- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-672-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10199-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą suinteresuotiems asmenims - Kauno 8-ojo notarų biuro notarei L. T., E. R., dėl neteisėtų notaro veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. M. 2011-08-08 skundu (b.l. 14-15) prašė pripažinti Kauno 8-ojo notarų biuro notarės L. T. atsisakymą priimti jos 2011-06-16 pareikštą 2011-05-04 atsisakymo nuo privalomosios K. M. palikimo dalies atšaukimą neteisėtu; įpareigoti Kauno 8-ojo notarų biuro notarę L. T. priimti jos 2011-06-16 pareikštą 2011-05-04 atsisakymo nuo privalomosios K. M. palikimo dalies atšaukimą; į pareigoti Kauno 8-ojo notarų biuro notarę L. T. įtraukti ją į K. M. įpėdinių sąrašą, kaip turinčią teisę į privalomąją palikimo dalį. Nurodė, kad 2011-04-11 mirė jos sutuoktinis K. M.. Mirusysis visą jam priklausiusį turtą, 2010-11-04 testamentu, paliko E. R.. Nepaisant to, ji, kaip K. M. sutuoktinė, turi teisę į privalomą palikimo dalį. Dėl paveldėjimo procedūrų nežinojimo, taip pat dėl apgaulingų E. R. veiksmų, ji Kauno 8-ame notarų biure 2011-05-04 parašė atsisakymą nuo privalomosios K. M. palikimo dalies. Tačiau vėliau supratusi, kad pareikštas atsisakymas nuo mirusio sutuoktinio privalomosios palikimo dalies neatitinka jos interesų, ji, 2011-06-16 parašė 2011-05-04 atsisakymo nuo privalomos K. M. palikimo dalies atšaukimą ir pateikė jį Kauno 8-ojo notarų biuro notarei L. T.. Pastaroji 2011-06-27 atsisakė priimti jos 2011-06-16 pareikštą 2011-05-04 atsisakymo nuo privalomosios K. M. palikimo dalies atšaukimą, taip pat atsisakė įtraukti ją į mirusio sutuoktinio įpėdinių sąrašą. Tokius Kauno 8-ojo notarų biuro notarės L. T. veiksmus laiko neteisėtais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, jog 2010-11-04 K. M. Kauno m. 19-ame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko E. R.. K. M. mirė 2011-04-11. E. R., po testatoriaus mirties, dėl palikimo priėmimo į Kauno m. 8-ąjį notarų biurą kreipėsi 2011-05-04 pareiškimu apie palikimo priėmimą. Paveldėjimo byloje Nr. VIII-35/2011 esantis pareiškimas liudija, kad mirusiojo sutuoktinė M. M., 2011-05-04 Kauno m. 8-ąjam notarų biurui pareiškė, kad atsisako nuo privalomosios K. M. palikimo dalies. Minėtame 2011-05-04 pareiškime yra įrašas, kad pareiškimo tekstas buvo išverstas iš lietuvių į rusų kalbą. 2011-06-16 M. M. pateikė Kauno 8-ojo notarų biuro notarei L. T. pareiškimą-prašymą, kuriame nurodė, kad atšaukia savo 2011-05-04 atsisakymą nuo privalomosios K. M. palikimo dalies ir prašė įtraukti ją į mirusiojo sutuoktinio įpėdinių sąrašą. Kauno 8-ojo notarų biuro notarė L. T. 2011-06-27 raštu tai padaryti atsisakė, be kita ko, nurodydama, jog pareiškimas dėl privalomos palikimo dalies atsisakymo, kaip vienašalis sandoris gali būti ginčijamas, remiantis LR CK 1.78 str., teismine tvarka. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų liudijančių Kauno 8-ojo notarų biuro notarės L. T. veiksmų neteisėtumą. Pati notarė patvirtino, kad M. M. buvo išaiškinta teisė gauti privalomąją palikimo dalį ir tokios teisės atsisakymo pasekmės. 2011-05-04 pareiškimo dėl atsisakymo nuo mirusio sutuoktinio privalomosios palikimo dalies tekstas, pareiškėjai buvo išvertas į rusų kalbą, apie tai pažymint ir minėtame dokumente. Atkreiptinas dėmesys, kad M. M. 2011-08-08 skunde, kaip pagrindines priežastis dėl jo ji pasirašė 2011-05-04 pareiškimą, įvardijo suinteresuoto asmens E. R. apgaulingus veiksmus, spaudimą, taip pat, paveldėjimo procedūrų nežinojimą (b.l. 3-4, 14-15). Tačiau šios nurodytos aplinkybės liudija jos sudarymo vienašalio sandorio (atsisakymo nuo privalomos K. M. palikimo dalies) galimą ydingumą, o ne Kauno 8-ojo notarų biuro notarės L. T. veiksmų neteisėtumą.
Šalies argumentai
Pareiškėja M. M. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-20 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: pareiškėjos skundą patenkinti: pripažinti Kauno 8-jo notarų biuro notarės Telksnienės atsisakymą neteisėtu priimti M. M. 2011-05-16 pareiškimą apie atsisakymo nuo privalomosios K. M. palikimo dalies ir įpareigoti notarę L. T. priimti 2011-05-16 M. M. pareiškimą apie atsisakymą nuo K. M. privalomosios palikimo dalies pareiškimo atšaukimą ir įtraukti M. M. į įpėdinių ratą. Nurodo, kad nutartyje teismas remiasi notarės L. T. tvirtinimu, kad pareiškėjai buvo išaiškinta teisė į privalomąją palikimo dalį ir tokios teisės atsisakymo pasekmės. Garbingai ir sąžiningai tvirtina, kad to notarė nepadarė. Pareiškėją, tik grįžusią iš ligoninės, E. R. paėmė sakydamas kad reikia nuvažiuoti pas notarą. Nuvykus pas notarę su pareiškėja notarė nei lietuviškai, nei rusiškai nekalbėjo, liepė pasirašyti pareiškėjai ir E. R. nieko neaiškindama ir nieko sakydama. Notarė ne tik, kad neperskaitė teksto, jo neišvertė į rusų kalbą, bet atsisakė su pareiškėja kalbėti. Notarė buvo suinteresuota padėti E. R., todėl notarė nieko neaiškino ir neišvertė teksto į rusų kalbą, bei neaiškino kad pareiškėja turi teisę į privalomąją palikimo dalį. E. R. pareiškėją nuvežė pas notarą, kur privertė pasirašyti pareiškėjai nesuprantamą tekstą. O padarius vertimą ir pareiškėjai sužinojus pasirašyto pareiškimo turinį, įteikė pareiškimą, kad atšaukia 2011-05-04 pareiškimą ir priima palikimą. Pareiškėjai nesuprantamą 2011-05-04 pareiškimą, kurį pasirašė, atšaukė trijų mėnesių laikotarpyje.
Atsiliepimas
Atsiliepime suinteresuotas asmuo E. R. nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris - valinis teisinis veiksmas, kuriuo pasibaigia įpėdinio teisės į palikimą (LR CK 1.63 str. 4d.). Notarė būdama valstybės įgaliotas asmuo tinkamai atliko savo pareigas, išaiškino pareiškėjai visas jos atliekamo veiksmo teisines pasekmes, todėl pareiškėjos argumentai yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L.; bylos Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V.; bylos Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje nustatyta, kad 2010-11-04 K. M., Kauno m. 19-ame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko E. R.. K. M. mirė 2011-04-11. E. R., po testatoriaus mirties, dėl palikimo priėmimo į Kauno m. 8-ąjį notarų biurą kreipėsi 2011-05-04 pareiškimu apie palikimo priėmimą. Paveldėjimo byloje Nr. VIII-35/2011 esantis pareiškimas įrodo, kad mirusiojo sutuoktinė M. M., 2011-05-04 Kauno m. 8-ąjam notarų biurui pareiškė, kad atsisako nuo privalomosios K. M. palikimo dalies. Minėtame, 2011-05-04 pareiškime yra įrašas, kad pareiškimo tekstas buvo išverstas iš lietuvių į rusų kalbą. 2011-06-16 M. M. pateikė Kauno 8-ojo notarų biuro notarei L. T. pareiškimą-prašymą, kuriame nurodė, kad atšaukia savo 2011-05-04 atsisakymą nuo privalomosios K. M. palikimo dalies ir prašo įtraukti ją į mirusiojo sutuoktinio įpėdinių sąrašą. Kauno 8-ojo notarų biuro notarė L. T. 2011-06-27 raštu tai padaryti atsisakė, be kita ko, nurodydama, jog pareiškimas dėl privalomosios palikimo dalies atsisakymo, kaip vienašalis sandoris gali būti ginčijamas, remiantis CK 1.78 str., teismine tvarka.
Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja ginčija notarės veiksmus, kuriais notarė atsisakė priimti pareiškėjos atsisakymo, nuo privalomosios K. M. palikimo dalies atšaukimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.60 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad paveldėjimo byloje Nr. VIII-35/2011 esantis pareiškimas liudija, kad mirusiojo sutuoktinė M. M., 2011-05-04 Kauno m. 8-ąjam notarų biurui pareiškė, kad atsisako nuo privalomosios K. M. palikimo dalies. Minėtame pareiškime yra įrašas, kad pareiškimo tekstas pareiškėjai buvo išverstas iš lietuvių į rusų kalbą, be to iš pareiškimo matyti, kad pareiškėja apie tai, kad tekstas išverstas iš lietuvių į rusų kalbą, pati yra pasirašiusi pareiškime.
Pažymėtina, kad palikimo priėmimas ir atsisakymas nuo palikimo yra turinčių įstatyminę ar testamentinę teisę paveldėti asmenų disponavimo paveldėjimo teise valiniai veiksmai, jie yra iš esmės lygiaverčiai savo teisine prigimtimi ir įtaka paveldėjimo santykiams: abiem atvejais keičiamas palikimo paskirstymas tarp įpėdinių. Atsisakymą nuo palikimo ginčijantis asmuo siekia atgauti savo palikimo dalį ir tam turi nuginčyti palikimą priėmusio asmens paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009). Todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, liudijančių Kauno 8-ojo notarų biuro notarės L. T. veiksmų neteisėtumą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atskirąjį skundą atmeta, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palieka nepakeistą ((duomenys neskelbtini) str. 1d., 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d., 1 p.,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.