- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-361-813/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37806-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Lina Lesinskienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. S., ir T
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. Č., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, 2021 m. spalio 29 d. apie 12.00 val. prie pastato (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 50 Eur neteisėtai įgijęs penkis folijos ritinėlius su bendra 2,276 g mase miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios bendra masė 0,387 g - juos neteisėtai parsinešė ir laikė nuomojamame bute adresu: (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. spalio 29 d. apie 12.43 val. laiptinėje prie savo nuomojamo buto, paminėtą psichotropinę medžiagą už 50 Eur pardavė T. Č..
2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog A. S. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, kad padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, nedirbo, nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. registruotas Priklausomybės ligų informacinėje grupėje (konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant narkotikus), turi keturis nepilnamečius vaikus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas skyrė sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Anot apelianto, nors teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nepagrįstai nesprendė klausimo dėl švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo. Nuteistasis nurodo nusikaltimą padaręs dėl to, kad yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Be to, jis registruotas Užimtumo tarnyboje, turi 4 nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui skiria lėšas, gautas atsitiktinai uždarbiaujant. Jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, negalės išlaikyti vaikų.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Gintaras Jakštas atsiliepime į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Prokuroro nuomone, teismas, skirdamas A. S. bausmę už padarytą nusikaltimą, atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės pripažinimą, nuteistojo asmenybę ir paskyrė teisingą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. S. kaltė ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.
7. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
8. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.).
9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, kad A. S. padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad anksčiau A. S. buvo teistas du kartus, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis registruotas Užimtumo tarnyboje, turi keturis mažamečius vaikus, nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. registruotas Priklausomybės ligų informacinėje grupėje. Kadangi BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, A. S. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti nuteistajam A. S. paskirtą bausmę aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo.
10. Byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. S. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi keturis mažamečius vaikus, nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. registruotas Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, nusikaltimą padarė dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. turi problemų su psichotropinių medžiagų vartojimu. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, be kita ko buvo paskirtas ir įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nuteistasis šio įpareigojimo nesilaikė, Probacijos tarnyboje buvo nustatytas amfetamino vartojimo faktas, gydytis asmuo atsisakė, tvirtindamas, kad nustos vartoti pats, iš ko galima daryti išvadą, kad nuteistasis nėra suinteresuotas įveikti turimą priklausomybę ir todėl jo turima priklausomybė jokiu būdu negali būti pagrindu paskirtos bausmės švelninimui. Vertinant A. S. asmenybę, taip pat pastebėtina, kad jis anksčiau teistas du kartus. Dabartinis nusikaltimas padarytas neatlikus ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, praėjus vos savaitei po to, kai jo atžvilgiu dėl teismo skirtų įpareigojimų nesilaikymo, naujų administracinių nusižengimų darymo, buvo panaikintas ankstesniu nuosprendžiu taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, A. S. yra linkęs veikti priešingai teisės normoms, gyvenimo būdo nekeičia, ilgalaikių išvadų nedaro. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Faktas, kad nuteistasis turi keturis mažamečius vaikus, niekaip nelengvina jo teisinės padėties, kadangi vien vaikų turėjimas niekaip teigimai asmens necharakterizuoja. Čia pažymėtina ir tai, kad vaikų turėjimas nuteistajam netrukdė daryti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus (nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus). Be to, teismas į šią aplinkybę, kaip ir kitas nuteistojo nurodytas aplinkybes jau atsižvelgė skirdamas jam minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistajam A. S. paskirta bausmės atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką bei nuteistojo asmenybę, yra teisinga bei tinkamai individualizuota, tad jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
11. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.