- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- e2-2950-884/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00237-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei R. M. dėl pirkimo – pardavimo sandorių patvirtinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė prašė patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį, įvykusią tarp atsakovės ir ieškovės, kuria atsakovė pardavė ieškovei 0,4209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį, įvykusią tarp atsakovės ir ieškovės, kuria atsakovė pardavė ieškovei 2,90 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad 1997 m. gegužės 23 d. sutartimi S. M. pardavė T. P. namą su priestatais bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Tą pačią sudarė sutartį, registro Nr.50, (duomenys neskelbtini), kuria S. M. įsipareigojo parduoti jam priklausančią žemę, kai į ją bus atstatyta nuosavybės teisė, žemė apibrėžiama kaip visa žemė su namų valda ir šalia jos, sutartyje nurodyta, kad S. M. iš T. P. pinigus yra gavęs, o dokumentų šiuo metu negali sutvarkyti, nes yra sustabdytas žemės nuosavybės atstatymas. 2009 m. lapkričio 11 d. pastatų dovanojimo sutartimi ieškovė ir T. P. padovanojo visus statinius savo vaikaičiui R. P.. 2018 m. birželio 1 d. sužinojo, kad po S. M. mirties R. M. pagal 2018 m. balandžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo 2,90 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. kovo 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą - 0,4209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus šioms aplinkybėms, pradėjo ieškoti atsakovės, kreipėsi į ją per advokatą, tačiau atsakymo iš atsakovės nesulaukė. 2010 m. spalio 27 d. mirė T. P., todėl ieškovė kaip palikimą priėmęs asmuo perėmė reikalavimo teises į minėtą sandorį. Sandoriai iš pirkėjo pusės yra įvykdyti, už žemės sklypus atsiskaityta. Ieškinio reikalavimus grindžia Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 3 dalimi, 1.93 straipsnio 4 dalimi, 6.309 straipsnio 3 dalimi, 6.393 straipsnio 4 dalimi.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad S. M. yra jos tėvas, kuris po savo tėvo V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), išreiškė valią priimti palikimą, jam 1996 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į statinius, esančius (duomenys neskelbtini). V. M. 1994 m. sausio 6 d. notaro biure buvo patvirtinęs testamentą, kuriuo patvarkė, kad mirties atveju gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, o taip pat atstačius pilną nuosavybės teisę į priklausančią žemę ir visą kitą turtą, kuris priklausys mirties dieną, palieka S. M.. S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus 2018 m. vasario 9 d. pranešimu „Dėl V. M. ir S. M. žemės sklypų“ buvo informuota, jog V. M. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 28-8203 atkurtos nuosavybės teisės į 3,000 ha perduodant nuosavybėn neatlygintinai 2,9000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), rašte nurodyta, kad V. M. ir S. M. yra mirę, o turto paveldėtoja yra R. M. (atsakovė). Šiuo raštu pasiūlyta kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Atsakovei apie palikimą nebuvo žinoma nieko, todėl ji kreipėsi į notarę V. Ž., 2018 m. kovo 23 d. ir balandžio 20 d. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į ginčo žemės sklypus. Ji nuvyko pas R. P. (trečiąjį asmenį), nes ant žemės sklypo, turinčio 0,4209 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stovi jam priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais priklausiniais. Paaiškino, kad žemės sklypas jai priklauso nuosavybės teise, pasiūlė R. P. šią žemę įsigyti. R. P. žemę sutiko nusipirkti, o dėl kito žemės sklypo, turinčio bendrą 2,9000 ha plotą, įsigijimo, sakė pagalvosiąs. Atsakovė pažymi, kad iki susitikimo R. P. (trečiojo asmens) ankščiau nepažinojo, kaip ir nepažįsta iki pat šiol D. P. (ieškovės). Atsakovė iš advokato M. G. gavo elektroninį laišką ir 1997 m. gegužės 23 d. sutartį, informuota, kad susidarė netinkama situacija dėl žemės, esančios (duomenys neskelbtini), sutartis neįgyvendinta. Po gauto advokato elektroninio laiško su priedais, atsakovė dar kartą telefonu kalbėjosi su R. P., tačiau jis valios parduoti du žemės sklypus ieškovei neišreiškė. S. M. ir T. P. sutartį sudarė galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, kurio 84 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. S. M. 0,4209 ha ploto žemės sklypą įsigijo pagal 1997 m. gruodžio 2 d. Todėl laikytina, kad ieškinio senatis prasidėjo 1997 m. gruodžio 2 d., o baigėsi 2000 m. gruodžio 2 d. Nuosavybės teisės V. M. vardu į 2,9000 ha ploto žemės sklypą, atkurtos 2000 m. lapkričio 13 d. pagal Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 28-8203. Nuosavybės teisės įregistruotos 2001 m. sausio 31 d. Kadangi senasis Civilinis kodeksas galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., ieškinio senaties taikymas skaičiuotinas pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalį, kuri numato bendrą ieškinio senatį dešimt metų. Laikytina, kad ieškinio senatis prasidėjo 2001 m. sausio 31 d., o baigėsi 2011 m. sausio 31 d. Mano, kad ieškovė aiškinimai, kad ji tik 2018 m. birželio 1 d. sužinojo apie tai, kad po S. M. mirties paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti atsakovei. S. M. mirė (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės nei T. P., nei ieškovė negalėjo nežinoti. Tėvo mirties momentu atsakovei buvo 16 metų, padedant mamai V. M., ji laiku per 6 mėnesių terminą išreiškė valią priimti palikimą. Per 3 mėnesius nuo S. M. reikalavimų atsakovei, priėmusiai palikimą, nei T. P., nei jo sutuoktinė D. P. (ieškovė) nepareiškė, kaip nepareiškė ir per trejus metus (CK 5.63 straipsnio, 1 4 dalis). Mano, kad ieškovės cituojamos LAT nutartys Nr. 3K-3-599- 378/2015 ir Nr. 3K-171-687/2016 nėra tapačios nagrinėjamai šiai bylai, jomis vadovautis patenkinant ieškovės reikalavimus patvirtintu du sandorius negalima.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad notaro biure 1997 m. gegužės 23 d. tarp S. M. ir T. P. buvo sudaryta sutartis, kuria S. M. pardavė jam nuosavybės teise pagal paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą priklausančius, o T. P. nupirko, rąstų gyvenamąjį namą su priestatais bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad už parduotus pastatus S. M. prieš sudarant sutartį gavo 10000 Lt. 1997 m. gegužės 23 d. Skuodo rajono Ylakių seniūnijos seniūnas patvirtino tarp S. M. ir T. P. pasirašytą sutartį, registro Nr.50. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad S. M. pardavė T. P. gyvenamąjį namą kartu su priestatais bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), „taip pat parduosiu ir man priklausančią žemę tada, kai bus atstatyta nuosavybės teisė į ją. Kadangi dabar yra sustabdytas žemės nuosavybės atstatymas, todėl negaliu pilnumoje susitvarkyti dokumentų dėl žemės nuosavybės, o pinigus aš jau gavau iš T. P. iš karto už gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemę (žemė kartu su namų valda iš viso man priklausys)“.
6. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė teisiniu ginčo pagrindu nurodo Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 3 dalį, 1.93 straipsnio 4 dalį. Sutartis sudaryta 1997 m. gegužės 23 d., tai yra galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, galiojusiam iki 2001 m. liepos 1 d. Atsakovė teisingai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. 1964 m. Civilinio kodekso 44 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatomais atvejais. Minėto kodekso 255 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas (255 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią (255 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 253 straipsnį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą, 259 straipsnyje nustatytos pardavėjo neįvykdymo pareigos perduoti daiktą pasekmės – pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti jam parduotą daiktą ir atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius. 1997 m. gegužės 23 d. sutartyje nėra individualių duomenų, kokią gi žemę S. M. ketina parduoti T. P., nenurodyta konkreti žemės kaina, sutartis patvirtinta seniūno, tačiau toks patvirtinimas yra niekinis ir negaliojantis, nes pirkimo - pardavimo santykius teisę tvirtinti turėjo tik notaras, o nesant tokio patvirtinimo daro sutartį negaliojančią.
7. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad teisingam bylos išsprendimui teismas galėtų pripažinti ginčo sutartį turint preliminariosios sutarties požymių, teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovas nurodė, kad 1997 m. gegužės 23 d. sutartis atitinka preliminariosios sutarties pažymius. 1964 m. Civilinis kodeksas preliminariosios sutarties nereglamentavo, pagal šiuo metu galiojantį Civilinį kodeksą preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tačiau įstatyme nustatyta ir tai, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Ieškovės ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartyje terminas apibrėžtas aplinkybių įvardijimu – „taip pat parduosiu ir man priklausančią žemę tada, kai bus atstatyta nuosavybės teisė į ją“. Atstovas nurodo, kad, tai yra 0,4209 ha ploto namų valdos žemės sklypas, kuriame yra statiniai, bei šalia esantis 2,9000 ha plotą žemės sklypas, kuriuo nuo visą laiką nuo apsigyvenimo seneliams priklausiusiuose pastatuose naudojosi trečiasis asmuo. Jau minėta, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 253 straipsnį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Tačiau, kaip matyti, šioje sutartyje tik nurodyta, kad S. M. pinigus iš karto už gyvenamą namą, ūkinius pastatus ir žemę jau yra gavęs, tačiau kokia konkreti pinigų suma buvo gauta už vieną ir kitą žemės sklypą (ar tik už kurį nors vieną) nėra nurodyta. O tai vertintina kaip preliminariosios sutarties turinio trūkumas. Iš dokumentų matyti, kad į 0,4209 ha ploto žemės sklypą S. M. niekada neatkūrė nuosavybės teisių, šį žemės sklypą įsigijo pagal 1997 m. gruodžio 2 d. Į 2,9000 ha ploto žemės sklypą nuosavybės teisės V. M., mirusio (duomenys neskelbtini). vardu atkurtos 2000 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 28-8203, nuosavybės teisės įregistruotos 2001 m. sausio 31 d. Taigi, jeigu darytume prielaidą kad buvo susitarta dėl paminėtų žemės sklypų, tai prievolė sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi dar 2001 m. sausio 31 d.
8. Ieškinyje ieškovė teisiniu ginčo pagrindu nurodo Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 3 dalį, 1.93 straipsnio 4 dalį, kuriose nustatyta, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis), jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Reikalavimus ieškovė formuluoja sekančiai - patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį, įvykusią tarp atsakovės ir ieškovės, kuria atsakovė pardavė ieškovei 0,4209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį, įvykusią tarp atsakovės ir ieškovės, kuria atsakovė pardavė ieškovei 2,90 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau jei ir daryti prielaidą, kad pirkimo – pardavimo sandoriai ir įvyko, tai tikrai ne tarp ieškovės ir atsakovės. Pažymėtina tai, kad ieškovės atstovas užtikrino esantis tikras, kad reikalavimai turi būti reiškiami tokie kaip ir pareikšti, nieko tikslinti nemanantis būtina. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė ar jos sutuoktinis būtų kreipęsi dėl dokumentų sutvarkymo į S. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Kad T. P. ir ieškovė šios aplinkybės negalėjo nežinoti, mažai tikėtina, nes, kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimo, S. M. ir T. P. bei ieškovė D. P. gyveno tame pačiame kaime.
9. Kadangi atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, tai teismas pasisako ir dėl šio instituto taikymo nagrinėjamoje byloje. Iekinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas savo teises ar teisėtus interesus pareikšdamas ieškinį (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.124 straipsnis). S. M. ir T. P. 1997 m. gegužės 23 d. sutartį sudarė galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, kurio 84 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Šis kodeksas galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., po minėtos datos įsigaliojęs Civilinis kodeksas nustatė, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dals). 0,4209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. įsigijo pagal 1997 m. gruodžio 2 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.
Sutiktina su atsakovės vertinimu, kad ieškinio senatis dėl reikalavimo pripažinti sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį dėl minėto žemės sklypo prasidėjo 1997 m. gruodžio 2 d., o baigėsi 2000 m. gruodžio 2 d. Nuosavybės teisės V. M. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu į 2,9000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkurtos 2000 m. lapkričio 13 d. pagal Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 28-8203, nuosavybės teisės įregistruotos 2001 m. sausio31 d. Ieškinio senatis skaičiuotina pagal dabartinio Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalį, kuri numato bendrą dešimties metu ieškinio senatį. Todėl atsakovė pagrįstai vertina, kad ieškinio senatis dėl reikalavimo pripažinti sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį dėl minėto žemės sklypo prasidėjo 2001 m. sausio 31 d., o baigėsi 2011 m. sausio 31 d. Atsakovė taip pat remiasi Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad tik 2018 m. birželio 1 d. sužinojo apie tai, kad po S. M. mirties paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti atsakovei. Tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad ieškovė ar jos sutuoktinis anksčiau būtų ėmęsi realių veiksmų, susijusių su 1997 m. gegužės 23 d. sutartimi, dėl ginčo žemės sklypų. Be to, kad nurodė, atsakovės atstovas, atsakovė po paskutiniojo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, tai yra balandžio mėnesio pabaigoje, buvo nuvykusi pas R. P., kuris šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino. Visiškai neaišku, kokia aplinkybe ieškovė grindžia sužinojimo datą 2018 m. birželio 1 d., neaišku. Be to, kaip minėta, iki tol jokių veiksmų asmenys, suinteresuoti ginčo sklypais, konkrečių veiksmų dėl aplinkybių, susijusių su ginčo sklypais, nebuvo atlikę. Dėl pareikštų ieškinio reikalavimų atsakovės prašymu taikytina ieškinio senatis
10. Esant aptartoms aplinkybėms ieškinys netenkintinas kaip neįrodytas (CPK 178). Lainosios apsaugos priemonės, taikytos Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis)
11. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Atsakovė pateikė prašymą dėl 600 Eur priteisimo iš ieškovės, šios išlaidos, atsižvelgiant bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų skaičių, pripažintinos pagrįstomis, todėl priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti R. M. iš D. P. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti arba apsunkinti 0,4209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 2,90 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.