Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-29 · Civilinė byla Nr. 2-731/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-29
Bylos Nr.
2-731/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Vytas Milius (pirm.), Artūras Driukas (pran.), Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“, V. Z.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vyrokas“
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-731/2010Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“, V. Z. individualios įmonės, A. K. firmos „Minties kelias“, V. Š. bei uždarosios akcinės bendrovės „Cash Back LT“ ieškinius bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, akcinės bendrovės SEB banko pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vyrokas“ dėl bankroto bylos iškėlimo buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai UAB „Doka Lietuva“, V. Z. individuali įmonė, A. K. firma „Minties kelias“, V. Š. bei UAB „Cash Back LT“ kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vyrokas“.

2009 m. lapkričio 2 d. trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, į civilinę bylą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Vyrokas“ iškėlimo buvo įtrauktas AB SEB bankas.

2010 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo UAB „Vyrokas“ prašymas sustabdyti pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vyrokas“ nagrinėjimą tol, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-1303-565/2010.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. B2-3154-553/2010 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vyrokas“ iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1303-565/2010 pagal UAB „Vyrokas“ ieškinį AB SEB bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo bei netesybų ir nuostolių priteisimo. Teismas nustatė, kad minėtoje civilinėje byloje, dėl kurios būtina sustabdyti bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimą, ginčijami atsakovo įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui, kurie sudaro beveik pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Kadangi nuo šios civilinės bylos išsprendimo priklauso įmonės mokumo nustatymas, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu tol, kol bus išspręsta civilinė byla Nr.2-1303-565/2010.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir, išsprendus klausimą iš esmės, priimti naują nutartį – atmesti UAB „Vyrokas“ prašymą sustabdyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, sustabdydamas bylą, pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą, skaičiuojamą nuo pareiškimo gavimo dienos, per kurį turi būti priimta nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Tokiu įstatyminiu reguliavimu siekiama, kad būtų apginti kreditorių interesai. Kadangi minėta įstatymo norma nenumato bylos dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdymo, todėl šioje stadijoje tokios nutarties priimti nėra galimybės.

2. ĮBĮ nenumato galimybės sustabdyti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą. CPK numatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai gali būti taikomi tik esant iškeltai bankroto bylai. Todėl skundžiamos nutarties nuoroda, kad pagal vyraujančią teismų praktiką bankroto bylose teisme ginčijami įsipareigojimai kreditoriams negali būti traukiami į pradelstų mokėjimų sąrašą, jeigu nuo jų priklauso įmonės mokumas, yra nepagrįsta ir nepagrindžia skundžiamos nutarties teisėtumo. Esant tam tikroms kliūtims, kurios paduodant ieškinį gali būti pašalintos, CPK yra numatytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 155, 138 str.).

3. Kadangi kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami ir po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia bei likviduotina dėl bankroto priėmimo, neužbaigti teisminiai ginčai dėl tam tikrų kreditorių reikalavimų nėra pagrindas stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.

4. Atsakovo inicijuota civilinė byla dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarčių sąlygų pakeitimo, netesybų ir nuostolių priteisimo yra inicijuota siekiant vienintelio tikslo – užvilkinti klausimo dėl bankroto bylos UAB „Vyrokas“ iškėlimo nagrinėjimą, pažeidžiant kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.

5. Atsakovas UAB „Vyrokas“ veiklos nevykdo ir pripažįsta, kad įmonė neturi galimybės užbaigti pradėtų statybos projektų, dėl ko yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą ir užkirsti kelią tolimesniam kreditorių interesų pažeidimui.

6. Bankroto bylos iškėlimas kaip viena iš kreditorių teisių gynimo priemonė yra žymiai svarbesnė už kitus kreditoriaus teisių gynimo būdus, nes gina ne tik vieno kreditoriaus, bet visų skolininko kreditorių, įskaitant darbuotojų, interesus, o kartu ir viešąjį interesą. Todėl teismas, sustabdydamas bylą, visiškai nepaisė kitų kreditorių teisių ir teisėtų lūkesčių bei viešojo intereso, neatsižvelgė į ieškovų, kurių reikalavimai nėra ginčijami, interesus, reikalaujant iškelti UAB „Vyrokas“ bankroto bylą.

7. Kadangi bankroto bylos iškėlimo atveju yra sustabdomas visų skolininko prievolių vykdymas, baigiasi prievolių terminai ir nutraukiamas baudų ir delspinigių skaičiavimas, būtent tai sudaro skolininkui galimybę, jei jo finansinė būklė tikrai gera, bankroto bylos eigoje atkurti savo mokumą.

8. Kadangi banko reikalavimo atsakovui dydis nėra ginčijamas, todėl motyvas, kad banko reikalavimas negali būti įtraukiamas į kreditorių sąrašą, nėra pagrįstas.

9. Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo sustabdymas pažeis kreditorių interesus, nes per tą laiko tarpą galimai bus perleistas ir iššvaistytas bendrovės turtas.

10. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsakovo nuosavas kapitalas yra neigiamas ir byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo akcininkai būtų ėmęsi priemonių susiklosčiusiai situacijai pakeisti. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bendrovės mokumas bus atstatytas ir atsakovas galės tęsti ūkinę veiklą, neiškėlus bankroto bylos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vyrokas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas, kuriam esant teismas privalėjo sustabdyti bylą (CPK 163 str. 3 p.), kadangi UAB „Vyrokas“ kitoje byloje ginčija kreditavimo sutarčių, sudarytų su AB SEB banku, nutraukimą, dėl ko jam atsirado prievolė nedelsiant grąžinti visą kredito sumą. Teismui pripažinus, jog kreditavimo sutartys su UAB „Vyrokas“ buvo nutrauktos neteisėtai ir pakeitus kreditavimo sutarčių sąlygas, UAB „Vyrokas“ pradelstos sumos sumažėtų AB SEB banko reikalaujama suma, kas reikštų, kad likę pradelstos sumos nėra tokios apimties, jog leistų konstatuoti atsakovo UAB „Vyrokas“ nemokumą. Bankroto bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas civilinėje byloje, todėl šiam klausimui spręsti neišvengiamai turi būti iškelta civilinė byla. Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. B2-3154-553/2010 jau yra iškelta ir pradėta nagrinėti. Tuo tarpu sprendimo kelti ar atsisakyti kelti bankroto bylą priėmimas jau yra ieškinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimo dalykas (bylos nagrinėjimas iš esmės). Sustabdžius civilinę bylą, procesiniai bylos išnagrinėjimo terminai nepažeidžiami, nes tokiu atveju sustabdomas ir procesinių veiksmų, kuriais bylą siekiama išspręsti iš esmės, atlikimas. Įmonės mokumo/nemokumo būsenos nustatymas yra esminis dalykas, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Ieškovas UAB „Doka Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties panaikinimo. Mano, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti ir teisėti. Nepriklausomai nuo to, ar teismas tenkins UAB „Vyrokas“ ieškinį AB SEB bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo bei netesybų ir nuostolių priteisimo, UAB „Vyrokas“ privalės grąžinti AB SEB bankui jo suteiktą kreditą. Todėl ieškinio tenkinimas nepanaikins atsakovo skolinių įsipareigojimų ir prievolės juos įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs civilinės bylos, kurioje sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo, sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu klausimas, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka.

Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo padavė tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB SEB bankas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vyrokas“ iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1303-565/2010 pagal UAB „Vyrokas“ ieškinį AB SEB bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo bei netesybų ir nuostolių priteisimo.

Sprendžiant dėl bylos, kurioje sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, sustabdymo teisėtumo, būtina atsižvelgti į bankroto proceso tikslus ir paskirtį atskirose bankroto bylos nagrinėjimo stadijose. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prasideda pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadija, kuri baigiasi teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti priėmimu (ĮBĮ 9, 10 str.). Ši stadija yra susijusi su įmonės ūkinę ir finansinę būklę atspindinčių įrodymų pateikimu bei jų rinkimu, siekiant nustatyti, ar yra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai, o taip pat ar nėra ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindų. Įstatymas griežtai reglamentuoja terminus, kiek gali trukti ši bylos nagrinėjimo stadija. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalimi, pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme turi trukti ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos. Esant svarbioms priežastims, ši pasirengimo stadija gali būti pratęstą, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui.

Pažymėtina, jog bankroto bylų nagrinėjimas teisme bet kurioje proceso stadijoje yra siejamas ne tik su siekiu užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir su skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytus du tikslus reikia derinti. Todėl, sprendžiant dėl galimybės sustabdyti bylą pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijoje, kai sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, būtina įvertinti, kiek bylos sustabdymas yra būtinas, siekiant teisingo minėto klausimo išsprendimo, o taip pat tai, ar toks sustabdymas neproporcingai nepažeistų atsakovo kreditorių ir jo paties teisių ir teisėtų interesų.

Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimas ir jo priėmimas teisme atsakovui yra susijęs su tam tikrų neigiamų teisinių padarinių jam atsiradimu. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Teismų praktikoje ši įstatyme numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė paprastai realizuojama taikant atsakovo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą. Be to, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, sustabdomas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus areštuoto turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš šio turto (lėšų) (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Tokios padėties tęsimas paprastai yra nenaudingas nei atsakovui, nei jo kreditoriams, nes apsunkinama atsakovo ūkinė-komercinė veikla, ribojamos jo galimybės tinkamai konkuruoti rinkoje su kitais verslo subjektais. Suvaržymai, dėl kurių verslo subjektas, negalėdamas disponuoti jam priklausančiu turtu, negalėtų gauti kredito, įkeisti savo turtą, didinti apyvartines lėšas, atsiskaityti su kreditoriais ar atlikti kitus veiksmus, gali sukelti itin neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog būtent stabilus įmonės veikimas ir netrukdomas pajamų gavimas sudaro geresnes galimybes atsakovui įvykdyti savo prievoles kreditoriams. Todėl įstatyme numatytų atsakovo nevaržomos veiklos apribojimų taikymas neproporcingai ilgą laiko tarpą, sustabdžius bylą pasirengimo spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisme stadijos metu, kurio nepateisintų ypatinga bylos sustabdymo pagrindų svarba klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui, būtų nesuderinamas su bankroto proceso tikslais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino esant privalomam CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytam bylos dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Vyrokas“ sustabdymo pagrindui ir bylą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1303-565/2010 pagal UAB „Vyrokas“ ieškinį AB SEB bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo bei netesybų ir nuostolių priteisimo. Teismas sprendė, kad nuo minėtos civilinės bylos baigties priklauso atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydis, kuris turėtų lemiamos įtakos atsakovo mokumui ar jo nemokumui, kadangi atsakovo skolos AB SEB bankui dydis sudaro beveik pusę atsakovo balanse esančio jo turto vertės. Byla buvo sustabdyta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartimi esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – atsakovo UAB „Vyrokas“ nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl galimybės sustabdyti bylą pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijos metu, jei įmonė yra užginčijusi sandorius, iš kurių kyla kreditorių reikalavimai, 2006 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-7-564/2006, konstatavo, jog bankroto bylos iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas iš esmės ir, teismui įvertinus nustatytas aplinkybes, priimtas atitinkamas procesinis sprendimas – arba iškelti bankroto bylą, arba atsisakyti ją kelti, priklausomai nuo to, ar teismas nustato tas faktines aplinkybes ir duomenis, kurie atitiktų ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus pagrindus, esančius pakankamais iškelti bankroto bylą tokiai įmonei, ir teismui patikrinus, ar egzistuoja ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti besąlyginiai atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti ieškiniai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai atsakovas ginčija savo skolą kreditoriui, pareikšdamas teisme ieškinį, ši skola neturi būti įskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-370/2010, 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114/2010, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2009 ir kt.). Ši išvada darytina, atsižvelgiant į bankroto proceso tikslus, kurie siejami su nemokios ir negalinčios atsiskaityti su savo kreditoriais įmonės kreditorių, kurių reikalavimai nėra ginčijami ir yra įtraukti į teismo patvirtintą kreditorių sąrašą, reikalavimų patenkinimu. Būtent šie bankroto proceso tikslai ir paskirtis sąlygoja tai, kad ginčijami kreditorių reikalavimai negali lemti įmonės pripažinimo nemokia ir bankroto bylos jai iškėlimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylos, kurioje sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, sustabdymas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijos metu CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, kol nebus išspęsta kita byla, kurioje ginčijama atsakovo reikalavimo teisė, nagrinėjamu atveju neatitiktų bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, be to, atsakovo ir jo kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principų, bankroto proceso tikslų. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1303-565/2010 šiuo metu vyksta pasirengimas nagrinėti bylą teisme, dėl ko, įvertinus galimą bylos nagrinėjimo trukmę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bylos dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdymas pačioje pirmoje pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, kurios trukmę reglamentuoja įstatyme numatyti pakankamai trumpi terminai, o atsakovui taikomi itin griežti disponavimo jam priklausančiu turtu ir piniginėmis lėšomis apribojimai, neproporcingai pažeistų atsakovo teises bei neatitiktų bankroto proceso tikslų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas iš esmės ir, įvertinus bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, priimtas procesinis sprendimas iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti.

Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi privalomai sustabdydamas bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas kitoje civilinėje byloje, netinkamai aiškino ir taikė CPK ir ĮBĮ nuostatas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsakovo UAB „Vyrokas“ prašymas dėl civilinės bylos Nr. B2-3154-553/2010 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vyrokas“ sustabdymo atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vyrokas“ prašymą dėl civilinės bylos Nr. B2-3154-553/2010 dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdymo atmesti.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė