Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirba Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2010 m. birželio 17 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su E. V. metu, tyčia sumušė pastarąją suduodama smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydama E. V. poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke ir krūtinės dešinėje pusėje, odos įdrėskimą dešiniame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė E. V. sveikatą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

K. R. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010-06-17 ji buvo savo darže, atėjo dukra, pakvietė ją, pasakė, kad atvažiavo jos brolis J. B. su teta Eleonora. Ji pakvietė juos į namus. Jie trise užėjo į antro aukšto kambarį, dukra buvo kitame kambaryje. E. V. atsisėdo, o brolis stovėjo. Jie atvažiavo dėl dokumentų sutvarkymo po tėvo mirties. Bet jie atvažiavo su mamos dokumentais, o ne su savo. Ji pasakė, kad paims mamos dokumentus, o jie tegul ieško savo egzempliorius. Tada E. V. pradėjo įžeidinėti jos motiną K. B. visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji neiškentėjo ir pastūmė ranka Eleonorą į krūtinę. Tuo metu E. V. sėdėjo ant sofos. Eleonora pradėjo rėkti. Atbėgo jos dukra Agnieška, brolis stovėjo, ji paprašė juos išeiti. Ji E. V. nemušė, tik pastūmė vieną kartą ranka. Iš kur pas E. V. sužalojimai nežino. E. V. nebuvo nugriuvusi, kai sėdėjo taip ir sėdėjo. Sąmonės E. V. neprarado. Po to J. B. su E. V. išėjo, tuo viskas ir baigėsi. Iki šio įvykio jų santykiai buvo normalūs. Nepripažįsta E. V. civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji E. V. parodė, kad 2010-06-17 atvažiavo su savo sugyventiniu J. B. pas R. V. pasiimti dokumentus. Po J. B. tėvo mirties reikėjo sutvarkyti dokumentus dėl žemės. J. B. susiskambino su R. V., kad jie atvažiuos. Ji padeda Jurijui tvarkyti dokumentus, nes jis nesiorientuoja, nieko nesupranta. Kai jie atvažiavo apie 19 val. namuose buvo R. V. su dukra Agnieška. Regina pasodina jų ant sofos, jie šnekėjo apie motiną, apie žemę. Regina buvo truputi išgėrusi, suprato iš jos kalbos. Regina atsistojo, nubėgo į kitą kambarį. Ji sėdėjo nulenkusi galvą, žiūrėjo tuos dokumentus. Staiga gavo smūgį į smilkinį. Matyt R. V. sudavė jai su pagaliu. Po smūgio ji prarado sąmonę. Kai atsigavo jai buvo tamsu akyse. Ji nuspyrė kojomis ją mušantį R. V.. Jai R. V. daužė į galvą, į kitas kūno dalis, gavo apie 5-6 smūgius. Medinio pagalio nematė, gal jo ir nebuvo, gal R. V. sumušė ją kumščiais. Agnieška ramino motiną ir liepė jiems išeiti. Sužalojimus, kurie nustatyti specialisto išvadoje, padarė jai R. V.. Prašo priteisti iš R. V. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes R. V. pasikėsino į jos gyvybę. Jai labai skaudėjo galva, buvo mėlynė po akim.

Liudytojas J. B. (J. B.) parodė, kad 2010-06-17 jis su E. V. nuvažiavo pas seserį R. V.. Važiavo su tikslu paimti dokumentus ir nuvežti į žemėtvarkos skyrių, kad sutvarkyti dokumentus dėl žemės, likusios po tėvo mirties. Regina pakvietė į namą. Jie užėjo į 2 aukštą, atsisėdo ant sofos. Jis stovėjo, o E. V. sėdėjo. Jie kalbėjo apie dokumentus. Gavosi taip, kad Eleonora ir Regina pradėjo konfliktuoti dėl šitų dokumentų. Paskui R. V. sudavė smūgį E. V.. Jis nepastebėjo, kad R. V. rankose kas nors buvo. R. V. sudavė E. V. į galvą, netoli akies į smilkinį. Rankose R. V. nieko neturėjo, buvo tik su žiedais ant pirštų. R. V. sudavė gal 2 kartus, nes viskas vyko labai greitai. Po pirmo smūgio E. V. nugriuvo, atsigulė ant sofos. Tada R. V. sudavė jai kelis smūgius, greičiausiai į viršutinę kūno dalį. Tuo metu E. V. atsimušinėjo, stūmė R. V. kojomis. R. V. dukra Agnieška stovėjo šalia jo ir matė kaip R. V. muša E. V.. Po to jie išvažiavo. E. V. po akim buvo mėlynė, veidas apdraskytas, ji skundėsi, kad skauda ir svaigsta galva.

Liudytoja A. V. parodė, kad 2010-06-17 atvažiavo teta E. V. su J. B.. Mama R. V. buvo darže, ji nuėjo ją pakviesti. Mama atėjo ir jie visi nuėjo namo į 2 aukštą. Ji nuėjo prie kompiuterio, o jie visi nuėjo į svetainę. Ji girdėjo, kad mama pasiūlė atsisėsti, pradėjo kalbėtis apie kažkokius dokumentus dėl žemės. Paskui išgirdo, kad kažkas, atrodo mama, pasakė, kad tie dokumentai, kurios atvežė Eleonora, tai ne jų dokumentai, o močiutės dokumentai, ir mama pasakė, kad duotų jai, ji nuveš močiutei. Ir po to jos pradėjo konfliktuoti dėl tų dokumentų. Ji išgirdo labai necenzūrišką frazę apie savo močiutę. Po to išgirdo kad mama sušuko ,,ką tu čia sakai?“ ir pradėjo dar labiau konfliktuoti tarpusavyje, rėkti viena ant kitos. Po to ji atbėgo ir paprašė, kad teta Eleonora išvažiuotu. Kai ji atbėgo, niekas niekam jokių smūgių nesudavė. E. V. sėdėjo ant lovos, J. B. stovėjo tarp E. V. ir mamos. Mama stovėjo šalia jo. E. V. veidas nebuvo sužalotas. Ji mamą laikė už rankos dėl to, kad ji labiau nesusinervuotų dėl to, kad E. V. sakė necenzūrinius žodžius apie močiutę. Po to E. V. su J. B. išvažiavo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1999/10(01) nurodyta, kad E. V. padaryta: poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir krūtinės dešinėje pusėje, odos įdrėskimas dešiniame dilbyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010 06 17), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 8-9).

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2010-06-17, apie 19 val., kaltinime nurodytoje vietoje tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, ko neneigė teisiamojo posėdžio metu nei kaltinamoji, nei nukentėjusioji, patvirtino teisme apklausti liudytojai J. B. ir A. V..

Pagal BK 140 str. 1 d. dispoziciją šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra žmogaus sumušimas ar kitoks smurtavimas, kai jam sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Vertindamas privataus kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamosios parodymai, jog ji nepadarė šios nusikalstamos veikos prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji nuosekliai ir vienareikšmei nuo sužalojimo dienos teigia, kad ją sumušė būtent kaltinamoji R. V.. Jokių jos parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Nukentėjusiosios parodymai apie smūgių sudavimus ir sužalojimus atitinka specialisto išvadai, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajai visumoje buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiosios parodymus į kokias kūno dalis jai buvo suduota. Dėl šių nustatytų sužalojimų, jų padarymo laiko ir mechanizmo, dėl jų objektyvumo ir teisingumo, teismui nekilo abejonių. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji buvo kitaip kaip nors sužalota. Kaltinamoji R. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad E. V. pradėjo įžeidinėti jos motiną visokiais necenzūriniais žodžiais, tada ji neiškentėjo ir pastūmė ranka Eleonorą. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu paaiškino teismui, kad nemušė nukentėjusiosios, teismas – priešingai – pripažįsta tokius kaltinamosios veiksmus – fiziniu smurtu prieš nukentėjusiąją. Liudytojas J. B. taip pat matė, kad R. V. sumušė E. V.. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymams priežasčių nėra, o kaltinamosios gynybinė pozicija neparemta jokiais įrodymais. Liudytoja A. V. parodė, kad ji nematė, kas ką mušė, nes atbėgo vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamoji R. V. nežymiai sužalojo E. V. ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, t.y., kad kaltinamoji padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10str., 11 str. 3 d.), į tai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę, t.y. kad ji neteista, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, todėl teismas mano, kad bausmė gali būti nesusijusi su laisvės atėmimu, todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmė sankcijos už padarytą nusikaltimą ribose (BK 41 str., 42 str. 1 d., 5 p.,48, 54, 55, 61 str.).

Nukentėjusioji E. V. pareiškė 10000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą ji grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios smurto buvo sužalota, patyrė skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, pažeminimą.

Ištyręs įrodymus teismas pripažįsta, kad pagrindas tenkinti civilinį ieškinį yra. Sprendžiant jo dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiosios sužalojimo pobūdį ir pavojingumą, jo pasekmes, kad nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, į abiejų turtinę padėtį, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR BPK 105 str. nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamosios proceso išlaidas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, 2010-07-27 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nukentėjusiajai R. V. skirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos sudaro 580 Lt. Šios proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamosios. Kaltinamajai išaiškintina, kad priteistos išlaidos turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

R. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jai 4 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant ją per šį laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. V. 1500 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš R. V. valstybės naudai priteisti 580 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, Nr. 57-AT-00642-10, - grąžinti Vilniaus rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.