Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1159-260/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
2S-1159-260/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01525-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
U. K., V. K., R. V. K., A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1159-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01525-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-3700-301/2020 atsisakyta priimti pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims U. K., V. K., R. V. K., A. P. dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti fakto nustatymo ir skolininko vykdymo procese pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. K. 2020 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu suinteresuotiems asmenims U. K., V. K., R. V. K., A. P., kuriame prašė teismo: 1) nustatyti, kad iš savo motinos E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), jos sūnus V. K. ir jos sūnus R. V. K. priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, V. K. 20 000 Lt, o R. V. K. 26 000 Lt grynųjų pinigų; 2) pakeisti skolininką antstolės S. Ž. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012; 3) skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 2-81-570/2012 kol bus išnagrinėtas šis prašymas.

2. Nurodė, kad pareiškėja kartu su savo sese U. K. pagal jų močiutės E. K. (duomenys neskelbtini) surašytą testamentą, patvirtintą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4-570/2014 paveldėjo ½ dalį 2016 m. kovo 21 d. K. R. savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduotame paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyto turto. Testamentu močiutė savo anūkėms užrašė visą savo nekilnojamąjį turtą, kurį sudarė sodyba ir žemės sklypas, ir kilnojamąjį turtą, kurį sudarė namų apyvokos daiktai. Kartu su paveldėtu turtu testamentinėms įpėdinėms perėjo atsakomybė už palikėjos skolą priteistą 2012 m. gegužės 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012 pagal ieškovų A. P. ir R. B. ieškinį atsakovei E. K. dėl avanso ir baudos priteisimo. Minėta nutartimi iš atsakovės E. K. ieškovams priteista 46 000 Lt skola, 5 procentai palūkanų už priteistą sumą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo dienos t. y. nuo 2011 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 345 Lt žyminio mokesčio, 3 198 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje teismas nustatė, kad ieškovai A. P. ir R. B. su atsakove E. K. 2010 m. birželio 23 d. sudarė preliminarią sutartį dėl 0,2700 ha žemės sklypo su jame esančiais statiniais pirkimo - pardavimo. Pagal sutarties 3.2 punktą, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovai sumokėjo atsakovei 40 000 Lt avansą. Pinigai buvo pervesti pavedimu 2010 m. birželio 23 d. į asmeninę atsakovės E. K. banko sąskaitą. Teismas taip pat nustatė, kad 2010 m. lapkričio 26 d. buvo sudarytas susitarimas dėl sutarties, patvirtintos 2010 m. birželio 23 d. pakeitimo ir pasirašant šį susitarimą ieškovai perdavė atsakovei grynais pinigais dar 6 000 Lt. Teismas nutartyje pažymėjo, kad kaip vėliau atsakovė panaudojo gautą avansą ir kas disponavo pinigais, nėra šios bylos dalykas. Todėl laikė, kad be testamentu paskirto turto dalies, palikėja E. K. turėjo 46 000 Lt grynųjų pinigų sumą, gautą pagal sudarytą preliminariąją sutartį ir papildomą susitarimą, kuri buvo pas jos sūnus ir kuri jos valia testamentu niekam nebuvo paskirta. Iš pareiškėjos tėvo jai perduotų dokumentų pareiškėja nustatė, kad močiutė iš į jos asmeninę sąskaitą pagal 2010 m. birželio 23 d. preliminarią sutartį pervesto 40 000 Lt avanso, 20 000 Lt perdavė savo sūnui, pareiškėjos tėvui, V. K., o kitus 20 000 Lt iš savo mamos gavo kitas jos sūnus, pareiškėjos dėdė, R. V. K.. Kadangi nuo 2010 m. spalio mėn. iš jos namų Ą. B. į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini) močiutę buvo išsivežęs jos sūnus R., o vėliau, nuo (duomenys neskelbtini) iš savo namų išvežė ją į K. R. slaugos ligoninę, po dviejų mėnesių praleistų ligoninėje močiutei grįžus į savo namus Ą. B., jos pinigai (6 000 Lt pagal 2010 m. lapkričio 26 d. sudarytą susitarimą) liko sūnaus R. namuose, (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pas palikėjos sūnų V. K. liko 20 000 Lt, o pas sūnų R. V. K. liko 26 000 Lt, priklausančių palikėjai. Abu pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą palikimo įstatymo nustatyta tvarka neatsisakė, tačiau faktiškai valdydami palikėjos turtą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipia ir jų atsakomybės už palikėjos skolas nėra galimybės nustatyti. Šiuo metu atsakomybė už palikėjos teismo priteistą skolą tenka pareiškėjai ir jos sesei U. K.. Nors testamentu pinigų iš gauto avanso močiutė joms nepaskyrė, tačiau kaip vienintelės įpėdinės jos yra atsakingos už negrąžintą avansą. Kadangi įpėdiniai pagal įstatymą vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir neturiu galimybės kitokia tvarka gauti įpėdinių pagal įstatymą palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti nustatyta visų įpėdinių atsakomybė už palikėjos skolą, pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas įpėdinių pagal įstatymą palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti, faktas, kuris yra nustatomas teismo sprendimu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. A. S. Ž. pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 46 000 Lt išieškojimas pagal 2012 m. gegužės 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012 pagal ieškovų ieškinį palikėjai (E. K.) dėl avanso ir baudos priteisimo. 20 000 Lt iš šios sumos yra pas įpėdinį pagal įstatymą palikėjos sūnų V. K., o 26 000 Lt pas įpėdinį pagal įstatymą kitą palikėjos sūnų R. V. K.. Testamentinėms įpėdinėms palikėja grynųjų pinigų nepaskirstė. Įvertinus tai ir nustačius įpėdinių pagal įstatymą palikimo priėmimo faktą turto valdymo perėmimu, turėtų būti pakeistas skolininkas atsižvelgiant į paveldėto turto (grynųjų pinigų) dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims U. K., V. K., R. V. K., A. P. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti fakto nustatymo, skolininko vykdymo procese pakeitimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti.

