- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-674-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. ir trečiojo asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2950-884/2018 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei R. M. dėl pirkimo–pardavimo sandorių patvirtinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje R. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovės, kuria atsakovė pardavė ieškovei 0,4209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2) patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį, įvykusią tarp atsakovės ir ieškovės, kuria atsakovė pardavė ieškovei 2,90 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad pagal 1997 m. gegužės 23 d. sutartį S. M. pardavė T. P. namą su priestatais bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, t. y. 1997 m. gegužės 23 d., sudarė sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuria S. M. įsipareigojo parduoti jam priklausančią žemę, kai į ją bus atkurta nuosavybės teisė, žemė apibrėžiama kaip visa žemė su namų valda ir šalia jos. Sutartyje nurodyta, kad S. M. iš T. P. pinigus yra gavęs, o dokumentų šiuo metu negali sutvarkyti, nes yra sustabdytas žemės nuosavybės atkūrimas.
3. 2009 m. lapkričio 11 d. pastatų dovanojimo sutartimi ieškovė ir T. P. padovanojo visus statinius savo vaikaičiui R. P.. 2018 m. birželio 1 d. ieškovė sužinojo, kad po S. M. mirties R. M. pagal 2018 m. balandžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo 2,90 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. kovo 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą – 0,4209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tuomet kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo, tačiau atsakymo iš atsakovės nesulaukė. (duomenys neskelbtini) mirė T. P., todėl ieškovė, kaip palikimą priėmęs asmuo, perėmė reikalavimo teises į minėtą sandorį. Sandoriai iš pirkėjos pusės yra įvykdyti, už žemės sklypus atsiskaityta.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
4.1. 1997 m. gegužės 23 d. sutartis, kurios pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą, sudaryta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, kuris taikytinas nagrinėjamu atveju. Sutartyje nėra jokių individualių duomenų apie S. M. ketinamą parduoti žemę T. P., nenurodyta žemės kaina, sutartis patvirtinta seniūno, nors pagal 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio nuostatas sutartis turėjo būti patvirtinta notaro, todėl toks sandoris yra negaliojantis.
4.2. Vertindamas 1997 m. gegužės 23 d. sutartį teismas nurodė, kad ji atitinka preliminariosios sutarties požymius, tačiau sutarties šalims nenurodžius už ketinamus parduoti žemės sklypus gautos kainos, teismas tai vertino kaip preliminariosios sutarties trūkumą. Teismas pažymėjo, kad šalys sutarė, jog T. P. žemė bus parduota, kai S. M. atkurs nuosavybės teises į ją. Nuosavybės teisė į žemę atkurta 2000 m. lapkričio 13 d., įregistruota 2001 m. sausio 31 d. Vertinant sutartį kaip preliminariąją sutartį, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2002 m. sausio 31 d.
4.3. Ieškinio senatis dėl reikalavimo į 0,4209 ha, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prasidėjo 1997 m. gruodžio 2 d., nes šį žemės sklypą S. M. nusipirko pagal 1997 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškinio senaties terminas baigėsi 2000 m. gruodžio 2 d., nes pagal 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalį taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas.
4.4. Ieškinio senatis dėl reikalavimo į 2,90 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prasidėjo 2001 m. sausio 31 d., kai buvo įregistruota atkurta nuosavybės teisė, ir baigėsi 2011 m. sausio 31 d., nes taikytinas nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į S. M. dėl žemės sklypo nuosavybės teisės dokumentų sutvarkymo, kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą.
4.5. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį reikalavimai palikimą priėmusiam įpėdiniui gali būti reiškiami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir kad šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. S. M. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių teiginius, kad tik 2018 m. birželio 1 d. ji sužinojo apie tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas atsakovei. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad ji ar jos sutuoktinis anksčiau atliko realius veiksmus, susijusius su 1997 m. gegužės 23 d. sutarties vykdymu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė ir trečiasis asmuo prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Faktinis naudojimasis ginčo žemės sklypais negali būti suvaržomas taikant ieškinio senaties terminus, nes tokiu atveju atsakovė galėtų antrą kartą gauti pinigus už ginčo žemės sklypus.
5.2. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir ją susiejo su S. M. mirties data. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kada tapo žinoma apie S. M. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus. Nurodo, kad tik 2018 m. birželio 1 d., kai gavo išrašus iš VĮ Registrų centro, sužinojo, jog ginčo žemės sklypų nuosavybė įregistruota atsakovės vardu.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodo, kad nei ieškovė, nei jos sutuoktinis dėl ginčo žemės sklypų per įstatyme nustatytus terminus nereiškė pretenzijų nei S. M., nei atsakovei, kaip ginčo žemės sklypų paveldėtojai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantai praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti.
6.2. Ieškovė neįrodė, kad mirus jos sutuoktiniui T. P. ji paveldėjo ginčo žemės sklypus ir kad trečiasis asmuo dovanojimo sutartimi būtų įgijęs šiuos žemės sklypus.
6.3. Apeliantai yra praradę jiems priklausančias reikalavimo teises sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius ar susigrąžinti mokėtinas sumas, jei tokios apskritai buvo sumokėtos.
6.4. Ieškovei buvo žinoma apie ginčo žemės sklypų savininkų mirtį 2001 m. sausio 3 d., todėl jie turėjo visas galimybes įstatyme nustatytais terminais pareikšti pretenzijas dėl 1997 m. gegužės 23 d. sutarties vykdymo. Pažymėjo, kad atsakovė nebuvo 1997 m. gegužės 23 d. sandorio šalis, jai nėra žinomos sandorio sudarymo aplinkybės, minimoje sutartyje nėra jokių nuorodų apie konkrečius žemės sklypus ir už žemę galbūt sumokėtas sumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
8. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, konstatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminus ir nėra pagrindo jų atnaujinti.
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis T. P. 1997 m. gegužės 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovės tėvu S. M., pagal kurią S. M. pardavė T. P. gyvenamąjį namą su priestatais, veranda ir ūkiniais pastatais. Tą pačią dieną, t. y. 1997 m. gegužės 23 d., pasirašyta sutartis tarp T. P. ir S. M., kuria S. M. įsipareigoja parduoti jam priklausančią žemę tada, kai bus atkurta nuosavybės teisė į ją. Sutartyje nurodyta, kad S. M. pinigus už žemę jau gavo kartu su pinigais, gautais už gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Iš valstybės įmonės Registrų centro išrašo nustatyta, kad 1997 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi S. M. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė S. M.. 2009 m. lapkričio 11 d. dovanojimo sutartimi ieškovė D. P. su T. P. padovanojo anūkui R. P. gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, t. y. turtą, kurį T. P. 1997 m. gegužės 23 d. sutartimi nusipirko iš S. M.. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad R. P. yra žinoma, kad pastatai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. M.. (duomenys neskelbtini) mirė T. P.. 2010 m. lapkričio 3 d. ieškovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2018 m. birželio 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl paveldėtų žemių perleidimo ieškovei nurodydama, kad už žemes jau buvo sumokėti pinigai atsakovės tėvui.
11. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 (toliau – Įstatymas) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. M. mirė 2001 m. sausio 3 d., taigi palikimas atsirado galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, dėl to taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 595 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo pretenzijas priėmusiems palikimą įpėdiniams arba testamento vykdytojui ar palikimo atsiradimo vietos notarų biurui arba pareikšti teisme ieškinį paveldimam turtui. Šešių mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 596 straipsnio 2 dalis).
12. Nustatytas šešių mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia klausimą dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis terminas. 1964 m. Civilinis kodeksas nenustatė naikinamojo termino, tačiau pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį 2001 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai nepasibaigė įsigaliojus šiam kodeksui.
13. Šešių mėnesių atnaujinamasis terminas ieškovės reikalavimams pareikšti baigėsi 2001 m. liepos 3 d., t. y. galiojant 2001 m. CK, dėl to ieškovės reikalavimams pareikšti taikytinas 2001 m. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinimasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K- 3-20-415/2015). Ši įstatymo nuostata ir nustatyti šešių mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (1964 m. Civilinio kodekso 596 straipsnio 1 dalis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
14. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutarties 11–13 punktuose nurodytą reglamentavimą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 2001 m. sausio 3 d., t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, dėl to ieškovė ar(ir) jos sutuoktinis, kaip palikėjo kreditoriai, turėjo teisę pareikšti reikalavimą per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2001 m. liepos 3 d. Teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, t. y. nagrinėjamu atveju, jeigu ieškovai reikalavimą pareiškė ne vėliau kaip 2004 m. sausio 3 d.
15. Ieškovė į atsakovę, kaip S. M. įpėdinę, kreipėsi 2018 m. birželio 1 d. ir teigė, kad tik tuomet jai tapo žinoma apie tai, kad atsakovė priėmė palikimą, ir teigia, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas ne nuo palikėjo mirties, o nuo tada, kai ji sužinojo apie S. M. vardu esančią nuosavybę.
16. Ieškovė savo reikalavimą į ginčo žemės sklypus grindžia tuo, kad 2018 m. birželio 1 d. jai tapo žinoma, jog atsakovė pagal 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimus paveldėjo ginčo žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 2), už kuriuos ieškovės sutuoktinis T. P. buvo sumokėjęs pinigus, tačiau nuosavybės teisės į juos neperleido. 1997 m. gegužės 23 d. sutartyje, kuria įsipareigota parduoti žemę, nenurodyti jokie žemės sklypų identifikavimo duomenys, tik nurodyta, kad žemė kartu su namų valda. Namų valda yra žemės sklype Nr. 1, tačiau nuosavybės teises į šį žemės sklypą S. M. įgijo ne atkūrus nuosavybės teises, o pagal 1997 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Aplinkybė, kad žemės sklypas Nr. 1 yra įregistruotas S. M. vardu, ieškovei ir trečiajam asmeniui jau buvo žinoma 2009 m. lapkričio 11 d. sudarant dovanojimo sutartį, kurioje nurodoma, kad dovanos gavėjui R. P. yra žinoma, kad pastatai yra žemės sklype, kuris priklauso S. M. pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pagal 1997 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi ši aplinkybė buvo žinoma dovanos gavėjui, laikytina, kad ji buvo žinoma ir dovanos davėjui, t. y. ieškovei ir jos sutuoktiniui T. P. (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, jau 2009 m. lapkričio 11 d. žinodami, kad S. M. įgijo nuosavybės teisę į žemę, kurią, kaip teigia ieškovė, ketino perleisti, būtų ėmęsi veiksmų įgyvendinę savo reikalavimo teisę dėl žemės sklypo Nr. 1 perleidimo.
17. Ieškovė reiškia reikalavimą ir dėl žemės sklypo Nr. 2, teigdama, kad už šią žemę ji su sutuoktiniu T. P. sumokėjo pinigus, o S. M. įsipareigojo ją perleisti, kai bus atkurtos nuosavybės teisės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. (S. M. tėvui) atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 2, nuosavybės teisė į žemės sklypą V. M. vardu įregistruota 2001 m. sausio 31 d. S. M. įregistruotas šio žemės sklypo savininku nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. pagal 2018 m. kovo 29 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Nuo 2018 m. balandžio 25 d. žemės sklypas Nr. 2 pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso atsakovei R. M.. S. M. mirė (duomenys neskelbtini), taigi nuo šios dienos atsirado palikimas, o kreditoriai įgyja teisę per įstatyme nustatytą laiką pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) ji ar jos sutuoktinis būtų pareiškę reikalavimą S. M. įpėdiniams ar kad ėmėsi bent kokių veiksmų šios reikalavimo teisės įgyvendinimui.
18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, kaip S. M. galima kreditorė, ieškinį teismui pateikė 2018 m. birželio 28 d., neabejotinai praleidusi tiek 1964 m. Civilinio kodekso 596 straipsnio 1 dalyje numatytą šešių mėnesių specialųjį terminą dėl palikėjo kreditoriaus reikalavimo, tiek ir trejų metų ieškinio senaties terminą kreditorių reikalavimams pareikšti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties dienos 2001 m. sausio 3 d., o ne nuo, kaip teigia apeliantai, dienos, kai apeliantams tapo žinoma, kad S. M. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypus, kuriuos paveldėjo atsakovė. Tuo labiau, net jei atskaitos tašku ir būtų galima laikyti sužinojimo apie palikimą momentą, iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantai jau 2009 m. lapkričio 11 d. žinojo, kad ginčo žemės sklypas Nr. 1 yra įregistruotas S. M. vardu nuo 1997 m. gruodžio 2 d., tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl reikalavimo įpėdinei pareiškimo. Duomenys apie atkurtą nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. 2 buvo vieši ir žinomi nuo 2001 m. sausio 31 d. Taigi ieškovė, žinodama apie S. M. mirties faktą bei esant išviešintiems duomenims apie ginčo žemės sklypų nuosavybę S. M. vardu, turėjo galimybę tinkamai ir įstatymo nustatytais terminais kreiptis į atsakovę su reikalavimais dėl paveldėto turto. Tačiau ieškovė į atsakovę bei teismą kreipėsi praėjus 18 metų nuo S. M. mirties, dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Šios išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl to atmetus apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2950-884/2018 palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. M. iš ieškovės D. P. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.