Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-397/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-12-14Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
1A-211-397/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36384-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
S. M.
Civilinis ieškovas
UAB „ (duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Regina Majauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-397/2017Teisminio proceso Nr.1- 01-1-36384-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7; 2.4.2; (S) 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistojo S. M. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. (S. M.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo 3 (trims) mėnesiams bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Sutinkamai su BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nusprendžiu paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, bei visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš nuteistojo S. M. civilinio ieškovo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ naudai – 879,67 Eur ( aštuoni šimtai septyniasdešimt devyni eurai 67ct), turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš nuteistojo S. M. proceso išlaidos – 3,76 Eur (pašto išlaidos) – valstybei.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 14.00 val., įrankių nuomos salone, esančiame (duomenys neskelbtini) m., pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. INS1004 ir pagal priėmimo - perdavimo aktą Nr.16\07/158 išsinuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra, vienai dienai išsinuomojo 234,57 Eur vertės akumuliatorinį suktuvą DEWALT (duomenys neskelbtini), bei penkioms dienoms 260,10 Eur vertės perforatorių HILTI TE7C ir du 25,00 Eur bendros vertės grąžtus SDS, įrankių iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 519,67 Eur vertės svetimą turtą.

2. Kėdainių rajono apylinkės teismas konstatavo, jog bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis, t. y. skirti bausmės minimumą.

Šalies argumentai

3. S. M. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam skirtą realią laisvės atėmimo bausmę kiek įmanoma mažiau bei sumažinti kiek įmanoma mažiau 80 MGL baudą.

3.1.Skunde nurodė, kad nesutinka su teismo paskirta bausme bei bauda. Mano, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis invalidas. Tuo metu buvo pasibaigęs invalidumas, nebuvo iš ko pragyventi, neturėjo ką valgyti.

3.2. Skunde paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis apeliaciniame skunde išreiškė savo nuomonę dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už skundo ribų patikrina bylą dėl paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kuriuo nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tai yra: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

7.1.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas S. M. laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas, parinkdamas S. M. bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. S. M. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Taip pat įvertino S. M. asmenybę – praeityje teistas 4 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 129-136). Teismas pažymėjo, kad S. M. VšĮ (duomenys neskelbtini)ir psichiatro gydytojo bei priklausomybės ligų gydytojo įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 145). Teismas taip pat įvertino, jog kaltinamasis nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (1 t., b.l. 142-143), atsižvelgė ir į tai, jog yra neįgalus – darbingumo lygis 40 procentų (1 t., b.l. 144). Pažymėjo, jog žala neatlyginta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Aukštesniojo teismo įsitikinimu nurodyti duomenys pagrįstai leido apylinkės teismui spręsti, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą – realią laisvės atėmimo bausmę, nes, kaip patvirtina ankstesni teistumai, švelniausių sankcijoje įtvirtintų bausmių rūšių apelianto nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir jomis bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Švelnesnių bausmių skyrimas nepaveikė S. M. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pastebėtina, jog šiuo atveju S. M. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, jo padarytas nusikaltimas yra jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Todėl įvertinusi apelianto asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, kolegija mano, kad S. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo trukme mažesnė nei sankcijos vidurkis, t.y. skirtas bausmės minimumas, yra teisinga bei optimali BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Be to, paskirtoji 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, dar sumažinta vienu trečdaliu - paskiriant galutinę 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

7.2. Paskirtąją laisvės atėmimo bausmę teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta 75 parų arešto bausme bei vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1,2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta, nuosprendžiu nustatyta sumokėti per 12 mėnesių, t.y. iki 2017 m. sausio 15 d. , 2 t., b.l. 29). Apeliantas prašo sumažinti paskirtąją piniginę baudą, tačiau pastebėtina, jog 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda yra skirta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs, todėl turi būti nekvestionuojamai vykdytinas, o skundžiamu šioje byloje Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismas bausmes tik subendrino, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymų nuostatų, todėl mažinti nuteistajam paskirtos piniginės baudos nėra teisinio pagrindo.

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. M. nurodyta aplinkybė – tai, kad jis turi invalidumą, yra įvertinta pirmosios instancijos teismo, tačiau pastebėtina, kad ji nemenkina apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamosios atsakomybės paskiriant švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog S. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino nuoširdų gailėjimąsi ir kaltės pripažinimą, kas reiškia, jog į anksčiau minėtąsias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tikrai atsižvelgė ir į jas įvertino skirdamas bausmę. Todėl šie argumentai nevertintini pakartotinai, be to, pirmosios instancijos teismas, kadangi nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, taikė ir BK 64¹ straipsnį.

9. Aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o bausmę už nusikalstamos veikos padarymą parinko proporcingą padarytos veikos pavojingumui. Dėl nurodytų priežasčių S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas