Utenos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajam padavusiam skundą privataus kaltinimo tvarka, privačiam kaltintojui ir civiliniam ieškovui L. K., jo atstovui advokatui P. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

G. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą, išsituokusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. skundu privataus kaltinimo tvarka kaltina G. N., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., t.y. tuo, kad ji 2016-08-01, apie 13 val. namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), į jo valdomo automobilio „VW Passat“, v. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną bei bagažinę pripylė pieno, į automobilio kuro baką pripylė cukraus, taip tyčia sugadindama šį automobilį bei automobilio kuro bake buvusius degalus. Taip pat privatus kaltintojas prašo priteisti iš G. N. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Privatus kaltintojas, nukentėjusysis L. K. parodė, kad kieme stovėjo jo automobilis „VW Passat“, v. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaimynai matė, kaip G. N. vaikščiojo aplink automobilį ir pylė cukrų. Jis iškvietė policiją, policijos pareigūnai matė kaip iš mašinos bėgo pienas. Policininkai pasakė tempti jį į servisą, visus čekius surinkti ir paduoti į teismą. Automobilį kieme pastatė vakare apie 8 val., jį užrakino, o ryte apie 10 val. iš automobilio paėmė rankinuką su dokumentais, mašinos neužrakino, nes pamiršo, ir išėjo. Prie automobilio grįžo tarpe nuo 12 iki 13 val. ir pamatė, kad jis yra apgadintas. Vairuotojo durelės buvo atidarytos, stovėjo G. N. draugė, jos vardo nežino, ji yra viena iš liudytojų, ir paklausė ką ji daro prie automobilio, bet ji nieko neatsakė. Pienas bėgo, o iš po bako, kur yra pilamas dyzelinis kuras, buvo pripilta cukraus ir buvo sugadintas mygtukas. Baką jam atidarė servise. Jis sprendžia, kad tai buvo cukrus, nes jam taip vizualiai pasirodė. Cukraus buvo pripilta daug, t.y. pilnas bakas. Cukraus buvo ir bake, ir prie mašinos. Baką nuiminėjo meistrai. Kas atvažiavo iš policijos, buvo dar taksistas V.. Policijai jis pasakė, kad tai padarė G. N., nes kieme daugiau nieko nebuvo. Turbūt ji paprašė draugės ir draugė tai padarė. Kaimynė, kuri gyvena šalimais matė, kad mašiną atidarinėjo ir vaikščiojo aplink mašiną G. N. ir jos draugė. Matė, kaip vaikščiojo, cukrų ir pieną pylė. G. N. jis pamatė, kai atvažiavo policija, ji išėjo iš namo, kai atvažiavo taksistas. Servise automobiliui nuiminėjo baką, filtrus, plovė visą saloną, nuiminėjo šlangas ir nustatė, kad buvo įpiltas cukrus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), vienas, o iki 2016-08-01, apie 5 metus, gyveno kartu su G. N.. Dėl šio įvykio jis patyrė nepatogumų: važiavo į servisą, automobiliu negalėjo naudotis 4 dienas. Automobilis priklauso E. P., dėl naudojimosi automobiliu buvo žodinis susitarimas su E. P.. Už automobilio remontą jis mokėjo apie 400 Eur.

Kaltinamoji G. N. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji su L. K. negyvena nuo gegužės mėnesio. Jis gyveno pirtyje su savo kita sugyventine. Pirtyje yra kambarys. Pykčiai prasidėjo, kai jis paprašė jos nupirkti automobilį. 2016-08-01 L. K. automobilis stovėjo kieme nuo vakaro. Per pietus jos draugė Audra užvažiavo pas ją. Prie jos automobilio „Audi A6“ stovėjo L. K. mašina. Ji paprašė A., kad išvarytų jos mašiną „Audi“ ir jos išėjo, apžiūrinėjo kieme mašiną. A. bijojo patraukti mašiną, nes bijojo užkabinti L. K. automobilį. Lauke jos pabuvo apie 20 min, jos nematė, kad L. K. mašina buvo atrakinta. Atsirado L. K. ir su raktais rakinėjo mašiną. Jis pradėjo spiegti ir A. išvažiavo. Atvažiavo taksistas, kurį L. K. iškvietė. Atvažiavo policija, pavaikščiojo ir pasakė, jei kažkas mašinai padaryta, tai varyti mašiną į servisą, išsiimti kažkokias pažymas. L. K. rėkė, kad tai jos darbas, kad tai ji padarė. Policija jos neklausė, ar tai ji padarė. Jis ją kaltina, nes nėra daugiau ką kaltinti. 2016-08-01 automobilio „VW Passat“ durelių nedarinėjo. Ji nežino kas tai padarė. Jokio pykčio su L. K. prieš tai nebuvo.

Liudytojas N. V. parodė, kad dirba Zarasų rajono PK. 2016-08-01 dirbo kartu su kolege Š.. Gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) tarp sugyventinių vyksta konfliktas. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko abu sugyventiniai, jie šaukė vienas ant kito. L. K. paaiškino, kad jo sugyventinė sugadino jo automobilį. Apžiūrėjo automobilį, prie bako pastebėjo nei tai cukrų, nei druską, kažką tokio, o toje vietoje kur atsarginis ratas yra, buvo pripilta balto skysčio, panašaus į pieną. L. K. pasakyta, kad jis turi teisę kreiptis į teismą. Automobilio salonas apgadintas nebuvo. Su G. N. šnektelėjo, tačiau ji neigė tai dariusi. Vėliau į kiemą atvažiavo L. K. draugas. Be L. K., G. N. ir atvykusio žmogaus daugiau kieme nieko nebuvo. L. K. su G. N. pykosi ir rėkė.

Liudytoja B. Š. parodė, kad jai atliekant praktiką Zarasų rajono policijoje, buvo gautas iškvietimas. Atvykus į įvykio vietą pamatė, kad stovi automobilis, o prie baltos spalvos automobilio buvo kristalinės kilmės milteliai. Aiškinantis aplinkybes pamatė, kad iš automobilio, ties bagažine, teka baltas skystis, Atidarė bagažinę ir pamatė, kad po kilimėliu pripilta kažko balto. L. K. sakė, kad greičiausiai tai padarė G. N., o G. N. neigė tai padariusi. Paaiškino L. K., kad jis gali tempti automobilį į servisą ir vėliau gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Be N. ir K. buvo taksi automobilis, kuris jau buvo jiems atvykus. L. K. sakė, kad čia viską pripylė G. N., bet šio fakto jie nematė, jie tiesiog pamatė tokį automobilį, koks jis buvo.

Liudytojas S. N. parodė, kad girdėjo, jog buvo kažkoks konfliktas tarp K. ir jo motinos, o daugiau nieko nežino. Parodė, kad motina 2016 m. laikotarpyje kreipėsi į jį pagalbos dėl turto sugadinimo, ne vieną kartą dėl jos mašinos prapjautų padangų.

Liudytoja V. M. parodė, jog pažįsta K. ir N., konfliktų su jais neturėjo, gyvena kaimynystėje adresu (duomenys neskelbtini). 2016-08-01 ji išėjo į daržą, kaimynystėje matė stovinčia šeimininko mašiną ir ten dvi moteris. Matė, kad automobilyje sėdėjo šviesi moteris, atėjo nuo miesto pusės šeimininkas ir pradėjo barti. Prie vairo buvo šviesi moteris, bet jos nepažįsta. G. N. tuo metu buvo iš kitos pusės mašinos. Nematė, kad jos ką darytų. Tuo metu, kai matė šveisią moterį, sėdinčią K. automobilyje, G. N. stovėjo kitoje mašinos pusėje ir tuo metu buvo atidaryta bagažinė. Daugiau jokių žmonių nebuvo. Tada atėjo šeimininkas pradėjo barti, ko landžioja po jo mašiną ir ji išėjo iš daržo. Vėliau buvo atvažiavusi policija. G. N. automobilis yra tamsiai mėlynos spalvos 147 numeris, o šeimininko automobilio numeris 430. Ji automobilio markių nepažįsta. Kieme buvo jo vienas automobilis prie pirties durų. Ji nematė, kad G. N. piltų kažkokias medžiagas ant automobilio ar į automobilį.

Liudytojai A. S. parodė, kad pažįstą K. ir N.. Su N. kartu dirba, o su K. teko bendrauti. Tą dieną ji važiavo iš poliklinikos ir užvažiavo pas G. N.. Ji atvažiavo savo Volkswagen pilkos spalvos automobiliu. Automobilį pastatė prie tvoros ir užėjo į kiemą. G. N. paprašė jos patraukti automobilį Audi A6. Automobiliai buvo sustatyti vienas prieš kitą. Apžiūrėjus automobilius jai pasakė, kad nelabai gali patraukti, nes maišo kita mašina, kuri stovėjo už. Ji atidarė G. N. automobilio „Audi A6“ dureles, pažiūrėti kokia situacija, tuo metu atėjo K. ir pradėjo rėkti. Apsisuko ir išėjo, nes buvo šokiruota. Šokiravo jo vartojami necenzūriniai žodžiai, riksmas. L. K. automobilio neapžiūrėjo, o vaikščiojo aplink jį, kad įvertinti situaciją, ar įmanoma išvaryti tą automobilį. Už vairo į L. K. automobilį nebuvo atsisėdusi. G. N. pati savo automobilio nepatraukė, nes ji nevairuoja automobilio su mechanine pavara, o ji tą mašiną yra vairavusi. L. K. automobilio nei durelių, nei bagažinės dangčio atidarę nebuvo.

Liudytojas V. Z. parodė, kad pas jį automobilis buvo atvilktas į dirbtuves, kur akivaizdžiai matėsi bake kristalizuota medžiaga. Klientas pasakė, kad jam įpylė cukraus ar druskos. Buvo atlikti visi darbai- nuimtas kuro bakas, pakeistos magistralės, filtrai ir t.t. Bagažinėje kažkas buvo šlapia. Šį automobilį remontavo 3 dienas. Kuro bako dangtelio spyna buvo nulaužta, sugadinta, tai buvo mechaninis pažeidimas. Iš kalbų suprato, kad L. K. kažkas norėjo pakenkti.

Liudytojas V. T. parodė, kad jam apie pietus paskambino K.. Sakė, kad iš bako teka baltas skystis ir ant dangčio buvo baltas cukrus, ar milteliai. Paskui iš namų išėjo N. ir jie pradėjo bartis. N. paėmė raktus nuo prities, pamerkė į vandenį ir numetė į žolę. Kai atvažiavo pas K. kieme nieko nebuvo, tik paskui išėjo iš namų N.. Jis K.i pasakė, kad nieko nekliudytų ir kviestų policiją. Jis iškvietė policiją. Po to L. K. automobilį nutempė į servisą. Šviesios moters, t.y. A. S., kieme jis nematė. Kieme buvo du automobiliai. Priekyje stovėjo „Audi“, o paskui stovėjo automobilis „VW Passat“.

Liudytojas E. P. parodė, kad savo automobilį jis atidavė L. K. naudotis, surašė susitarimą. Apie tai, kad automobilis buvo apgadintas, jis žino, jokių pretenzijų niekam neturi, nes automobilis sutvarkytas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2016-06-10 panaudos sutarties matyti, jog tarp L. K. ir E. P. buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią panaudos davėjas E. P. perdavė panaudos gavėjui L. K. naudotis automobiliu „VW Passat“, v. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis įsipareigojo automobilį grąžinti tos būklės, kurios jis buvo perduodant, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, įsipareigojant savo sąskaita padengti žalą padarytą dėl jo ar kito asmens kaltės (b.l. 5).

L. K. dėl automobilio „VW Passat“, v. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkymo patyrė 374,51 Eur žalos, kurią sudaro kuro pirkimas, automobilio remontas bei dalių remontui pirkimas, automobilio valymas bei plovimas (b.l. 7, 10-12).

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog automobilio kuro užpylimo angoje bei automobilio salone yra neaiškių medžiagų pėdsakai (b.l. 8-9).

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. kaltina G. N., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., t.y. tuo, kad ji 2016-08-01, apie 13 val. namo kieme adresu Malūno g., 28 Zarasų m., į jo valdomo automobilio „VW Passat“, v. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną bei bagažinę pripylė pieno, į automobilio kuro baką pripylė cukraus taip tyčia sugadindama nurodytą automobilį bei automobilio kuro bake buvusius degalus. G. N. su pareikštu kaltinimu nesutiko ir savo kaltės nepripažino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti grindžiamos tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bei reikšmingas bylai aplinkybes, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs svarbią įrodymų vertinimo sąlygą, kad turi būti vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, nesuklastoti, ar atitinka leistinumo kriterijus, ir nuspręsti, ar įrodymais grįsti teismo išvadas, ar juos atmesti. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais, logika, savo vidiniu įsitikinimu ir padaryti nešališkas išvadas. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir nuteisti asmenį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė.

Baudžiamoji atsakomybė už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ir juos patikrinęs teismo posėdžių metu daro išvadą, jog byloje nesurinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog būtent kaltinamoji G. N. būtų padariusi tyčinį svetimo turto sugadinimą, t.y. sugadinusi automobilį „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) G. N. kategoriškai neigė kaltinimą. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog įvykio metu ji matė kaip šviesi moteris, t.y. galimai A. S. ( pasak įvykio dalyvių jokios kitos moters šviesiais plaukais tuo metu kieme nebuvo, tą patvirtino ir G. N., ir L. K.) ir G. N. vaikščiojo prie savo automobilio Audi A6“ ir „VW Passat“, tačiau ji nematė, kad G. N. piltų kažkokias medžiagas ant automobilio ar į automobilį. Kiti teisme paklausti liudytojai paties įvykio, t.y. kaip G. N. apgadina L. K. valdomą automobilį „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nematė. Nukentėjusiojo L. K. pateiktos automobilio fotonuotraukos ir dokumentai, patvirtinantys su automobilio atkūrimu jo patirtas išlaidas, neįrodo, jog G. N. yra kalta dėl automobilio apgadinimo.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismas, priimdamas nuosprendį, negali remtis vien nukentėjusiojo L. K. parodymais ir jo padarytomis prielaidomis dėl galimai G. N. padarytos nusikalstamos veikos. Juolab pats L. K. parodė, jog automobilį galėjo apgadinti A. S. G. N. paprašyta, vėliau parodė, kad automobilį apgadino G. N., nes daugiau niekas negalėjo apgadinti automobilį, tuo metu kieme nieko daugiau nebuvo, o jie su G. N. konfliktuoja. Pagal LR baudžiamojo proceso kodekso nuostatas privatus kaltintojas, dalyvaudamas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant. Teismas negali imtis prokuroro ar privataus kaltintojo vaidmens ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, patvirtinančius kaltinamojo kaltę, nes tokiu atveju teismas neliks nešališkas ir objektyvus. Privatus kaltintojas ir jo atstovas neturėjo prašymų kuo nors papildyti įrodymų tyrimą. Esant tokioms aplinkybėms, nesant kitų patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamoji G. N. tyčia sugadino svetimą turtą, kyla abejonės dėl kaltinamosios kaltumo, o visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą, kai reikia vertinti prieštaringus ir neabejotinus bylos duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimas G. N. pagrįstas tik spėlionėmis, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtent ji apgadino minėtą automobilį, todėl G. N. išteisintina, nes ji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 dalis 1 p.)

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. pareiškė kaltinamajai G. N. civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju G. N. pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisinus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), civilinio ieškovo G. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Sutinkamai su LR BPK 105 str. 6 d., G. N. iš L. K. priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 300 Eur (b.l.46-65).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304, 306, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Baudžiamąją bylą nutraukti LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Priteisti iš L. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų G. N. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.