- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-15
- Bylos Nr.
- 1-369-409/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00678-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.7.1.1Paprastas išžaginimas (BK 149 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-08-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 50 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2006-05-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams; 3) 2007-03-30 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 metams 11 mėnesių, 2009-03-20 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi, kuri patikslinta 2009-05-08 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, pagal 2007-03-30 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2006-05-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams, 2012-05-24 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, 4) 2013-0-26 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2012 m. rugpjūčio 16 d. apie 6 val., Šiaulių rajone, Raizgių kaime, prie tvenkinio, automobilyje „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), panaudodamas L. J. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. užguldamas nukentėjusiąją L. J. visu savo kūnu, suimdamas nukentėjusiosios rankas, pakeldamas jas ir laikydamas virš galvos, prieš nukentėjusiosios valią, lytiškai santykiaudamas, ją išžagino.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2012 m. rugpjūčio 16 naktį su pusbroliu E. B., draugu B. K. atvažiavo prie kebabinės, esančios miesto centre. Ant bortelio sėdėjo dvi merginos ir valgė kebabus. Jas pakalbino, susipažino, merginos pasisakė savo vardus, pasikalbėjus pasiūlė važiuoti išgerti šampano. Merginos sutiko. Visi kartu nuvažiavo pas E. į butą, merginos atrodė šiek tiek išgėrusios, bute jos dar išgėrė šampano, jis išgėrė tik kelis gurkšnius alaus. Jis labiau bendravo su L. J., ji davė savo telefono numerį, akivaizdžiai matėsi, kad jis jai patinkąs. Po kurio laiko kita mergina – R. užsimanė eiti namo. Visi išėjo iš E. buto, E. pasiliko namuose. Išėjus iš laiptinės, R. nuėjo namo, nes jos namai buvo šalia, o L. reikėjo eiti į kitą pusę. Jis turėjo į namus parvežti B., kažkuris iš jų L. pasiūlė parvežti į namus. B. K. atsisėdo į keleivio vietą šalia vairuotojo, o L. atsisėdo ant galinės sėdynės. Parvežus B. į namus, L. persėdo į priekį. Dar vežant B. į namus, L. pasakė, kad dar nenori važiuoti į namus. Parvežus B. į namus, L. paklausė, ar tikrai ji dar nenori važiuoti namo, ji atsakė nenorinti. Tuomet jis jai pasiūlė išgerti kavos. L. sutiko. Degalinėje nupirko kavos ir nuvažiavo prie Šiaulių jūros. Sustojo aikštelėje ir automobilyje lytiškai santykiavo. Jokios prievartos nenaudojo, lytiškai santykiavo su nukentėjusiosios sutikimu. Maždaug už 20 metrų stovėjo dar vienas automobilis, jeigu būtų buvusi prievarta, nukentėjusioji galėjo šaukti, tačiau ji nešaukė ir nesipriešino. Po to, jau važiuojant namo, jis L. pasakė, kad ji jam neskambinėtų ir nerašinėtų, nes jis turi merginą. Matė, kad L. supyko. Ji paklausė, kur gyvenąs, jis pasakė savo namo numerį, tada L. pasakė, kad per langą mato jo namo kiemą. L. parvežė į namus ir grįžo namo. Grįžęs namo nusiprausė ir nuėjo miegoti, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurių nurodymu nuvyko į policijos komisariatą.
Nukentėjusioji L. J. parodė, jog 2012 m. rugpjūčio 15 d., vakarop su drauge R. vaikščiojo po miestą, buvo picerijoje, klube, kur prabuvo iki 2-3 valandos, po nuėjo prie užkandinės, kur nusipirko kebabų ir valgė. Ten bebūnant automobiliu atvažiavo keturi vaikinai. Priėjo prie jų, pakalbino, visi pradėjo bendrauti. Pabaigus valgyti, vaikinai pasiūlė nuvažiuoti į butą ir jos nieko blogo nepagalvojusios sutiko. Kai nuvyko, vienas vaikinų iš karto išėjo į namus, o kiti liko. Bute išgėrė po stiklinę šampano, bendravo, tarėsi kitą dieną susitikti, pasikeitė telefonų numeriais. Jautėsi blaivi. Susiruošus eiti namo, E. liko namuose, o visi kiti išėjo į lauką. R. pasuko į savo kiemo pusę, o kaltinamasis pasiūlė ją parvežti. Jis iš pradžių į namus nuvežė B.. Tuomet ji nuo galinės sėdynės persėdo į priekį. R. dar pasiūlė išgerti kavos. Nuvyko į degalinę, kaltinamasis nupirko kavos. Bevažiuojant pasuko link Šiaulių jūros. Kai ten nuvyko, jie kalbėjosi ir gėrė kavą. Pasibaigus kavai jis paklausė, ar gali perlipti pas ją, ji nesutiko. Tada jis pradėjo atlenkinėti sėdynę ir lipti ant jos. Ji bandė jį stumti nuo savęs, tačiau nustumti nepavyko. Jis pradėjo liesti jos pilvą, krūtinę, pradėjo mauti jos džinsus. Ji rėkė, bet jis tęsė savo veiksmus, jai sakė, baigtų išsisukinėti, nebūtų „mandra“, grasino nuskusti plaukus. Ji nepajėgė pasipriešinti kaltinamojo fizinei jėgai. Jis viena ranka suėmė jos abi rankas, iškėlė ir laikė virš galvos, o kita ranka nurenginėjo: numovė žemiau kelių džinsus, kelnaites, po to atliko lytinį aktą. Ji bandė priešintis, drėksti nagais, bet nagai buvo priauginti ir nulūžo, kelis kartus kaltinamajam sakė, kad kreipsis į policiją, tačiau kaltinamasis į tai nereagavo. Apsaugos priemonių jis neturėjo. Jai tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Po lytinio akto jis parūkė. Ji prašė greičiau ją vežti į namus, taip pat vėl sakė, kad kreipsis į policiją. Po ilgų įkalbinėjimų jis ją parvežė į namus. Išlipdama iš automobilio ji paėmė kaltinamojo telefoną, kaip įrodymą, kad telefono savininkas ją išžagino. Namuose viską papasakojo tėčiui, po to susisiekė su R. ir abi nuėjo į policijos nuovadą, kur viską papasakojo. Po to įvykio naktimis sapnuodavosi košmarai, gėrė raminamuosius vaistus. Patyrė moralinę traumą, pradėjo nebepasitikėti žmonėmis, todėl prašo priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Liudytoja R. M. parodė, jog 2012 m. rugpjūčio 19 d. vakare su L. J. išėjo į miestą. Nuėjo į kabinę, po to į klubą, kai pasidarė nebeįdomu, nuėjo į užkandinę. Atvykę automobiliu vaikinai pasiūlė važiuoti su jais pratęsti vakaro. Iš pradžių jos nesutiko, bet vėliau jiems pažadėjus, kad galės būti tik tiek, kiek norės, važiuoti sutiko. Automobilį vairavo kaltinamasis R. B.. Nuvažiavus į pietinį rajoną, vienas vaikinas iš karto nuėjo namo, o jos ir likę trys vaikinai nuėjo į butą. Bute gėrė šampaną, jį išgėrus pasiūlė brendžio, bet jos atsisakė. Po to išėjo į namus. Ji pasuko į vieną pusę, o likusieji į kitą. Grįžus į namus po kurio laiko jai paskambino L., ji neatsiliepė. Po to gavo žinutę, kurioje L. klausė, ar ji neprisimenanti vežusio vaikino vardo ir pavardės, ji atsakė, kad neprisimena. Tuomet ji gavo žinutę, kad L. išprievartavo. L. jai perskambino, atėjo pas ją ir abi kartu nuėjo į policijos nuovadą. L. pasakojo, kad išvažiavo kartu su kaltinamuoju ir vaikinu vardu B., šį parvežė į namus, o ją nusivežė prie Šiaulių jūros ir išžagino. L. buvo labai susijaudinusi, verkė, matėsi, kad paraudę jos riešai. Po to įvykio L. pasikeitė, labai pergyveno, jautėsi prastai, sakė, kad naktimis sapnuodavo košmarus. Kaltinamųjų draugai per jos pažįstamą merginą siūlė L. paramą, kad ši atsiimtų pareiškimą, ji tai merginai pasakė, kad L. nesutinka.
Liudytojas Z. J. parodė, jog yra nukentėjusiosios L. J. tėvas. Tikslios datos neprisimena, buvo 2012 metų rugpjūtis, prabudęs pamatė, kad dukra vaikšto po butą. Paklausus, kodėl nemiega, dukra pasakė, kad buvo su drauge, ją pasisiūlęs parvežti asmuo nuvežė prie Šiaulių jūros ir išprievartavo. Dukra buvo pasimetusi, išsigandusi, sakė, kad vaikino anksčiau nepažinojo, taip pat sakė, kad turi įkaltį – vaikino telefoną. Po to dukra išėjo į policijos nuovadą, vėliau paskambino, pasakė, kad yra policijoje, parašė pareiškimą. Po to grįžo pasiimti drabužių, kuriais buvo apsirengusi ir vėl išvažiavo į policiją. Po to įvykio dukra pasikeitė: pasidarė baikšti, bijodavo vakarais pareiti iš darbo, pasidarė uždara, kurį laiką gėrė raminamuosius vaistus.
Liudytojas E. B. parodė, jog yra kaltinamojo R. B. pusbrolis. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2012 m. rugpjūčio 15 d. naktis, jis su pusbroliu ir draugu B. nuvažiavo prie kebabinės, esančios netoli „Maximos“ prekybos centro. Prie kebabinės ant šaligatvio bortelio sėdėjo nukentėjusioji su drauge. Merginas užkalbino, pradėjo bendrauti, susipažino, pasiūlė važiuoti pas jį į butą. Merginos sutiko. Parvažiavus pas jį bute gėrė šampaną, kalbėjosi, jokių konfliktų nebuvo. R. daugiau bendravo su nukentėjusiąja, matėsi, kad tarp jų užsimezgė kažkoks ryšys. Po kurio laiko visi išsiskirstė, o jis liko namuose. Vėliau R. jam sakė, kad su nukentėjusiąja dar važiavo išgerti kavos, daugiau nieko nepasakojo.
Liudytojas B. K. parodė, jog 2012 metų rugpjūčio mėnesį su R. B. ir E. B. nuvažiavo prie miesto centre esančios kebabinės pavalgyti. Važiavo jam priklausančiu automobiliu, jį vairavo R. B.. Prie kebabinės sutiko dvi merginas – nukentėjusiąją ir jos draugę. Jas pakalbino, pasiūlė važiuoti kartu pas E. į butą, jos sutiko. Bute kalbėjosi, bendravo, gėrė šampaną. Jokių konfliktų nebuvo. Nukentėjusioji artimiau bendravo su R., sėdėjo šalia, matė, jog bučiavosi. Pabendravę išsiskirstė į namus. Viena mergina nuėjo į namus, o nukentėjusioji išvažiavo kartu su R. ir juo. R. jį parvežė namo. Rytą nuėjo pas R. į namus ir iš jo tėvų sužinojo, kad R. yra sulaikytas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2012-08-16 apžiūrėta įvykio vieta – automobilis „Vauxhall Signum E. D.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); automobilyje rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., 17-20 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2012-08-16 nukentėjusioji L. J. pateikė drabužius, kuriuos vilkėjo įvykio dieną, ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI 359344/04092034/9, su „Tele2“ kortele „Pildyk“ (1 t., 25 b. l.).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2012-08-12 buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios L. J. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI 359344/04092034/9, su „Tele2“ kortele „Pildyk“ (1 t., 26-33 b. l.).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2012-08-21 buvo apžiūrėti nukentėjusiosios L. J. pateikti įvykio dieną vilkėti rūbai: kelnės, palaidinė, kelnaitės (1 t., 36-40 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1435/12(04) matyti, jog L. J. rastas šviežus mergystės plėvės plyšimas. Makštyje rasta sperma rodo, kad mergystės plėvė pažeista lytinio akto į makštį metu. Tamponuose ir tepinėliuose su L. J. makšties ir tiesiosios žarnos turiniu rasta spermos (1 t., 84 b. l.).
Šias išvadas teismo posėdyje patvirtino teismo medicinos ekspertas J. S., kuris taip pat paaiškino, jog išangėje ir tiesiojoje žarnoje spermos galėjo atsirasti tiek atliekant lytinį aktą į tiesiąją žarną, tiek išsiliejant spermai.
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-189/2012 matyti, kad, atlikus nukentėjusiosios L. J. ambulatorinę teismo psichologinę psichiatrijos ekspertizę nustatyta, jog L. J. sugeba iš atminties atkurti esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Ji įvykio metu ir po jo galėjo teisingai suprasti veiksmų pobūdį ir pavojingumą, ribotai galėjo priešintis šiems veiksmais, kadangi įvykio metu jai buvo ūmi reakcija į stresą. L. J. neturi tokių individualių psichologinių ypatumų, kurie galėjo trukdyti suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmę, galėjusius turėti įtakos jos elgesiui nusikaltimo padarymo metu. Jos elgesį įvykio metu galėjo įtakoti laikina psichikos sutrikimo būsena - ūmi reakcija į stresą. L. J. nusikaltimo jos atžvilgiu metu, buvo ūmi šokinė reakcija - ūmi reakcija į stresą. L. J. iš karto po įvykdyto jos atžvilgiu nusikaltimo buvo sunkaus laikino psichikos sutrikimo būsenos - jai buvo ūmi reakcija į stresą, trukusi apie vieną parą, po ko jai pasireiškė adaptacinis sutrikimas - potrauminio streso sutrikimas, užsitęsęs apie du mėnesius (1 t., 93-97 b. l.).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. B. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis R. B. kaltę dėl išžaginimo neigia, nurodydamas, jog su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo jos sutikimu, šiuos parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios L. J. parodymai, jog lytinis aktas buvo atliktas prieš jos valią, jai bandant priešintis, šaukiant, prieš lytinį aktą grasinant pranešti policijai, ką vėliau nukentėjusioji ir padarė. Nesutikimas lytiškai santykiauti buvo aiškiai išreikštas, siekdamas palaužti nukentėjusiosios valią kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, todėl kaltinamasis privalėjo suvokti ir suvokė, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiosios valią.
Kaltinamasis R. B., panaudodamas nukentėjusiosios L. J. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. užguldamas nukentėjusiąją visu savo kūnu, suimdamas jos rankas, pakeldamas jas ir laikydamas nukentėjusiajai virš galvos, prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo, t.y. išžagino L. J., todėl ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, požymius. Visi kaltinime nurodyti veiksmai – užgulimas visu kūnu, rankų suėmimas, jų laikymas pakėlus virš galvos yra fizinio smurto panaudojimas, todėl tie patys veiksmai nelaikytini ir atėmimu galimybės priešintis, todėl iš kaltinimo pašalintina, kad R. B. su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo atimdamas jai galimybę priešintis.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. B. teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Jis nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1dalies, 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, R. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri su paskutiniuoju – 2013 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nebendrintina, kadangi šis nuosprendis neįsiteisėjęs.
Byloje pareikštas nukentėjusiosios L. J. 20000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo R. B. veiksmų nukentėjusioji L. J. patyrė skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, neteko pasitikėjimo savimi ir kitais žmonėmis. Tai patvirtinama ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, jog L. J. buvo laikinai sunkiai sutrikusi psichika – nustatytas ūmios reakcijos į stresą sutrikimas, po nusikalstamos veikos jai išsivystė adaptacijos sutrikimas - potrauminio streso sutrikimas ir ši būsena tęsėsi apie du mėnesius. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendžia, jog nukentėjusiajai turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau laiko, jog pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis ir daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, žalos padarymo aplinkybes, protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus bus pasiekta neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai sumažinus iki 5000 Lt.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiosios rūbai, 2 vnt. vokų su nuoplovomis, paimtomis 2012-08-16 automobilio apžiūros metu, sunaikintini; telefonas „Nokia“, IMEI 359344/04092034/9, su „Tele2“ kortele „Pildyk“, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono Policijos komisariato kriminalinės policijos saugojimo kambaryje, grąžintinas kaltinamajam R. B..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams.
Bausmę R. B. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią R. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013 m. liepos 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktą bausmę R. B. įskaityti suėmimo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. liepos 15 d.
Kardomąją priemonę R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – suėmimą.
Nukentėjusiosios L. J. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš R. B. nukentėjusiajai L. J. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – nukentėjusiosios rūbus ir 2 vnt. vokų su nuoplovomis sunaikinti; telefoną „Nokia“, IMEI 359344/04092034/9, su „Tele2“ kortele „Pildyk“ grąžinti kaltinamajam R. B..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.