- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2-82-876/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01148-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- M. M.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovei advokatei Irenai Haase, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui M. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, byloje dalyvauja Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti dukros A. M. gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo M. M. išlaikymą nepilnametei dukrai kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu M. M. turi dvi nepilnametes dukras K. ir A. Dukros A. gyvenamoji vieta nėra nustatyta, ji viena rūpinasi nepilnamete dukra, ją augina ir išlaiko, todėl jos gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Dukros A. poreikiai per mėnesį sudaro apie 600 Lt. Pati ieškovė niekur nedirba, nes augina vaiką. Pragyventi jai padeda mama, kuri paremia materialiai, tuo tarpu atsakovas visiškai neprisideda prie jos išlaikymo. Ji gauna tik socialinę pašalpą nepilnamečiams vaikams, kurią moka valstybė, jokių kitų pajamų ji negauna.
Atsakovas, žinodamas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, prašymų ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodyta, jog nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Išvadoje nurodoma, kad L. B. gyvena mamai priklausančiuose namuose. Abi mergaitės miega viename kambaryje su mama, turi atskiras lovytes, žaislus. Buitis gera, namai tvarkingi, švarūs, šilti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, jog L. B. ir atsakovas M. M. turi nepilnametę dukrą A. M., gimusią 2011 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Šioje byloje atsakovas M. M. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl apsunkino teismo pareigą nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Iš ieškovės paaiškinimų ir teismo iniciatyva gautos informacijos iš SODROS duomenų bazės nustatyta, jog M. M. niekur nedirba, prie dukros išlaikymo neprisideda. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki A. M. pilnametystės. Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, jog ieškovė motina gauna apie 500 Lt pašalpų, šiuo metu nedirba, nes augina mažametę dukrą. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Nepilnametei A. nėra nei vienerių metų, ji gyvena su motina ieškovės motinai priklausančiame name atskirame kambaryje, buitis gera, maisto netrūksta, šeima užsiaugina įvairių daržovių. Remiantis ieškovės paaiškinimu, A. reikia pinigų rūbams, maistui, lavinimo reikmenims, higienos, laisvalaikio prekėms, būsto išlaikymui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus vaiko bendruosius poreikius, į vaiko amžių, į tai, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, pajėgus tinkamai vykdyti tėvo pareigas, į tai, kad nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, į tai, kad vaiko motina dėl mažo vaiko amžiaus šiuo metu negali dirbti, į tai, kad ieškovė užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, ji išlaiko tris nepilnamečius vaikus, todėl laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir iš atsakovo priteistinas 300 Lt dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. M.. Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo.
Taigi atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, atsakovui teikiant 300 Lt dydžio išlaikymą, ieškovei teikiant mažesnio dydžio išlaikymą, bendras abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydis užtikrins minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, buitines sąlygas, jo vystymąsi ir laivinimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė L. B..
Atsižvelgiant į institucijos išvadą ir ieškovo atstovės paaiškinimus, nepilnametės A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su motina.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 99 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 271 str., CK 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 300 Lt dydžio per mėnesį materialinį išlaikymą nepilnametei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2011-11-23 iki jos pilnametystės.
Nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 108,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660) ir 403 Lt 20 cnt. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.