- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-1149-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00814-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EIKOS STATYBA“
- Atsakovas
- Vilniaus Gedimino technikos universitetui
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EIKOS STATYBA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EIKOS STATYBA“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „EIKOS STATYBA“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus Gedmino technikos universiteto (toliu – ir perkančioji organizacija) 2020-05-28 priimtą sprendimą pripažinti viešojo tarptautinio pirkimo atviro konkurso būdu „VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso (Plytinės g. 25, Vilnius) statybos darbų su darbo projekto aplinkoje parengimu pirkimas“ (pirkimo Nr. 439938) (toliau – ir pirkimas), laimėtoju trečiąjį asmenį AB „Panevėžio statybos trestas“.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2019-05-14 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė viešąjį tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso (Plytinės g. 25, Vilnius) statybos darbų su darbo projekto aplinkoje parengimu pirkimas“ (pirkimo numeris 439938). Atsakovo viešojo pirkimo komisija (toliau – ir Komisija) 2020-05-29 informavo ieškovę apie Komisijos 2020-05-28 posėdyje priimtus sprendimus, įskaitant sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju trečiąjį asmenį bei Komisijos ketinimą kviesti šį tiekėją pasirašyti pirkimo sutartį, kai pasibaigs sutarties sudarymo atidėjimo terminas. Ieškovės pasiūlymas pirkime liko antroje vietoje.
3. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunkčiu atsakovas turėjo pagrindą pašlinti trečiąjį asmenį iš pirkimo procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo, dėl kurio kyla abejonių, kad tiekėjas sąžiningai vykdys sudaryto pirkimo sutartį, padarymo, o būtent draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimo, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai, ir vertinti tik tų tiekėjų pasiūlymus, kurie nėra pašalinti iš pirkimo procedūrų pagal VPĮ 46 straipsnį. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-06-03 nutartis patvirtina, jog ginčo pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo yra padaręs VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytą rimtą profesinį pažeidimą, sudarantį pagrindą pašalinti šį tiekėją iš pirkimo procedūrų. Atkreipė dėmesį, kad teismų nustatyti trečiojo asmens padaryti Konkurencijos įstatymo pažeidimai yra itin reikšmingi, jais tiesiogiai buvo pažeisti VPĮ įtvirtinti viešųjų pirkimų tikslai ir principai, todėl toks tiekėjas ne tik apskritai negalėjo dalyvauti pirkime, bet ir negali būti kviečiamas sudaryti pirkimo sutarties.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti ir skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Atsakovas nurodė, kad ieškovės argumentai dėl atsakovo pareigos pašalinti trečiąjį asmenį iš viešojo pirkimo procedūros prieštarauja VPĮ įtvirtintam teisiniam reguliavimui. VPĮ 46 straipsnio 1 – 4 dalyse numatyti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai, tuo tarpu VPĮ 46 straipsnio 6 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant numatytiems pirkimo sąlygose, perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją, t. y. turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar tokį pašalinimo pagrindą įtraukti į pirkimo sąlygas, ar ne. Taigi, VPĮ 46 straipsnio 6 dalis numato neprivalomus pašalinimo iš pirkimo procedūros teisinius pagrindus. Neprivalomas pašalinimo pagrindas reiškia, kad jo neprivaloma nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau jeigu atitinkamas pašalinimo pagrindas yra nustatytas konkretaus pirkimo dokumentuose, jis tampa privalomu tame pirkime. Šiuo atveju pirkimo dokumentuose nenumatoma, kad dėl sudaryto draudžiamo susitarimo, įtvirtinto Konkurencijos įstatyme, būtų galima pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo. Atkreipė dėmesį, kad VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto taikymui svarbus net tik faktas, jog tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, tačiau ir tai, ar dėl tokio pažeidimo kylą abejonių, kad tiekėjas galės sąžiningai vykdyti pirkimo sutartį. Nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pripažinti trečiojo asmens padaryti Konkurencijos įstatymo pažeidimai, atsakovas neturi objektyvių įrodymų ar pagrįstų duomenų, kurie lemtų atsakovo abejonę, kad trečiasis asmuo negalėtų sąžiningai vykdyti pirkimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad trečiasis asmuo būtų sudaręs su kitais tiekėjais susitarimus, nukreiptus į nesąžiningą konkurenciją būtent šiame pirkime. Taigi, atsakovas ne tik kad neprivalėjo panaikinti savo 2020-05-28 sprendimo ir pašalinti trečiąjį asmenį iš viešojo pirkimo procedūrų, tačiau net neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo to daryti.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio statybos vtrestas“ atsliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo atsliepime nurodė, kad iki pirkimo pradžios buvo viešai žinoma, kad trečiajam asmeniui nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas administracinėje byloje buvo apskųstas apeliacine tvarka ir pirkimo skelbimo metu nebuvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, nesant priimto galutinio teismo sprendimo, negalėjo vertinti, kad egzistuoja suformuota praktika dėl minėtų konkurencijos pažeidimų ar kad trečiasis asmuo būtų pažeidęs Konkurencijos įstatymą. Be to, joks subjektas nelaikomas baustu, kol tai nenustatoma galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-06-03 nutartis priimta jau po to, kai pirkime buvo nustatyti rezultatai ir paskelbtas laimėtojas. Tai reiškia, kad ginčo sprendimų priėmimo metu perkančioji organizacija net negalėjo de facto (faktiškai) laikyti, kad trečiasis asmuo yra baustas konkurencijos teisės požiūriu bei egzistuoja VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės. Atkreipė dėmesį, kad VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punktas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai ši sąlyga numatyta pirkimo dokumentuose, ir nesant šios sąlygos tiekėjai tuo pagrindu negali būti šalinami iš pirkimo procedūrų. Be to, net ir numačius minėtą tiekėjo pašalinimo pagrindą, tai savaime nelemia tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo.
6. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tiekėjų pašalinimo pagrindai yra reglamentuojami VPĮ 46 straipsnyje, kurio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyti pašalinimo pagrindai yra privalomai taikomi visais atvejais (išskyrus vykdant mažos vertės pirkimus), o dėl to paties straipsnio 6 dalyje įtvirtintų tiekėjų pašalinimo pagrindų įstatymų leidėjas perkančiosioms organizacijoms suteikė diskreciją pačioms nuspręsti, ar tokius tiekėjo pašalinimo pagrindus nustatyti konkretaus pirkimo dokumentuose, ar ne. Atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija konkretaus pirkimo dokumentuose nustato neprivalomą tiekėjų pašalinimo pagrindą, jis tampa privalomu tame konkrečiame pirkime. Siekiant nustatyti, ar perkančioji organizacija, remdamasi VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunkčiu, privalėjo pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo, turi būti nustatoma, ar šiuo konkrečiu atveju toks pašalinimo pagrindas buvo nustatytas pirkimo dokumentuose. Pažymėjo, kad viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai suponuoja, jog tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas, t. y. perkančioji organizacija privalo visų viešojo pirkimo procedūrų metu preciziškai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtintas. Pirkimo dokumentuose nesant įtvirtinto minėto tiekėjo pašalinimo pagrindo, perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo trečiajam asmeniui pritaikyti VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktyje nustatytą pašalinimo pagrindą ir pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo procedūrų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020-07-28 sprendimu ieškovės UAB „EIKOS STATYBA“ ieškinį atmetė; iš ieškovės priteisė atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui 7 206,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui AB „Panevėžio statybos trestas“ 3 932,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020-06-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas nurodė, kad duomenų, jog pirkime pirkime trečiasis asmuo su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją, į bylą nepateikta. Tokių aplinkybių ieškovė ir neįrodinėjo. Todėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, kaip imperatyvas, nagrinėjamu atveju netaikytina. Šiuo atveju VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktyje numatytą tiekėjo pašalinimo teisę perkančioji organizacija turi tuomet, kai toks pašalinimo pagrindas nustatytas pirkimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju toks tiekėjo pašalinimo pagrindas pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtintas, taigi, pareigos pašalinti tiekėją nurodytu pagrindu perkančioji organizacija neturėjo. Nežiūrint į nurodytą, teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas imperatyviai yra numatęs, kad teisines pasekmes (apribojimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) sukelia tik ekonominės sankcijos už konkurencijos teisės aktų pažeidimus, paskirtos įsiteisėjusiais institucijų sprendimais, t. y. tik tokiais sprendimais, kurie turi res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galią. Kai apskundžiamas teismui Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo konstatuotas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, šis neįgyja res judicata galios; Konkurencijos tarybos nutarimas negali būti pripažintas įgijusiu res judicata galią tol, kol teisme nebus baigta nagrinėti atitinkama administracinė byla ir dėl pareiškėjo negalės būti taikomos ir sąlygos, draudžiančios ir ribojančios jo teises dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
9. Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba 2017-12-21 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Irdaiva“ 2013-2015 m. jungtinės veiklos sutarčių pagrindu pateikdamos bendrus pasiūlymus UAB „Vilnius vystymo kompanija“ organizuotuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, dėl ko joms buvo paskirta bauda. Nurodytas nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018-05-14 sprendimu skundus atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi Konkurencijos tarybos nutarimo įsiteisėjimo momentas siejamas su galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo momentu (2020-06-03), todėl perkančioji organizacija, tiek skelbdama pirkimą, tiek priimdama ginčijamą sprendimą dėl laimėtojo nustatymo, neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti trečiąjį asmenį, kaip padariusį rimtą profesinį pažeidimą. Atitinkamai trečiojo asmens atžvilgiu negalėjo būti taikomos ir sąlygos, draudžiančios ir ribojančios jo teises dalyvauti viešajame pirkime. Taigi, ieškovės argumentai dėl viešųjų pirkimų principų, tikslų, viešojo intereso ir ieškovės interesų pažeidimo, nepašalinus iš pirkimo trečiojo asmens, yra nepagrįsti, todėl jie atmestini.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė nesavalaikiai kelia klausimus ir abejones dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, įvykus pirkimui ir paskelbus nugalėtoją. Pirkimas paskelbtas dar 2019-05-14, tad atitinkamų pirkimo sąlygų, o būtent, – VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktyje nustatyto pašalinimo pagrindo neįtraukimo į pirkimo sąlygas, ieškovė iki laimėtojo paskelbimo neginčijo, dėl jų pretenzijų nereiškė, todėl nepasinaudojusi ikiteismine ginčo tvarka, negali kviestionuoti pirkimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertino ieškovės argumentų, susijusių su galimai neteisėtomis pirkimo sąlygomis.
11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.
12. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendė, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 7 206,76 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o trečiajam suinteresuotam asmeniui iš ieškovės – 3 932,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „EIKOS STATYBA“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020-07-28 sprendimo dalį, kuria iš ieškovės iš viso priteista 11 139,26 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo bei trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš ieškovės atsakovui 3 654,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui – 885,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius.
Atsiliepimas
13.2. Atsakovas 2020-07-27 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad iš viso jis patyrė 5 190,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė šias išlaidas priteisti. Tuo tarpu teismas skundžiamu prendimu atsakovui priteisė 7 206,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. didesnę sumą negu nurodyta prašyme. Trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos už paslaugas, suteiktas neįgalioto asmens.
14. Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020-07-28 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
14.1. Atsakovas byloje buvo pateikęs 2020-07-27 prašymą pirmosios instancijos teismui priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodė, jog prašo priteisti 5190,90 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pagrįsdamas šias išlaidas atsakovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06660 ir ją detalizuojančią ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas. Tuo tarpu, PVM sąskaitos faktūros ataskaitoje ties antra pozicija nurodytos teisinės paslaugos dėl „VGTU 2020-07-02 atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-06-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3455-779/2020 rengimas“ (1 666 EUR) savo esme nėra išlaidos, kurios turėjo būti patirtos pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas prašymą dėl šių išlaidų priteisimo teikė atskirąjį skundą 2020-08-20 nagrinėjusiam Lietuvos apeliaciniam teismui.
14.2. Pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas priteistiną didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, vis dėlto Lietuvos apeliacinis teismas 2020-08-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1305-516/2020 atsisakė atsakovo naudai priteisti 2 053,86 Eur išlaidas, susijusias su atskirojo skundo parengimu, remdamasis tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-07-28 sprendimu išsprendė atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant atskirąjį skundą dėl skundžiamos teismo nutarties rengimo, klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas šį atsakovo prašymą atmetė. Todėl esant šioms aplinkybėms ir tokiam apeliacinės instancijos teismo vertinimui, jog pirmosios instancijos teismas vis dėlto galėjo priteisti išlaidas, patirtas už atskirojo skundo rengimą, atsakovas neturi pagrindo tam prieštarauti bei traktuoti to kaip rašymo apsirikimo klaidos. Bet kuriuo atveju, ar pirmosios, ar apeliacinės instancijos teisme atskirojo skundo rengimo išlaidos turi būti priteistos, nes atsakovas šių išlaidų priteisimo neatsisakė.
14.3. Teismas, taikydamas Rekomendacijas neturėtų jomis vadovautis tik formaliai, tačiau turi ir atsižvelgti į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių žalą atsakovui, darbo laiką rengiant procesinius dokumentus bei parengtų procesinių dokumentų kiekį bei atliktus veiksmus civiliniame procese.
15. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2020-07-28 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
15.1. Advokato padėjėjai, rengusiai dalį procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme nereikėjo papildomo įgaliojimo, kad galėtų teikti teisines paslaugas trečiajam asmeniui, kadangi ji veikė pagal asociacijos sutartį, sudarytą su advokatų kontora ir jokių procesinių veiksmų, kaip atstovė, kuriai būtų reikalingas įgaliojimas, byloje neatliko.
15.2. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra žymiai mažesnė, nei galėtų būti, vadovaujantis Rekomendacijomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-07-28 sprendimo esmės paduotas nebuvo. Apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde keliamas tik proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui ir trečiajam asmeniui atmetus ieškinį. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
18. Apeliantė UAB „EIKOS STATYBA“ su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – advokatų išlaidų kompensavimo skaičiuokle atliktus skaičiavimus, šiuo įrodymu (skaičiavimu) grindžia apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
20. Kolegija sprendžia, kad apeliantės pateiktas į bylą naujas įrodymas (bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas) gali turėti reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingas, o byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su juo susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Dėl šių aplinkybių ir priežasčių apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima į bylą ir jį vertina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovui pirmosios instancijos teisme
21. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2020-07-28 sprendimu nusprendė ieškovės UAB „EIKOS STATYBA“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „EIKOS STATYBA“ atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui 7 206,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (tekste – ir Rekomendacijos) Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
24. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tas aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1–2 dalį). Bet kuriuo atveju proceso įstatymas suteikia teismui galimybę nukrypti nuo pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018; 2020-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
25. Byloje nustatyta, kad atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš ieškovės jo naudai iš viso 5 190,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kartu pateikė PVM sąskaitą faktūrą 7 206,76 Eur sumai, suteiktų paslaugų ataskaitą 7 206,76 Eur sumai bei PVM sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pateiktoje ataskaitoje atsakovas nurodė, kad patirtas išlaidas sudaro: atsiliepimo į ieškinį rengimas, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas, tripliko rengimas ir prašymo įpareigoti ieškovę patekti nuostolių atlyginimo užtikrinimą rengimas.
26. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimą į ieškinį yra nustatytas 2,5 koeficientas, pagal Rekomendacijų 8.3 punktą už tripliką – 1,5 koeficientas ir pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 koeficientas, t. y. už atsakovo pateiktus procesinius dokumentus mokėtina maksimali suma yra 6 076,4 Eur ([1 381 x 2,5] + [1 381 x 1,5] + [1 381 x 0,4]). Dėl to sutiktina su ieškove, kad atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis viršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius.
27. Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2020-07-28. Lietuvos apeliacinis teismas, 2020-08-20 išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nutraukė apeliacinį procesą, kadangi Vilniaus apygardos teismas skundžiamu 2020-07-28 sprendimu, atmesdamas ieškovės ieškinį, taip pat panaikino ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas atitinkamai nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas atsakovui priteisė 7 206,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. ir išlaidas, įskaitant atskirojo skundo parengimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų paskirstymo nebesprendžia.
28. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad teismas nepagrįstai priteisė ir išlaidas už atskirojo skundo parengimą, kadangi tokio prašymo atsakovas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškęs. Šias išlaidas jis prašė priteisti apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio atsakovo atskirąjį skundą. Viena vertus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai paskirstė išlaidas už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą, tačiau kita vertus, atsižvelgiant į ginčo procesinę baigtį – šias išlaidas, atsižvelgęs į Rekomendacijas, būtų paskirstęs apeliacinės instancijos teismas 2020-08-20 nutartimi.
29. Šiuo atveju pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už atskirojo skundo parengimą sudaro 552,40 Eur (1 381 x 0,4).
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju maksimali atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui priteistina išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma sudaro 6 628,80 Eur (6 076,4 Eur + 552,40 Eur), todėl pirmosios instancijos teismo atsakovui iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki šios sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teisme
31. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2020-07-28 sprendimu ieškovės UAB „EIKOS STATYBA“ ieškinį atmetęs, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui AB „Panevėžio statybos trestas“ 3 932,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės jo naudai iš viso 3 932,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kartu pateikė PVM sąskaitą faktūrą, suteiktų paslaugų ataskaitą bei PVM sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pateiktoje ataskaitoje trečiasis asmuo nurodė, kad patirtas išlaidas sudaro: prašymo prijungti prie elektroninės bylos kortelės rengimas, atsiliepimo į ieškinį rengimas, atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas, tripliko rengimas.
33. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimą į ieškinį yra nustatytas 2,5 koeficientas, pagal Rekomendacijų 8.3 punktą už tripliką – 1,5 koeficientas, pagal Rekomendacijų, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 koeficientas ir pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 koeficientas, t. y. išlaidos už trečiojo asmens pateiktus procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ([1 381 x 2,5] + [1 381 x 1,5] + [1 381 x 0,4] + [1 381 x 0,1]).
34. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos už paslaugas, suteiktas neįgalioto asmens, t. y. paslaugas, kurias teikė advokato padėjėja H. Žymančienė. Nors iš trečiojo asmens pateiktos atliktų darbų ataskaitos matyti, kad procesinius dokumentus rengė advokatas K. Smaliukas kartu su advokato padėjėja, nors su ja nebuvo sudaryta atstovavimo sutartis, tačiau matyti, kad visus atstovavimo veiksmus byloje atliko būtent advokatas, kuris visus byloje pateiktus procesinius dokumentus ne tik kad pasirašė, tačiau ir teikė teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik aplinkybė, kad rengiant procesinius dokumentus advokatas pasitelkė advokato padėjėją iš esmės negali būti pagrindas vertinti, jog teisines paslaugas suteikė advokato padėjėja ir dėl jos suteiktų teisinių paslaugų negali būti sprendžiamas atlyginimo klausimas. Šuo atveju ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui išspręsti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio ir neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių. Maža to, ženkliai mažesnės, nei galėtų būti, vadovaujantis Rekomendacijų maksimaliais dydžiais.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
35. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl proceso baigties
36. Dėl nurodytų motyvų, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra klausimas dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sprendimas paliktinas nepakeistu, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui priteisimo, jas sumažinant iki 6 628,80 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
38. Kadangi šia nutartimi teismas patenkino 8 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto atžvilgiu, kuris apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 057 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 651,68 Eur suma ([1 381 x 1,3] x 92 proc.), neviršijanti Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.
39. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 170,68 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas trečiojo asmens atžvilgiu buvo atmestas ir prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio (1 381 x 1,3), jos priteistinos trečiajam asmeniui AB „Panevėžio statybos trestas“ iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: „Priteisti atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui, juridinio asmens kodas 111950243, 6 628,80 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 80 ct) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EIKOS STATYBA“, juridinio asmens kodas 125956142, bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui, juridinio asmens kodas 111950243, 1 651,68 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 68 ct) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EIKOS STATYBA“, juridinio asmens kodas 125956142, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, juridinio asmens kodas 147732969, 1 170,68 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų 68 ct) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EIKOS STATYBA“, juridinio asmens kodas 125956142, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.