- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- II-38-997/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00240-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Bystriakovienė
- Pažeidėjas
- L. J.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. J., institucijos surašiusios nutarimą atstovei Erikai Kliaugienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi patraukto administracinėn atsakomybėn asmens L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, dirbančio taksi vairuotoju, nevedusio, bausto administracine tvarka, teisto, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-01-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-47918346-16 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Klaipėdos AVPK KPB) 2016-01-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-47918346-16 už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą vadovaujantis ATPK 33 straipsniu buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda. L. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2015-12-23 apie 19.39 val., ties Smiltelės g. 34, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta pačia kryptimi, krašto ir prieš pradėdamas manevrą nerodė įspėjamojo posūkio signalo. Nurodoma, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 82 ir 106 punktų reikalavimai (b.l. 4).
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-01-21 gautas administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. skundas dėl Klaipėdos AVPK KPB 2016-01-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-47918346-16, kuriuo prašoma minėtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad su pažeidimu nesutinka, kadangi policijos pareigūnai nevertino jo taksi automobilyje važiavusio asmens, minimo įvykio liudytojo,– parodymų, kuriais remiantis akivaizdu, kad ne jis buvo kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Taip pat prašė išreikalauti netoli įvykio vietos esančios degalinės „STATOIL“ bei prekybos centro „BIG“ filmavimo kamerų vaizdo įrašų, kuriuose galimai yra užfiksuotas ir pats įvykis (b.l. 3).
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK KPB 2016-02-02 atsiliepimu į L. J. skundą nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą, kadangi administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai (b.l. 35).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad vežė klientą B. N., kuris taip pat yra jo kaimynas, į pirtį. B. N. jam paskambino asmeniškai ir prašė nuvežti į pirtį, klientą jis paėmė nuo namų. B. N. išvyko iš įvykio vietos, išsikvietęs kitą taksi numeriu 303 303, iki atvykstant antrajam policijos ekipažui. Nors buvo ginčas dėl avarijos pirmasis policijos ekipažas jo nesprendė, B. N. parodymų neužsirašė, tačiau užfiksavo jo asmens bei kontaktinius duomenis. Dėl įvykio aplinkybių parodė, kad jis rodė kairįjį posūkio signalą. Pažymėjo, kad prie policijos pareigūnų akių jis specialiai išjungė avarinį signalą, kuriam užgesus, liko veikti kairiojo posūkio signalas. Išvažiuodamas iš degalinės jis stebėjo kairįjį galinio vaizdo veidrodėlį, matė automobilius stovinčius prie sankryžos ir važiavo ramiai, nes šiems automobiliams švietė draudžiantis važiuoti šviesoforo signalas, t.y. užsidegė geltonas signalas. Teigia, kad jis buvo antrojoje eismo juostoje, jau šiek tiek išsukęs į priešpriešinio eismo juostą, kuomet pajuto smūgį, kuris buvo itin stiprus, nes automobilio apgadinimai ženklūs, iškreipta kėbulo geometrija, dėl to neabejoja, kad kitas įvykyje dalyvavęs automobilis važiavo dideliu greičiu. Smūgis buvo į galines dureles, o nuo smūgio automobilis buvo išstumtas į priešpriešinio eismo juostą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas S. B., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykį prisimena tik šiek tiek, tačiau paaiškino, kad pagal automobilių išsidėstymą įvykio vietoje buvo aišku, kad taksi automobilis OPEL ZAFIRA pradėjo posūkio manevrą nerodydamas posūkio signalo ir suko iš pirmos eismo juostos, nors posūkį turėjo daryti būdamas antrojoje eismo juostoje. Apsisukti toje vietoje yra leidžiama. Šioje situacijoje antroje eismo juostoje važiavęs mikroautobusiukas VW CARAVELLE nebespėjo sustabdyti automobilio, pamatęs taksi OPEL ZAFIRA neteisingą pagal KET manevrą ir rėžėsi į OPEL ZAFIRA. Pažymėjo, kad nuotraukose matomos padangų žymės yra automobilio OPEL ZAFIRA padangų ir jos yra šoninio slydimo, kai po smūgio VW CARAVELLE šį automobilį stūmė. Stabdymo žymių įvykio vietoje nebuvo užfiksuota. Šiame eismo įvykyje, pagal automobilių išsidėstymą, slydimo žymes kaltininku nustatytas OPEL ZAFIRA vairuotojas.
Liudytojas J. Š. parodė, kad jis vairavo mikroautobusiuką VW CARAVELLE. Tą vakarą matymo sąlygos buvo geros, kelio danga buvo gera, lietaus ir kitų kritulių nebuvo. Teigia, kad automobiliu važiavo vienas, apie 40 km/h greičiu. Matė automobilį OPEL ZAFIRA, išsukantį iš degalinės STATOIL, tačiau tada šis automobilis staiga, ties autobusų stotele, iš pirmos eismo juostos pasuko apsisukimo link. Tarp automobilių buvo likęs apie 10 metrų atstumas, tačiau jis automobilio sustabdyti nebespėjo ir trenkėsi į automobilį OPEL ZAFIRA. Signalizuoti taip pat nebesuspėjo, nes viskas įvyko staiga. Paaiškino, kad įvyki matė iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas, kuris paliko savo kontaktinius duomenis ir nuvyko savo reikalais, tačiau grįžo paliudyti įvykio aplinkybių atvykus policijos pareigūnams.
Liudytojas B. N. parodė, kad L. J. pažįsta, jis jį išsikvietė paskambinęs asmeniniu telefonu. Norėjo važiuoti į I. Simonaitytės gatvę pas draugą, su kuriuo ketino važiuoti į pirtį. Prieš tai nuvažiavo į degalinę „STATOIL“ kavos. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, sėdėjo šonu. Tik išvažiavus iš degalinės automobiliu persirikiavo į pirmą juostą, tada į antrą. Matė ir girdėjo, kad vairuotojas įjungė posūkio signalą, nes jis jungdamas smūgiuoja per jungiklį. Tada pamatė į juos parlekiantį autobusiuką. Spėjo nusisukt ir autobusiukas įlėkė. Teigia, kad automobilis buvo priešpriešoje, kai pajuto smūgį. Autobusiukas taip pat metėsi į priešpriešinę juostą. Iš įvykio vietos jis išvyko, išsikvietęs taksi automobilį numeriu 303 303, nes skubėjo, jo laukė draugai, su kuriais turėjo vykt į pirtį, tačiau vėliau atvyko iki įvykio vietos, jo duomenis pareigūnai nusirašė, tačiau parodymų neužfiksavo.
Klaipėdos AVPK KPB atstovė teismo posėdžio metu prašo netenkinti skundo, palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodo, jog eismo įvykio ekspertizę skirti netikslinga, nes įvykio mechanizmas yra aiškus ir patvirtintas pareigūnų ir nešališko liudytojo A. V. parodymais, kurie pagrindžia įvykio aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
Skundžiamu nutarimu L. J. subendrinta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda,– paskirta už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nurodant, kad buvo pažeisti KET 9, 82 ir 106 punktų reikalavimai. Byloje nenustatyta L. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (b.l. 4).
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalis inter alia numato, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia administracinę atsakomybę. Įtvirtinta pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl pirmiausia nustatytinas priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo (veikos) ir šioje dalyje numatytų padarinių. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą, t.y. ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga,– ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą, t.y. ar priežastinis ryšis yra dėsningas, ar atsitiktinis.
Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, Nr. 2K-228-303/2015 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė, kuri dažniausia tokio pobūdžio bylose yra tik neatsargi. Pažymėtina tai, kad turėjimas numatyti galimus vairuotojo veiksmų padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-483/2013, 2K-375/2014, Nr. 2K-228-303/2015 ir kt.).
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Prieš apsisukdamas vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka (KET 82.2 p.), ir iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto (KET 106 p.). Pažymėtina ir tai, kad visiems vairuotojams yra keliama budrumo kelyje sąlyga, o ypatingai didelio atidumo ir atsargumo reikalaujama iš manevruojančio vairuotojo. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 p.). Duoti kelią yra reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį (KET 3.2 p.).
L. J. 2015-12-23 paaiškinime nurodyta, kad jis automobiliu OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 20.00 val. išvažiavo iš degalinės „STATOIL“, persirikiavo į antrą eismo juostą ir rodė posūkį, nes ketino apsisukti leistinoje vietoje. Pradėjęs sukti pajuto smūgį į automobilio šoną. Kadangi VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesutiko dėl galimos jo kaltės, iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 9). Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir teismo posėdžio metu.
Liudytojo J. Š. 2015-12-23 paaiškinime nurodyta, kad jis automobiliu VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Minijos gatvės kryptimi antrąją Smiltelės gatvės juosta tiesiai, kai taksi automobilis, nerodydamas posūkio signalo staiga suko į kairę iš pirmos eismo juostos (b.l. 10). Teismo posėdžio metu jis pridūrė, kad tą vakarą matymo sąlygos buvo geros, kelio danga gera, o jis važiavęs 40 km/h greičiu. Jis matė automobilį OPEL ZAFIRA, išsukantį iš degalinės STATOIL, tačiau šis automobilis staiga, ties autobusų stotele, iš pirmos eismo juostos pasuko apsisukimo link, kai tarp automobilių buvo likęs apie 10 metrų atstumas.
A. V. 2015-12-23 paaiškinime nurodyta, kad jis važiavo iš mikroautobusiuko galo ir matė priešais autobusiuką važiuojantį taksi automobilį, kuris buvo apsižergęs skiriamąją juostą tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų. Staiga šis automobilis pasuko į kairę, nerodydamas posūkio signalo ir užkirsdamas mikroautobusiukui kelią. Mikroautobusiuko vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo metėsi į kairę pusę (b.l. 11).
Teismas pažymi, kad liudytojų J. Š. bei B. N. parodymai šioje byloje vertintini kritiškai. J. Š. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi jis automobiliu rėžėsi į taksi automobilį. B. N. yra L. J. pažįstamas, jis jam skambina asmeniniu telefonu, todėl jo parodymų nešališkumu teismas taip pat abejoja.
Teismas atkreipia dėmesį, kad išanalizavus policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuotos esminės įvykio detalės bei eismo įvykio dalyvių bei liudytojų duomenys (b.l. 6), autoavarijos vietos schemas, fotonuotraukas (b.l. 6-7, 12-16), automobilio apgadinimus (b.l. 8), eismo įvykio dalyvių bei vienintelio nešališko liudytojo parodymus (b.l. 11),– eismo įvykio schema yra akivaizdi. Įvertinus minėtus duomenis matyti, jog taksi automobilio OPEL ZAFIRA vairuotojas L. J. ketino apsisukti leistinoje vietoje, t.y. apsisukime, esančiame ties autobusų stotele. Tai, kad rikiuodamasis ir prieš darydamas apsisukimo manevrą jis iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta pačia kryptimi, krašto – įrodo automobilių padėtys eismo įvykio schemoje, smūgio lokalizacija bei liudytojo A. V. parodymai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad taksi automobilis važiavo apsižergęs skiriamąją juostą. Taip pat šio liudytojo parodymuose užfiksuota, kad taksi automobilis prieš pradėdamas manevrą nerodė įspėjamojo posūkio signalo. A. V. rašytiniais parodymais, kuriais pateikta informacija apie įvykį teismas neturi pagrindo abejoti, nes šio asmens suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismo vertinimu, L. J. pagrįstai ir teisėtai nubaustas už pažeidimų, 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jo veiksmuose yra abiejų pažeidimų sudėtys. Jam taip pat pagrįstai paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda. Dėl šios priežasties jo skundas yra netenkintinas. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos AVPK neįžvelgė jo veiksmuose sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas neturi teisės šioje byloje sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikusio skundą byloje teisinės padėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
L. J. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.