Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-28 · Administracinė byla Nr. I-7182-244/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-28
Bylos Nr.
I-7182-244/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01776-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
E. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7182-244/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01776-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. R. skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniau PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – Kalėjimų departamentas), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde (b. l. 1-4) pareiškėjas nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad 2014-05-12 į Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus kreipėsi nuteistasis V. P., baimindamasis dėl savo saugumo. Nuteistasis kriminalinės žvalgybos skyriui nurodė, jog prieš mėnesį pareiškėjas paskolino jam 6 pakelius cigarečių ir už juos reikalauja gražinti 18 pakelių cigarečių. Prašyme nurodė, jog pareiškėjas E. R. neva jam grasino fiziniu susidorojimu. Todėl, siekiant išlaikyti stabilią Vilniaus PN kriminogeninę situaciją bei užtikrinti kitų įstaigoje bausmę atliekančių nuteistųjų saugumą buvo nutarta nuteistąjį E. R. tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti, perkelti į Kybartų pataisos namus. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas nesilaikė nustatyto reglamento dėl nuteistojo perkėlimo. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas pažeidė vieną iš pagrindinių socialinės reabilitacijos priemonių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 137 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, jog jam buvo nutrauktas socialinės reabilitacijos planas, jis buvo perkeltas atlikti bausmę toliau nuo savo artimųjų ir draugų, todėl patyrė išgyvenimus, stresą ir nepatogumus. Nurodė, jog nebuvo tinkamai informuotas apie perkėlimą, nes nebuvo supažindintas su sprendimais, kuriuos galėtų apskųsti. Pareiškėjas dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė 3 000 Eur neturtinės žalos, dėl Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė 3 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime nurodė (b. l. 19-23) kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškino, kad Vilniaus PN 2014-05-14 Tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo E. R. perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Kybartų pataisos namus išvadoje Nr. 33-6(J) pateiktas Vilniaus PN direktoriaus siūlymas nuteistąjį E. R. tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti perkelti į Kybartų pataisos namus. Tokį siūlymą Vilniaus PN direktorius priėmė, išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą ir nustatęs, kad 2014-05-12 į įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus kreipėsi nuteistasis V. P., baimindamasis dėl savo saugumo. Anot V. P., prieš mėnesį nuteistasis E. R. paskolino jam 6 pakelius cigarečių. Už šiuos paskolintus 6 pakelius E. R. reikalauja iš V. P. grąžinti 18 pakelių cigarečių. Jei nuteistasis V. P. negrąžins skolos, E. R. grasina jam fiziniu susidorojimu. Nuteistasis V. P. neturi galimybės grąžinti E. R. skolos, todėl baiminasi dėl savo saugumo. V. P. tvirtino, kad įstaigoje nėra galimybių išvengti susitikimų su E. R.. Vilniaus pataisos namai papildomai nurodė, jog Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponuoja informacija, kad nuteistasis E. R. iš tikrųjų gali bandyti fiziškai susidoroti su V. P., jei šis negrąžins skolos. Vilniaus PN direktorius padarė išvadą, kad siekiant išlaikyti stabilią Vilniaus PN kriminogeninę situaciją bei užtikrinti kitų įstaigoje bausmę atliekančių nuteistųjų saugumą, vadovaujantis LR BVK 69 str. 2 d., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau ir - PĮ VTT) 72.2 p. bei 2011-01-26 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-30 patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių“ 8 p., tikslinga nuteistąjį E. R. tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti perkelti į Kybartų pataisos namus. Todėl Vilniaus PN manymu, direktorius padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios kliudo nuteistąjį E. R. toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, t. y. Vilniaus PN. Pabrėžė, kad priimtą išvadą patvirtino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2014-05-20 ir 2014-05-22 išduota Nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra Nr. (62)-lS-l890, kurioje nurodyta, kad nuteistasis E. R. perkeliamas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN atskiro sektoriaus, esančio Rasų g. 8, į Kybartų PN. Tokiu būdu galutinį sprendimą perkelti pareiškėją priėmė ne pataisos įstaigos direktorius, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius, patvirtindamas pateiktą išvadą. Vilniaus PN manymu, pareiškėjo argumentai, kad Vilniaus PN perkeldami jį į kitą pataisos įstaigą bandė su juo susidoroti visiškai nepagrįsti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi pareiškėjas sprendimo perkelti jį iš Vilniaus pataisos namų į Kybartų pataisos namus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis gavęs skundą, jį turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Kalėjimų departamentas susipažinęs su Vilniaus pataisos namų direktoriaus išvada, jog tikslinga nuteistąjį E. R. tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti perkelti į Kybartų pataisos namus, 2014-05-20 patvirtino Vilniaus pataisos namų 2014-05-14 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-6(J) ir jos pagrindu, surašė 2014-05-22 Nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyrą Nr. (62)-1S-1890. Pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kybartų pataisos namus. Kalėjimų departamentas atsiliepime pažymėjo, kad nuteistojo perkėlimas į iš vienos pataisos įstaigos į kitą nėra nuobauda ar kitoks jo teisių suvaržymas, tai organizacinė priemonė, padedanti užtikrinti pataisos įstaigos veiklą. Kalėjimų departamento manymu, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovai nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ar pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su pataisos įstaigų vidaus tvarka. Todėl mano, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis kildina dėl jo perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Kybartų pataisos namus.

Bylos nustatyta, kad 2014-05-12 į Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus kreipėsi nuteistasis V. P. baimindamasis dėl savo saugumo (b. l. 35). 2014-05-14 atlikus tarnybinį tyrimą buvo surašyta išvada Nr. 33-6(J) dėl nuteistojo E. R. perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Kybartų pataisos namus (b. l. 29-30), kuri Kalėjimų departamento buvo patvirtinta 2014-05-20 (b. l. 31). Šiuo pagrindu Kalėjimų departamento imuniteto skyriaus viršininkas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2014-05-22 atsižvelgdamas į tyrimo išvadą (b. l. 29-30) bei pareiškėjo charakteristiką (b. l. 33-34) išdavė paskyrą perkelti nuteistąjį iš Vilniaus PN į Kybartų PN (b. l. 27).

Bausmių vykdymo kodekso 5-9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo principai, tarp jų bausmių vykdymo individualizavimo principas (BVK 8 straipsnis). Šio principo įgyvendinimui įstatymu yra numatytas atskiras arba izoliuotas nuteistųjų laikymas pataisos įstaigose arba atskiruose jų sektoriuose pagal nustatytus izoliavimo kriterijus (BVK 65, 70 str.), taip pat įstatymu yra numatytos grupinės ir individualios pataisos priemonės (BVK 111 str.). Bausmių vykdymo kodekso (bylai aktuali 2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija) 65 straipsnyje nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Minėtą įstatymo normą įgyvendinantis poįstatyminis teisės aktas yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-71 (2012 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-204 redakcija) patvirtintos Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklės (toliau – ir Paskyrimo taisyklės). Paskyrimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal šių Taisyklių 1.1–1.7, 1.9, 2, 5 ir 6 punktus, atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat tardymo izoliatorių vidaus tyrimų, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, ir į laisvų vietų skaičių šiose įstaigose. Paskyrimo taisyklių 8 punktas reglamentuoja, kad esant išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistuosius toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, Kalėjimų departamentas gali perkelti nuteistuosius iš vienų pataisos namų į kitus, neatsižvelgdamas į šių taisyklių 1.1–1.5 punktuose nurodytas nuteistųjų kategorijas, tačiau užtikrinant Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje įtvirtinti nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimai. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai (BVK 70 str. 2 d.). Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 3 d.). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 str. 4 d.). Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda (BVK 70 str. 6 d.). Su bausmės vykdymo individualizavimo principo įgyvendinimu ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatų taikymu yra susijęs šio Kodekso 72 straipsnis, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Nuteistųjų suskirstymas į minėtas grupes atliekamas pagal Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijus, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68.

Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklė. Pagal šios įstatymo normos nuostatas, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje (1 dalis). Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (2 dalis). Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punkte numatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu (72.1 p.); dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (72.2 p.). Pagal šioje Taisyklių normoje nustatytą procedūrą, kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą jo pasirašytą motyvuotą išvadą ir nuteistojo charakteristiką. Departamento direktorius arba jį pavaduojančio pareigūno, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojo patvirtinta išvada yra pagrindas išduoti paskyrą perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Be to, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punktas numato, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva.

Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui nuteisti laisvės atėmimo bausme asmenys siunčiami atlikti bausmę į atitinkamas pataisos įstaigas laikantis įstatymu nustatytų privalomųjų atskyrimo arba izoliuoto nuo kitų nuteistųjų laikymo pataisos įstaigose reikalavimų (BVK 65 str., 70 str. 2 ir 3 d., 72 str.), taip pat pataisos įstaigų administracijoms suteikta teisė taikyti papildomus nuteistųjų izoliavimo nuo kitų nuteistųjų kriterijus (BVK 70 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atlikti jam paskirtos bausmės į Vilniaus PN atvyko nuo 2009-09-18 (b. l. 31).

Minėta, kad Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės (BVK 111 str.) ir tokiu būdu būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis ir minėtos bendrosios taisyklės. Įstatymų leidėjas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalimi suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui Pataisos įstaigų vidaus taisyklių nustatyta tvarka taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės (BVK 69 str. 1 d.), nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą. Lingvistiškai aiškinant minėtas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punkto normas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiose normose įtvirtinta administravimo subjekto teisė (diskrecija), o ne pareiga (teisės normose vartojama formuluotė „leidžiama“) perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas. Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad Kalėjimų departamento kompetentingo pareigūno administracinis aktas perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad kompetenciją pataisos įstaigos vadovui inicijuoti nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą procedūrą suteikia Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 3 dalis ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punktas. Šis teisinis reguliavimas laikytinas paneigiančiu pareiškėjo argumentą, esą Vilniaus PN direktoriaus tarnybinis tyrimas, kurio rezultatai įforminti 2014-05-14 išvada Nr. 33-6 (J), galėjo būti neteisėtas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo perkėlimą iš Vilniaus PN į kitus pataisos namus inicijavo Vilniaus PN direktorius, pateikdamas Kalėjimų departamentui 2014-05-14 išvadą Nr. 33-6 (J), kurioje nurodė, jog siekiant išlaikyti stabilią Vilniaus pataisos namuose kriminogeninę situaciją bei užtikrinti kitų įstaigoje bausmę atliekančių nuteistųjų saugumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių X skyriaus 72.2 punktu bei 2011 m. sausio 26 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-30 patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių“ 8 punktu, tikslinga nuteistąjį E. R. tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti, perkelti į Kybartų pataisos namus. Kalėjimų departamento direktorius 2014-05-20 patvirtino šią Vilniaus PN išvadą (b. l. 31), tokiu būdu pritarė Vilniaus PN direktoriaus pasiūlymui perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus. Kalėjimų departamento imuniteto skyriaus viršininkas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas 2014-05-22 atsižvelgdamas į šiuos dokumentus išdavė paskyrą perkelti nuteistąjį iš Vilniaus PN į Kybartų pataisos namus (b. l. 27). Šie bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo perkėlimas iš vienų pataisos namų į kitus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą buvo atliktas kompetentingų subjektų ir laikantis pagrindinių procedūrų bei taisyklių, kurias numato Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punktas. Kalėjimų departamento imuniteto skyriaus viršininkas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas 2014-05-22 išduotoje paskyroje perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Kybartų pataisos namus nurodyta, kad šios paskyros priedai yra tarnybinio tyrimo išvada ir nuteistojo charakteristika. Šie dokumentai laikytini Perkėlimo paskyros motyvuojamąja dalimi. Vilniaus PN direktoriaus išvadoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento direktoriaus, pateikti duomenys apie pareiškėją nuo jo atvykimo į šią įstaigą dienos t. y. pataisos įstaigos režimo laikymąsi, asmenines savybes.

Pareiškėjo charakteristikoje nurodyta, jog Vilniaus pataisos namuose nuteistasis E. R. adaptavosi gana sudėtingai. Dėl polinkio nesilaikyti nustatytos tvarkos, keletą kartų keitė nuteistųjų būrius bei gyvenamąsias patalpas. Režimo reikalavimus pažeidė 21 kartą, baustas drausminėmis nuobaudomis 18 kartų, iš jų 8 kartus už vidaus tvarkos pažeidimus, 4 kartus už draudžiamų daiktų turėjimą, 3 kartus už nurodymų nevykdymą, 2 kurtus už neteisėtus mainus, bei 1 kartą už fizinio smurto naudojimą. Dėl savo bendro elgesio bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai.

Šių duomenų visuma, kartu atsižvelgiant į bylos duomenis apie tai, kad pareiškėjas, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinkoje konfliktuoja ir įstaigos administracija, turėdama konkrečių duomenų apie galimus (prognozuojamus) jo konfliktus ateityje neturėdama galimybių užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį pareiškėjo izoliavimą šioje įstaigoje, siekdama BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto tikslo - užtikrinti įstaigoje esančių nuteistųjų priežiūrą ir saugumą (tarp jų ir paties pareiškėjo), šiuo atveju turėjo pakankamą pagrindą teikti išvadą, kad yra pagrindas taikyti šio Kodekso 69 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį ir perkelti pareiškėją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą iš Vilniaus PN į kitą to paties režimo pataisos įstaigą – Kybartų P. B. nėra pagrindo išvadoms, kad priimtu sprendimu perkelti pareiškėją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą būtų siekiama kitų, o ne įstatyme numatytų (BVK 69 straipsnio 1 ir 2 dalys, 70 straipsnio 1 dalis) tikslų. Pareiškėjo perkėlimo procedūra buvo atlikta laikantis pirmiau aptartų pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Taigi perkėlimas buvo pagrįstas ir teisėtas. Todėl nenustačius atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2015-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.)

nusprendžia:

Pareiškėjo E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska