Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-744-730/2014

Teisėjas Mantas Ūsas (Proceso Nr. 2-24-3-01883-2012-6) Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1; 122.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovės Ž. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei Ž. S. dėl santuokos nutraukomo nustatant kito sutuoktinio kaltę ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo nustatant kito sutuoktinio kaltę ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, institucija išvadai pateikti Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys AB DNB bankas, Nordea Bank Finland Plc, kredito uniją „Gargždų taupa“, UAB „Moment credit“, UAB „Minibank“, BIGBANK AS, UAB „Snoro lizingas“, UAB „Skolų valdymo centras“, UAB „4finance“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei Ž. S.. Ieškovas pareiškė reikalavimus: santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., E. S. ir A. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu P. S.; priteisti iš atsakovės Ž. S. nepilnamečio sūnaus R. S., nepilnametės dukros E. S. ir nepilnametės dukros A. S., laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt periodinių išmokų per mėnesį, iki vaikų pilnametystės, padalyti santuokos metu įgytą turtą bei prisiimtus įsipareigojimus; taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2013-11-15 teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., E. S., ir A. S., laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu P. S.. Priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. S., E. S. ir A. S. mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, laikiną išlaikymą priteisiant nuo prašymo teismui pateikimo dienos, tai yra 2013-11-05 iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant P. S. vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.

2014-01-15 teisme gautas atsakovės Ž. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodoma, kad šioje byloje yra pasikeitusi situacija, nes pasibaigė jos terminuota darbo sutartis, šiuos metu ieškosi darbo ir gyvena viena. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepilnamečiais vaikais nesirūpina, jų neprižiūri, dėl savo užimtumo darbe, nepilnamečiai vaikai yra palikti pas ieškovo tėvus, pas kuriuos šiuo metu gyvena nepilnamečiai vaikai. Atsakovė, kaip nepilnamečių vaikų mama turi pirmenybę auginti savo nepilnamečius vaikus ir jais rūpinti ir prižiūrėti, o ne ieškovo tėvai. Dėl šių priežasčių tikslinga pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jas išdėstyti taip: iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnamečio vaiko R. S. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu P. S., o nepilnamečių vaikų E. S. ir A. S., laikinąją gyvenamąją vietą su mama Ž. S.. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti laikiną materialinį išlaikymą A. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, laikiną išlaikymą priteisiant nuo prašymo teismui pateikimo dienos, tai yra 2014-01-15 iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant Ž. S., vaiko – A. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Pasibaigė jos terminuota darbo sutartis, šiuo metu ieško darbo ir gyvena namuose viena.Ieškovas negyvena name (duomenys neskelbtini), vaikus išvežė gyventi pas savo mamą, ji vaikais rūpinasi, nes dėl užimtumo darbe ieškovas rūpintis vaikais negali. Ieškovas smurtauja, buvo nuteistas už smurto prieš atsakovę naudojimą, teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.Pakeista vaikų gyvenamoji aplinka, pakeista dukters E. mokykla, duktė A. nebeturi galimybės lankyti ikimokyklinės įstaigos.Vaikų teisių apsaugos specialistės yra pateikusios subjektyvią išvadą, jog aplinkybės nėra pasikeitusios, nebuvo atsižvelgta į dukterų interesus.Teismas nevertino, jog apklausta atsakovės mama liudytoja nurodė, kad ir atsakovė turi galimybę prižiūrėti ir auginti vaikus.Nėra objektyvių įrodymų, kad tarp vyresniojo sūnaus ir nepilnamečių dukterų yra ryšys, dėl kurio jos negali gyventi atskirai. Ryšys yra tik tarp dukterų, nes tarp jų yra nedidelis amžiaus skirtumas, jos turėtų gyventi su mama.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių dviejų nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su atsakove bei priteisti joms išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Spręsdamas dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, teismas įvertina ne tik prašyme nurodytus argumentus, bet ir pareikštus prieštaravimus ir tik tada priima sprendimą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad 2013-11-15 teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., E. S., ir A. S., laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu P. S.. Priteisė laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiams vaikams R. S., E. S. ir A. S. mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, laikiną išlaikymą priteisiant nuo prašymo teismui pateikimo dienos, tai yra 2013-11-05 iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant P. S. vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju. Atsakovė 2014-01-15 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo motyvuodama tuo, kad šioje byloje yra pasikeitusi situacija – pasibaigė jos terminuota darbo sutartis, šiuo metu ieškosi darbo ir gyvena viena, ieškovas nepilnamečiais vaikais nesirūpina, jų neprižiūri, dėl savo užimtumo darbe, nepilnamečiai vaikai yra prižiūrimi ieškovo tėvų, pas kuriuos šiuo metu gyvena nepilnamečiai vaikai ir ieškovas.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia atsižvelgti į tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų (artimųjų), su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Bet koks vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 ).

Nors atsakovė nurodo, kad po to, kai Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, aplinkybės pasikeitė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės argumentus, negali daryti pagrįstos išvados, kad aplinkybės pasikeitė ir yra būtina pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad šiuo metu esanti šalių dukterų gyvenamoji aplinka su ieškovu joms tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų jų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka joms būtų sukurta pakeitus jų gyvenamąją vietą nustatant ją su atsakove.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-01-29 pateikė išvadą byloje, nurodydamas, kad nesutinka su atsakovės prašymu, jog iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, būtų pakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pateiktoje išvadoje nurodoma, kad didelių pasikeitimų neįvyko, vaikai gyvendami su tėčiu jo motinos namuose adaptavosi, jie artimai bendrauja, dažnai kartu leidžia laisvalaikį, žaidžia. Vaikų išskyrimas pažeistų jų interesus, nutrūktų jų nuolatinis bendravimas, emociniai ryšiai. Tėvas netrukdo motinai bendrauti su vaikais (m. l. 75-76). Be to, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, patikrinęs ieškovo gyvenimo sąlygas, 2014-01-22 pateikė išvadą, kad ieškovo šiuo metu esamos buities ir gyvenimo sąlygos, jo tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kuriuose jis kartu su vaikais gyvena, yra tinkamos vaikams gyventi (m.l. 68). Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad duktė E. adaptavosi naujoje ugdymo įstaigoje, kurią lanko nuo 2014-01-06 (m.l. 71), dėl dukters A. priėmimo į ugdymo įstaigą ieškovas yra pateikęs prašymą, pradės lankyti, kaip ugdymo įstaigoje atsiras vieta.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovas negali rūpintis dukterimis, nes buvo nuteistas už smurto prieš atsakovę naudojimą, be laisvės apribojimo bausmės, ieškovui buvo paskirtos poveikio priemonės – gydytis nuo alkoholizmo ir 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad ši aplinkybė yra svarbi charakterizuojant ieškovą, kaip asmenį, su kuriuo šiuo metu nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vaikų galimybes gyventi su ieškovu, vertina, atsižvelgdamas į visumą byloje nustatytų aplinkybių. (duomenys neskelbtini) personalo vadovės pateiktoje charakteristikoje apie ieškovą nurodoma, kad ieškovas bendrovėje dirba nuo 2006-04-03 Gamybos padalinio dyzelinio krautuvo vairuotoju, pavestas užduotis atlieka sąžiningai, darbštus, ramaus būdo, kolektyve draugiškas. Nenurodytos aplinkybės, jog per ilgą darbo laikotarpį vienoje įmonėje ieškovas yra pastebėtas vartojantis alkoholį. Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovai, pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad tėvas vaikais rūpinasi, nenaudoja prieš vaikus nei psichologinio, nei fizinio smurto, vaikai prie tėvo prisirišę. Byloje nėra įrodymų, objektyviai pagrindžiančių aplinkybes apie kitus ieškovo smurto, alkoholio vartojimo atvejus. Vienkartinis smurto vartojimo atvejis atsakovės atžvilgiu, ne vaikų akivaizdoje, esant ieškovui neblaiviam, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog šalių dukterų gyvenamoji aplinka su ieškovu joms tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų jų normaliam vystymuisi. Be to, šis faktas buvo iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo baudžiamasis įsakymas priimtas 2013-03-07, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2013-11-15. Atsakovė tuo pagrindu nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacine tvarka neskundė.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjat šį atskirąjį skundą, gavo duomenis iš Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus, kad 2013-03-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ieškovas įvykdė. Duomenų apie ieškovo naujai padarytus teisės pažeidimus negauta, jis išregistruotas iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus registro bausmės terminui pasibaigus, bei atlikus bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju laiko svarbia aplinkybę, jog atsakovė nedirba, todėl neaišku, ar ieškovė turės galimybę vykdyti savo pareigą išlaikyti su ja gyvenančias nepilnametes dukras, išlaikyti būstą, kuriame gyvena, ir save.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti aplinkybių pasikeitimo, dėl kurio šalių dukterų gyvenamoji vieta su ieškovu iki byla bus išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas, neatitiktų šalių nepilnamečių dukterų poreikių, tai yra, joms būtų nesaugi, nebeatitiktų reikalavimų jų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka joms būtų sukurta pakeitus jų gyvenamąją vietą nustatant ją su atsakove.

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su jų motina, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo pasisakyti dėl atsakovės prašymo priteisti laikiną išlaikymą nepilnametėms šalių dukterims.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį.