Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., el. paštas: (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2025 m. kovo 13 d., bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, tai yra jis, žinodamas, kad turi pareigą pagal 2016 m. gruodžio 6 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui, mokant kas mėnesį po 60 Eur, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės ir tai, kad 2018 m. gegužės 31 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu šis priteisto išlaikymo dydis pakeistas ir iš jo priteistas išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis po 120 eurų kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d. dirbdamas UAB „H“, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. dirbdamas UAB „I“, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. dirbdamas UAB „K“, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. kovo 31 d. dirbdamas UAB „N“ bei laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbdamas UAB „A“, kitais laikotarpiais nedirbdamas, būdamas sveikas, darbingas ir turėdamas galimybę šią pareigą vykdyti, be objektyvių, pateisinamų priežasčių, nemokėdamas priteistinų lėšų sūnaus D. P. išlaikymui, vengė šios pareigos visiško įvykdymo, dėl ko nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. E. A. susidarė 2662,20 eurų įsiskolinimas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. susidarė 2165,40 eurų įsiskolinimas.

Kaltinamasis D. P. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinimas aiškus ir suprantamas. Kaltinimą pripažįsta visiškai. Parodė, jog žinojo, kad 2014 m. priteistas išlaikymas sūnui. Prokuroro nurodytais laikotarpiais nurodytose įmonėse dirbo, kitais laikotarpiais nedirbo. Nemokėjo išlaikymo sūnui, nes su kita moterimi augina dukrą. Gaudavo socialinę pašalpą ir gaudavo pajamų iš atsitiktinių darbų, dar mama jam padėdavo. Jam neužtekdavo pajamų mokėti išlaikymą sūnui. Pripažįsta, kad neteikė išlaikymo sūnui. Gailisi. Darys viską, kad sumokėtų įsiskolinimą. Gyvena iš individualios veiklos ir gauna apie 900 Eur, jokių pašalpų išmokų negauna. Kitokių įsiskolinimų neturi. Turi darbo, kai gauna užsakymą. Nėra nei karto pervedęs pinigų sūnaus išlaikymui, prieš du metus buvo Tauragėje ir asmeniškai vaikui davė 50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. P. parodymų teisme, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. P. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, jog yra registruotas Užimtumo tarnyboje, apie metus oficialaus darbo neturi. Užimtumo tarnyboje pasiūlo darbo vietą, bet Klaipėdoje, todėl atsisako, nes negalėtų darbo suderinti su dukters A. P. priežiūra. Yra sveikas, neįgalumo grupės neturi. Gauna socialinę 225 Eur pašalpą kaip vienišas tėvas. Jau beveik metus vienas rūpinasi dukra A., dukros susilaukė su K. P., bet su ja išskyrė prieš metus, o teismo sprendimu dukters globa yra priskirta jam. Savo iniciatyva vaikui D. P. niekada nemokėjo jam priteistų mokėti alimentų. Žino apie pareigą, kad pagal Tauragės apylinkės teismo sprendimą, turi išlaikyti sūnų D. P., išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 60 Eur, paskui pakeitė teismo sprendimą, turi mokėti po 120 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Pripažįsta, kad turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių priežasčių, mokėdamas tik dalį visų priteistų lėšų vaikui išlaikyti, kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Supranta, kad vengė pareigos išlaikyti vaiką, dėl ko susidarė 2662,20 Eur įsiskolinimas. Teismo sprendimus, kad turi mokėti alimentus yra gavęs, su jais susipažinęs ir savo pareigą supranta. Žino, kad yra paduotas ir antstoliams dėl priteistų alimentų nemokėjimo. Kokia tiksli susidariusi suma, negali pasakyti, tačiau jeigu nurodyta, kad 2662,20 Eur skola, tai gali būti, jog tokia ir yra skola. Šiuo metu gyvena nuomotame bute. Už buto nuomą moka 350 eurų. Už buto patarnavimus vasarą moka apie 100 eurų, o žiemą - 150 eurų. Už dukros A. darželį moka kas mėnesį 70 eurų. Maistui išleidžia panašiai apie 200 eurų. Vairuotojo pažymėjimo neturi, transporto priemonių neturi. Nekilnojamo turto taip pat neturi. Daugiau kitų pajamų negauna. Kartais dirba pavienius darbus pas ūkininkus, kad užsidirbtų mokesčiams ir maistui (2 t., b. l. 53-56, 59-61, 68-71).

Nukentėjusioji E. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. P. susipažino maždaug prieš 12 metų. Po to, pradėjo kartu gyventi. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. P. Gimus sūnui, dar kartu gyveno apie 3 metus, o po to išsiskyrė. Gyvenant kartu, gyveno daugiausia iš pašalpų, nes ji pati augino vaiką, o D. nelabai kur dirbdavo. Jiems išsiskyrus, D. sūnumi visiškai nesirūpina, neprisideda prie jo išlaikymo, neperka sūnui nei maisto, nei rūbų ar kitų reikalingų vaikui daiktų. Vaikui tik retkarčiais būna, kad paskambina. 2016 m. ji kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Buvo priteista mokėti kas mėnesį po 60 Eur, o 2018 m. ji dar kartą kreipėsi į teismą, kad pakeistų vaiko išlaikymui mokamą sumą. Teismo sprendimu buvo priteista kas mėnesį mokėti vaiko išlaikymui po 120 Eur. Po teismo sprendimo D. pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo, todėl kreipėsi į antstolio kontorą. Galbūt po to, tik po kokių 2 metų ji gavo vieną pinigų pervedimą iš D. darbovietės. Po kurio laiko, gavo dar vieną pervedimą. Viso buvo 3 pinigų pervedimai. Tuo metu D. dar gyveno Tauragėje, nuomojosi butą, dirbo (duomenys neskelbtini), lentpjūvėje. Tada jis dar šiek tiek palaikė ryšį su vaiku, būdavo, kad kai ji neturėdavo sūnaus kur palikti, jis pasiimdavo sūnų prižiūrėti. Prieš kokius 4-5 metus D. persikraustė gyventi į Gargždus, dar rečiau ėmė bendrauti su vaiku. Vaikas nori bendrauti su tėvu. D. vaiko išlaikymu ir toliau nesirūpina. Jai yra žinoma, kad D. kažkur Gargžduose arba Klaipėdoje nelegaliai dirba prie statybų, tačiau kur tiksliai, nežino. Kad D. sirgtų ar būtų sirgęs, ar turėjęs kokių traumų ir dėl to negalėtų dirbti, jai nėra žinoma. Kai ji kreipėsi į antstolį, tuo pačiu kreipėsi ir į vaikų išlaikymo fondą, kuris nuo tada kai kreipėsi iki pat šiol moka išmokas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Šiuo metu išmokos dydis yra 99 Eur. Mano, kad D. piktybiškai nemoka pinigų vaiko išlaikymui (1 t., b. l. 30-33).

Liudytoja N. C. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus D. M. turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), tai butą prižiūri ji. Kadangi butas buvo tuščias, sugalvojo jį išnuomoti. Tik įdėjus skelbimą, 2024 m. birželio 30 d. atėjo asmuo, kuris prisistatė esantis D. P. Jis apžiūrėjęs butą pasakė, kad nori buto. 2024 m. liepos 1 d. jau atėjo su moterimi, kurią pristatė kaip savo žmoną K., kurtu su jais buvo ir maža mergaitė A. 2024 m. liepos 1 d. pasirašė buto nuomos sutartį buto nuomai iki 2025 m. liepos 1 d. Už buto nuomą sutarė 300 eurų nuomos mokestį bei papildomai už buto komunalinius mokesčius. D. P. sumokėjo tik pusę depozito - 350 eurų, likusią dalį pažadėdamas sumokėti kitą dieną, bet pažado netesėjo. Už buto komunalinius mokesčius taip pat jau nuo pat pradžių mokėdavo ne tiek, kiek reikėdavo. Kai ateina diena, kai reikia mokėti už buto komunalinius mokesčius, jis duoda ne visą sumą. Kad neatsirastų skola, tą skirtumą sumoka ji pati. D. P. jai skolingas už buto nuomą 350 eurų ir 330 eurų už skalbimo mašiną. Jis vis pažada, kad susimokės kitą dieną. Nėra buvę nei vieno mėnesio, kad sumokėtų visą reikiamą sumą. Sūnus parskrenda 2025 m. vasario 9 d., tai D. P. planuoja kraustyti iš buto lauk, kad nepridarytų daugiau skolos (2 t., b. l. 26-29).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus E. A. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad ji viena augina nepilnametį vaiką - D. P., kurio naudai teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas iš jo tėvo D. P. Kadangi vaiko tėvas išlaikymo nemokėjo, vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolio K. K. kontorai. Nepilnamečio vaiko tėvas D. P. vaikui išlaikymo visiškai nemoka. Išlaikymo nėra gavusi daugiau kaip penkerius metus. Vaiko tėvas sukūrė tokią situaciją, kad antstolis negali išieškoti iš vaiko tėvo vaikui išlaikyti būtinų lėšų, nes dirba nelegaliai. D. P. gyvena Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) ir dirba statybose nelegaliai, išlaiko kitą savo šeimą. Taigi, D. P. galimai vengia išlaikyti jų bendrą vaiką D. P. (1 t., b. l. 1-13).

Iš 2016 m. gruodžio 6 d. Tauragės rajono apylinkės teismo įsakymo matyti, kad iš D. P. kreditorės E. A. naudai nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui nutarta išieškoti kas mėnesį po 60 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo pareiškimo teismui padavimo dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės (1 t., b. l. 48).

Iš 2018 m. gegužės 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimo matyti, kad buvo pakeistas civilinėje byloje Nr. eL2-2945-236/2016 Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. teismo įsakymas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. P. priteisimo, nustatant, kad priteistas išlaikymas iš D. P. sūnaus D. P. išlaikymui mokant periodinėmis išmokomis po 60 Eur pakeistas ir nustatyta mokėti po 120 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (1 t., b. l. 3-4, 49-51).

Iš pateiktos VSDF valdybos Klaipėdos skyriaus informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. E. A. viso buvo išmokėta vaiko išlaikymo išmokų bendrai 2165,40 Eur sumai (1 t., b. l. 60-63).

Iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto matyti, kad Agentūroje D. P. darbingumo ir (ar) specialių poreikių (dalyvavimo) lygio vertinimas nėra ir nebuvo atliekamas (1 t., b. l. 71-2).

Iš antstolio K. K. pateiktos informacijos matyti, kad D. P. įsiskolinimas iki 2024 m. rugsėjo 1 d. sudaro 2662,20 Eur (1 t., b. l. 77-78).

Iš Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštų matyti, kad D. P. Užimtumo tarnyboje ne kartą buvo siūlomas darbas, tačiau pastarasis neatvykdavo nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba atsisakydavo tinkamo darbo pasiūlymo (1 t., b. l. 82-83, 94-96).

Iš vykdomųjų raštų matyti, kad buvo išduoti vykdomieji raštai E. A. dėl priteisto išlaikymo D. P. iš D. P. (1 t., b. l. 97-100).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad D. P. tėvas yra D. P. (1 t., b. l. 104).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad D. P. 2018 m. rugpjūčio 23 d. dirbo UAB „I“, 2019 m. dirbo UAB „K“, 2021- 2022 m. dirbo UAB „N“, 2022 m. dirbo UAB „A“ (1 t., b. l. 126-129).

Byloje esantys bankų sąskaitų išrašai ir tarnybinis pranešimas patvirtina, kad gavus ir išanalizavus gautų D. P. vardu banko sąskaitų išrašus matyti, jog į jo vardu registruotą banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. liepos 8 d. yra pervedama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos socialinė pašalpa, kurią sudarė 225 eurai. Daugiau tyrimui reikšmingų įplaukų į D. P. vardu registruotas banko sąskaitas: AB „SEB banke“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių banke“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Revolut Bank“ Nr. (duomenys neskelbtini) per atitinkamą laikotarpį nefiksuota (1 t., b. l. 146, 150-180, 184-185, 2 t., b. l. 4-23).

Įrodymų vertinimas, bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę, taip pat tėvų konstitucinė teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Prievolė materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Lietuvos įstatymų leidėjas, siekdamas nurodytų tikslų įgyvendinimo, BK 164 straipsnyje taip pat įtvirtino ir baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaikus. Pagal šį BK straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma – paties kaltinamojo D. P. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. A., liudytojos N. C. M. parodymai, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. teismo įsakymas, 2018 m. gegužės 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimas, VSDF valdybos Klaipėdos skyriaus informacija, antstolio pateikta informacija, Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas bei kiti byloje esantys duomenys, apibūdinantys D. P. sveikatos būklę, jo turtinę padėtį, darbovietes, taip pat kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. P. jam pareikštame kaltinime nurodytais laikotarpiais vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas sūnui D. P. išlaikyti. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. P. kaltinime nurodytais laikotarpiais turėjo objektyvią galimybę vykdyti pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas sūnui išlaikyti, tačiau sąmoningai vengė šios pareigos vykdymo. Taigi, teismas daro išvadą, jog visiškai įrodyta, kad D. P. turėdamas pareigą pagal 2016 m. gruodžio 6 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui, mokant kas mėnesį po 60 eurų, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės ir tai, kad 2018 m. gegužės 31 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu šis priteisto išlaikymo dydis pakeistas ir iš jo priteistas išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis po 120 eurų kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d. dirbdamas UAB „H“, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. dirbdamas UAB „I“, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. dirbdamas UAB „K“, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. kovo 31 d. dirbdamas UAB „N“ bei laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbdamas UAB „A“, kitais laikotarpiais nedirbdamas, būdamas sveikas, darbingas ir turėdamas galimybę šią pareigą vykdyti, be objektyvių, pateisinamų priežasčių, nemokėdamas priteistinų lėšų sūnaus D. P. išlaikymui, vengė šios pareigos visiško įvykdymo, dėl ko nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. E. A. susidarė 2662,20 eurų įsiskolinimas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. susidarė 2165,40 eurų įsiskolinimas. Dėl minėto neveikimo D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. P. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą vaikui ir šeimai. Kaltinamasis D. P. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertina ir kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis - už tokio pobūdžio nusikaltimą D. P. teisiamas pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nesunkų nusikaltimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba pagal individualios veiklos pažymą.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį D. P. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė. Spręsdamas dėl kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžio ir trukmės, be pirmiau aptartų aplinkybių, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos veikos tęstinumą, į susidariusį vaiko išlaikymo įsiskolinimą ir daro išvadą, kad už nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymą kaltinamajam skirtina ilgesnė nei minimali laisvės apribojimo bausmės trukmė.

BK 48 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Įvertinęs kaltinamojo D. P. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį labiau padėtų įgyvendinti ne intensyvi priežiūra, o teismo skirtini įpareigojimai bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas).

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su viena kompaktine laikmena (saugoma voke prie bylos 2-ojo tomo) – paliktinas saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip jie vykdomi.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su viena kompaktine laikmena – palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.