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti faktų nustatymo, tai yra prašant nustatyti faktus: kad po savo motinos E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sūnūs V. K. ir R. V. K., kurie šiuo metu yra gyvi ir turi civilinį procesinį veiksnumą ir teisnumą, pateikė vieno iš šių sūnų (V. K.) dukra A. K., kuri tokios teisės (ginti kitų fizinių asmenų - V. K. ir R. V. K. - asmenines ir turtines teises) neturi. Todėl pareiškimą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja A. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo patikrinti tik tai, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 ir 135 straipsniuose numatytus reikalavimus, tačiau teismas ėmėsi pareiškime esančių duomenų vertinimo ir jų pagrindu sprendė, kad A. K. neturi teisės pateikti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašant nustatyti faktus: kad po?savo motinos E. K. mirties palikimą valdymu priėmė jos sūnūs V. K. ir R. V. K., nes ji yra vieno iš palikėjos sūnų (V. K.) dukra. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateiktu pareiškimu gina kitų fizinių asmenų - V. K. ir R. V. K. - asmenines ir turtines teises. Nustatęs šias aplinkybes (ko šiuo atveju neturėjo daryti) teismas nepagrįstai nutarė atsisakyti priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Nei šiame straipsnyje, nei kitur Civilinio proceso įstatymas nepateikia pareiškėjo sąvokos, tačiau nurodo, kad tai turi būti asmuo, kuriam byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimtas sprendimas turės atitinkamos įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms bei turi materialųjį teisinį suinteresuotumą, kad teismas priimtų būtent jam palankų sprendimą ir nustatytų jo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja yra asmuo atitinkantis CPK 444 straipsnio reikalavimus ir negina nei savo tėvo nei dėdės interesų. Pareiškėja, būdama testamentine įpėdine, yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą.

1.2. Pirmosios instancijos teismas neatliko CPK 137 straipsnio 3 dalyje nurodytos savo pareigos, t. y. atsisakydamas priimti pareiškimą ir priimdamas motyvuotą nutartį, teismas nenurodė į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis pareiškėjai, jeigu byla nenagrinėtina teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti fakto nustatymo ir skolininko vykdymo procese pakeitimo kaip nenagrinėtino teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

9. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (lot. be visa kita, be kita ko, be to) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

10. CPK 442 straipsnio 1 punktas numato, kad turintys juridinę reikšmę faktai gali būti nustatyti specialia teismine procedūra – ypatingąja (neginčo) teisena. Šios teisenos pagrindinis ypatumas yra tas, kad tokiose bylose nėra šalių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, nėra pažeistos ar ginčijamos teisės, nėra teisės pažeidimo, bet, remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrą faktą, kuris pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes. Civilinių bylų ypatingąja teisena nagrinėjimą reglamentuoja CPK V dalies normos, o CPK XXV skyriuje įtvirtintos bendrosios bylų nagrinėjimo ypatingąja teisena nuostatos. Šiame skyriuje nurodytų bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu, tačiau tokiam procesiniam dokumentui keliami analogiški paminėti reikalavimai kaip ir ieškiniui.

11. Nagrinėjamu byloje atveju pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą nurodydama, jog teismas neteisingai taikė civilinio proceso normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti jos pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutinka. Kreipdamasi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja aiškiai nurodė, kokių teisinių padarinių ji siekia, iš pareiškimo turinio akivaizdu, kad tokių būdu ji siekia ginti savo teises. Todėl teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėja neturėdama tokios teisės siekia ginti kitų asmenų asmenines ir turtines teises, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą 2020 m. gegužės 18 d. nutartį.

12. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis