųjį planą galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba ir nustatytas naudojimo būdas neprieštarauja šiuo metu galiojančiame bendrajame plane numatytam šios teritorijos naudojimo būdui. Pabrėžė, kad tyrimas atliktas išsamiai, visa surinkta informacija teisiškai įvertinta; pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie tai, jog prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, būtų padaręs kokius nors proceso normų pažeidimus; pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su prokuroro išvadomis dėl viešojo intereso, kurį turi ginti prokuroras, pažeidimo nebuvimo, o ši aplinkybė pagal kasacinio teismo praktiką priskiriama prokuroro išimtinei diskrecijai ir negali būti šios bylos nagrinėjimo teisme dalyku.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą į skundą, prašydama civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 2VI-97 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukti, o pareiškėjo skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 13.12.-3 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 2VI-97 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina. Pabrėžė, kad teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas nustatinėja, ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Generalinės prokuratūros aukštesnysis prokuroras, patikrinęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro surinktus dokumentus ir jų pagrindu priimto nutarimo pagrįstumą, 2024 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 13.12.-3 atmetė pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundo nagrinėjimo metu buvo įvertinti visi argumentai ir skundžiamame nutarime pateikti motyvai, kodėl pareiškėjo skundas netenkinamas. Skunde teismui pareiškėjas kartoja nesutikimo su Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu argumentus, kurie buvo išnagrinėti Generalinėje prokuratūroje ir motyvai dėl jų pateikti aukštesniojo prokuroro nutarime, nenurodė kokių konkrečiai veiksmų turi imtis prokuratūra. Skundo teismui teiginiai susiję su prokuroro pareiga imtis viešojo intereso gynimo priemonių nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, todėl prokuroras negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o jo teisė. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Prokurorų nutarimuose buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos tiek faktinės aplinkybės, tiek ir teisės aktai. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė dėl tyrimui aktualių dokumentų ir informacijos pateikimo kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonę Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus vandenys“. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje tyrimas atliktas pilnai ir visapusiškai, skundžiamame nutarime padarytos išvados motyvuotos ir išsamios. Tuo tarpu pareiškėjas nenurodo jokio pobūdžio prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, nenurodo ir jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjo skundą nagrinėję prokurorai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo pažeisto viešojo intereso, kuri 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Dėl šio nutarimo pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą, kurį išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2024 m. sausio 12 d. nutarimu paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šiame nutarime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Taigi, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, byla dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 2VI-97 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukiama, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.

Nagrinėjamu atveju teismas tikrina, ar priimant sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, t. y., ar buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, ar jie buvo analizuoti bei vertinti ir ar argumentuota išvada dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pabrėžtina, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, teismas vertina tik aplinkybes, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras (rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo), tačiau nevertina ir nesprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.

Iš nutarimų turinio, taip pat pateiktos pareiškėjo skundo tyrimo medžiagos matyti, kad tiriant pareiškėjo skundą prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė dėl tyrimui aktualių dokumentų ir informacijos pateikimo kreipėsi į įvairias reikiamas institucijas. Gauti duomenys, susiję su ginčo žemės sklypais, buvo vertinami pareiškime nurodytų aplinkybių kontekste ir pateiktos išvados. Buvo konstatuota, kad ginčo žemės sklypai naudojami pagal nustatytą naudojimo būdą, jie patenka į teritoriją, kurioje pagal detalųjį planą galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba ir nustatytas naudojimo būdas neprieštarauja šiuo metu galiojančiame bendrajame plane numatytam šios teritorijos naudojimo būdui. Taigi, prokurorų nutarimai yra motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti argumentai, kurie sąlygojo prokurorų sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Prokurorai, tirdami pareiškėjo pareiškimą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o rinko ir analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai vertino, juose detalizuota pareiškėjo pareiškime ir skunde pateikta bei prokurorų papildomai surinkta informacija, pasisakyta dėl kiekvieno esminio pareiškimo ir skundo argumento, turėjusio įtakos sprendimų priėmimui. Teismo įsitikinimu, prokuratūra veikė tinkamai – duomenis rinko reikiamoje ir pakankamoje apimtyje, tinkamai juos vertino pagal teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokuratūra veikė paviršutiniškai ir neįsigilindama, atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys apie prokuratūros atliktą nepakankamą tyrimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo nuomonė nesutampa su prokuratūros vertinimu, nėra pagrindas nutarimo naikinimui. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra prokuroro teisė, o ne pareiga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, išaiškinta, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, todėl tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, o tai reiškia, kad teismas patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą.

Išsamiai įvertinęs visą gautą iš suinteresuotų asmenų medžiagą teismas konstatuoja, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl teismas, nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, konstatavęs prokuroro veiksmų tinkamumą, pareiškėjo skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu teismas

nutaria:

nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės mero skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 2VI-97 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Likusioje bylos dalyje atmesti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 17.2.-129 panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė