Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Švok ranga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ pareiškimą skolininkei MB „ŠVOK ranga“ dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos išieškojimo iš skolininkės MB „ŠVOK ranga“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. birželio 26 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės MB „ŠVOK ranga“, buveinės adresas Kauno r. sav., Taurakiemio sen., Dobilijos k., Ežero g. 29, 7 811,24 Eur skolą, 432,80 Eur palūkanų, 12,50 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 8 244,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. birželio 26 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 87 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Juris LT“.

2. 2024 m. lapkričio 12 d. teisme gauti skolininkės MB „ŠVOK ranga“ prieštaravimai, kuriuose buvo nurodoma, kad skolininkė nėra gavusi teismo pranešimo bei kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos, todėl negalėjo pareikšti savo prieštaravimo dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Teigė, kad siunčiamo pranešimo buveinės adresu negalėjo gauti, kadangi nuo 2024 m. gegužės 29 d. įmonėje laikinai niekas nedirba, o buveinė adresu Kauno r. sav., Taurakiemio sen., Dobilijos k., Ežero g. 29, laikinai uždaryta. Nurodė, kad administracinį darbą įmonėje dirba tik įmonės direktorius R. P., kuris sega, be to, skolininkė dėl nežinomų aplinkybių negavo pranešimo elektroninio ryšio priemonėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti skolininkės MB „ŠVOK ranga“ prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 26 d. išduoto teismo įsakymo.

4. Nutartyje teismas nurodė, kad skolininkė pareiškė prieštaravimus praėjus daugiau nei 20 dienų nuo pranešimo įteikimo, po teismo įsakymo įsiteisėjimo, todėl darė išvadą, kad prieštaravimai pateikti praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą.

5. Taip pat nurodė, kad skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog terminas prieštaravimams pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Įvertinęs praleisto termino trukmę bei aplinkybę, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių prieštaravimai pateikti praleidus įstatyme numatytą terminą, sprendė, kad terminas negali būti atnaujintas teismo iniciatyva, todėl atsisakė priimti skolininkės pateiktus prieštaravimus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Skolininkė nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti skolininkės MB „ŠVOK ranga“ prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 26 d. išduoto teismo įsakymo ir prašo teismo atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti.

6.1. Apeliantė teigia, kad negavo teismo įsakymo, siųsto su pranešimu buveinės adresu, kadangi nuo 2024 m. gegužės 29 d. įmonėje laikinai niekas nedirba, ji uždaryta. Administracinį darbą įmonėje dirbantis vienas įmonės direktorius R. P. sirgo nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. ir šiuo metu taip pat dar serga. Apeliantė teigia pridedanti pažymas, patvirtinančias šį faktą.

6.2. Taip pat pažymi, kad elektroninio ryšio priemonėmis siųsto pranešimo juridinių asmenų registro nurodytu elektroniniu pašto adresu negavo, nors elektroninio pašto adresas nesikeitė, o šiuo metu teismo siunčiamus pranešimus skolininkė gauna.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2024 m. lapkričio 15 d. medicinos dokumentų išrašą, www.sodra.lt duomenis apie skolininkės vadovo R. P. nedarbingumo laikotarpį.

10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog apeliantės pateikti dokumentai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu dėl atsisakymo priimti skolininkės prieštaravimus ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sprendžia, kad apeliantės teismui pateikti dokumentai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsisakymo priimti skolininkės prieštaravimus

11. Byloje nustatyta, kad teismo įsakymas pagal kreditorės UAB „Juris LT“ pareiškimą skolininkei MB „ŠVOK ranga“, priimtas 2024 m. birželio 26 d., skolininkei išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu pašto adresu. 2024 m. birželio 27 d. gautas elektroninio pašto pranešimas, kad elektroninis laiškas nebuvo pristatytas adresatui. Dėl to 2024 m. birželio 28 d. teismo įsakymas ir pranešimas išsiųsti skolininkei buveinės adresu, tačiau 2024 m. liepos 16 d. dokumentai grįžo neįteikti. 2024 m. rugpjūčio 6 d. procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti skolininkei buveinės adresu ir, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, vertinta, kad dokumentai skolininkei įteikti 2024 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo juridinio asmens buveinės adresu. Teismas sprendė, kad teismo įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 7 d., jis buvo išsiųstas kreditorei, tačiau 2024 m. lapkričio 12 d. pirmosios instancijos teisme gauti skolininkės MB „ŠVOK ranga“ prieštaravimai.

12. CPK 438 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

13. CPK 122 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems JAR nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, tai yra vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

14. Bylos duomenys rodo, kad šiuo konkrečiu atveju, teismui išsiuntus procesinius dokumentus skolininkės viešai paskelbtu elektroninio pašto adresu ir gavus duomenis apie elektroninio laiško nepristatymą, procesiniai dokumentai skolininkei siųsti jos registruotos buveinės adresu, nepavykus pristatyti, procesiniai dokumentai išsiųsti dar kartą juridinio asmens buveinės adresu. Darytina išvada, kad teismas formaliai pagrįstai laikė teismo įsakymą įteiktu skolininkei CPK 123 straipsnio pagrindu, nes būtent toks įteikimo būdas numatytas įstatyme.

15. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, pažymėta, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat išaiškino, kad, prieš taikydamas minėtą dokumentų įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju matyti, kad, teismo siunčiamų procesinių dokumentų nepavykus įteikti registruotu įmonės buveinės adresu, teismas nepasinaudojo galimybe procesinius dokumentus įteikti kitais įmanomais būdais – skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu, be to, iš prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorės pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad kreditorė elektroninį laišką skolininkei siuntė kitu, nei nurodytas viešame registre, adresu, tokį adresą nurodo ir skolininkė teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose ((duomenys neskelbtini)). Nors skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ar teisinio išprusimo reikalavimai, be kita ko ir pareiga atskleisti teisingus duomenis apie save, pasirūpinti, kad buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti korespondenciją, tai nepaneigia teismo pareigos užtikrinti, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir priimtą teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus aukščiau aptartą, pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą skolininkei šioje byloje įvykdė neišnaudojęs visų įmanomų ir prieinamų priemonių dėl procesinių dokumentų skolininkei įteikimo.

17. Visgi, juridinio asmens teisė būti išklausytam gali būti tinkamai užtikrinama suteikiant jam teisę pateikti prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos teisingų duomenų apie save atskleidimo pareigos ar nepasirūpino, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmeniui suteikiama galimybė atlikti atitinkamus procesinius veiksmus (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad asmuo, siekiantis atnaujinti terminą, turėtų įrodyti, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis ne dėl savo kaltės neįvykdė įstatymų nustatytos pareigos ir (arba) nors ir ne dėl savo kaltės neįvykdė tokios įstatymų nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

18. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms. Visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

19. Nagrinėjamu atveju skolininkė įrodinėja, kad negalėjo tinkamai pasirūpinti jai siunčiamos korespondencijos gavimu, kadangi įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, t. y. vadovas, kuris nuo 2024 m. gegužės 29 d. serga. Šiuos apeliantės teiginius patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad siuntos su teismo įsakymo pristatymo skolininkei metu (2024 m. liepos 15 d. – 2024 m. rugpjūčio 19 d.) vienintelis įmonės darbuotojas ir vadovas R. P. sirgo (2024 m. gegužės 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nurodytos ir skolininkės įrodytos aplinkybės, kad teismo įsakymo įteikimo metu vienintelis įmonėje dirbantis asmuo objektyviai negalėjo priimti įmonei siunčiamos pašto siuntos, šios konkrečios bylos kontekste gali būti laikomos svarbia priežastimi, lėmusia skolininkės pareigos atskleisti teisingus duomenis apie save bei pareigos pasirūpinti jai siunčiamos korespondencijos gavimu netinkamą įvykdymą.

20. Atsižvelgus į prieš tai nustatytą aplinkybę, kad teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių tam, jog skolininkė būtų tinkamai informuota apie teismo įsakymo priėmimą, į tokio pobūdžio bylų specifiką, kai teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, į pateiktą skolininkės prašymą atnaujinti praleistą terminą bei nurodytas termino praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus, bei, nesant pagrindo spręsti, kad skolininkė savo procesines teises įgyvendino aplaidžiai ar nerūpestingai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje konkrečioje byloje egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti apeliantei praleistą terminą prieštaravimams pateikti. Todėl skundžiama nutartis panaikinama, apeliantei atnaujinamas praleistas terminas prieštaravimams pateikti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 439 straipsnio 2 dalis), o prieštaravimų priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti skolininkei MB „ŠVOK ranga“ praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditorės UAB „Juris LT“ pareiškimo pateikti ir perduoti prieštaravimų priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.