Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. e2A-97-587/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
e2A-97-587/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13209-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Atsakovas
K. B., D. K.
Civilinė byla Nr. e2A-97-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13209-2019-7

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.5.4; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2105-1070/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Audoma“ ieškinį atsakovams D. K. ir K. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Audoma“, patikslinusi ieškinio reikalavimus 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimu, prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir K. B. 36 219,14 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2645-230/2017 ieškovei iškelta bankroto byla. 2017 m. lapkričio 8 d. bankroto administratorius nurodė įmonės vadovui atsakovui D. K. sudaryti finansinę atskaitomybę nutarties paskirti bankroto administratorių įsiteisėjimo dieną bei ją iššifruoti pagal straipsnius, perduoti įmonės turtą bei dokumentus. 2017 m. lapkričio 21 d. atsakovas D. K. raštu patvirtino, kad gavo administratoriaus įsakymą, tačiau per nustatytą terminą nepateikė įmonės balanso, paaiškino, kad buvęs BUAB „Audoma“ vadovas K. B. neperdavė jam jokio turto. Atsakovas K. B. teigia, kad visą įmonės turtą ir dokumentus perdavė D. K., tačiau tai įrodančių dokumentų nėra. Atsakovai vengia bendradarbiauti, atsakovų veiksmai, pasireiškę sąmoningu teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymu, pripažintini nesąžiningais.

1.2. Atsakovas K. B. dirbo ieškovės vadovu nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2015 m. sausio 27 d., atsakovas D. K. vadovavo įmonei nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., vadovaujant D. K. įmonė nevykdė jokios ūkinės veiklos. Bankroto administratorius perėmė įmonės dokumentus be įmonės turto, kuris buvo įmonės balansinėje apskaitoje bankroto bylos iškėlimo momentu. Vadovaujantis 2014 m. balansu, kurį atsakovas K. B. patvirtino ir pateikė registro tvarkytojui, bei faktiniais duomenimis apie įmonės turėtą turtą (17 160,57 Eur / 59 252 Lt vertės), pripažintina, kad atsakovai neperdavė bankroto administratoriui bankroto bylos iškėlimo momentu turėto įmonės turto ir dokumentų, pateisinančių nurodyto 2014 m. balanse turto panaudojimą įmonės reikmėms. Darytina išvada, kad įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta 17 160,57 Eur dydžio žala. Keičiantis įmonės vadovams ir akcininkams, bankroto administratoriui nėra perduoti perdavimo aktai tarp vadovų.

1.3. Nežinoma, kur yra BUAB „Audoma“ turtas, nupirktas už grynus pinigus iš fizinių asmenų pagal pirkimo-pardavimo sutartis už 19 058,57 Eur sumą; nupirktam sodo traktoriukui nėra kasos išlaidų orderio, tačiau pagal materialiai atsakingų asmenų atsiskaitymą už 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. spalio 31 d. avansinėje apyskaitoje 579,24 Eur (2000 Lt) lėšos nurašytos atsakovo K. B., direktoriaus pasirašyta ir už buhalterę, turtas pirktas 2014 m., kai įmonė nevykdė veiklos. Pagal medžiagų nurašymo aktus 2012 m. atsakovas K. B., dar nebūdamas BUAB „Audoma“ direktoriumi, nurašė turto už 10 996,52 Eur, medžiagų nurašymo aktai patvirtinti atsakovo K. B. parašu ir BUAB „Audoma“ antspaudu. Ieškovės laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. įsigytas turtas nėra atiduotas naudojimui, nenurašytas ir negalėjo būti nurašytas, nes tuo metu buvo didžiosios turto dalies eksploatacijos pradžia. 2014 m. gruodžio 27 d. įmonė įsigijo statybinių medžiagų už 3 255,08 Eur, tačiau tuo metu įmonė jau nevykdė veiklos. 2014 m. buvo nupirkta turto pagal 11 pirkimo-pardavimo sutarčių. Buvo pirktas traktorius – žoliapjovė, statybinis konteineris, 3 000 vnt. plytų, 4 betono maišyklės, elektros kabeliai, stelažai, blokeliai, pastoliai, metalo strypai, tvoros elementai. Turtas buvo įsigytas tada, kai įmonė nevykdė veiklos. Šis turtas nebuvo nurašytas, todėl laikytina, kad turtas buvo pasisavintas. Vadovas neperdavė turto, numatyto 2014 m. balanse. Po 2014 m. įmonė gavo iš debitorių 323,08 Eur ir 191,66 Eur, likusieji debitoriai yra pilnai atsiskaitę su ieškove. Pagal įmonės 2014 m. balansą nėra turto už 17 000 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas K. B. prašo atmesti jam pareikštus reikalavimus. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. jis buvo atleistas iš BUAB „Audoma“ direktoriaus pareigų 2015 m. sausio 27 d. akcininko sprendimu, kuriuo nuo tos pačios dienos įmonės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas D. K.. Atsakovas K. B. buvo BUAB „Audoma“ direktorius nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2015 m. sausio 27 d., nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. įmonei vadovavo D. K.. Atsakovas K. B. tinkamai vykdė savo pareigas visą įmonės vadovavimo laikotarpį: rengė metines finansines ataskaitas, teikė jas Juridinių asmenų registrui, organizavo turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo procedūras. Jis perdavė naujam direktoriui D. K. įmonės dokumentus pagal 2015 m. sausio 22 d. dokumentų perdavimo aktą Nr. 1 ir pagal 2015 m. sausio 27 d. dokumentų perdavimo aktą Nr. 2, jokių pretenzijų dėl trūkstamų dokumentų negavo. Atsakovui D. K. kaip vadovui, vadovavusiam įmonei iki bankroto bylos iškėlimo, teko pareiga vykdyti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė nurodo klaidingus duomenis ieškinyje, kad įmonės turtą sudarė 17 160,57 Eur suma. 2014 m. turto balansas patvirtina, kad įmonė neturėjo jokio materialaus turto, šią sumą sudarė per vienerius metus gautinos sumos ir 4 Lt kasoje. Šio turto nei vienas iš vadovų neturėjo perduoti bankroto administratoriui, o gautinos sumos atsispindi įmonės apskaitos dokumentuose. Trumpalaikį turtą pagal minimą balansą sudarė 7-10 balanso eilutės – tik per vienerius metus gautinos sumos (balanso eilutė Nr. 8 – 59 248 Lt) ir piniginiai ekvivalentai (balanso eilutė Nr. 10 – 4 Lt). Ieškovė nepagrindė ir neįrodė žalos dydžio, nes prašoma priteisti žalos atlyginimo suma nustatyta vadovaujantis 2014 m. balanso duomenimis, o bankroto byla iškelta 2017 m. spalio 23 d. 2014 m. balansas negali atspindėti 2017 m. buvusio turto vertės. 2014 m. balanso duomenys neatspindi ir negalėtų atspindėti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Reikalaujamos žalos dydis neįrodytas, paremtas prielaidomis. Gautinos sumos, nurodytos 2014 m. balanse, kito, tačiau ieškovas neįrodė, kad bankroto iškėlimo dieną buvo būtent toks turtas, kaip nurodytas 2014 m. balanse. Skolininkai dalį skolų sumokėjo jau po to, kai K. B. neturėjo jokio ryšio su įmone. Ieškovė neįrodė atsakovo K. B. neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio. Atsakovas neatsimena visų debitorinių reikalavimų 2014 m. gruodžio 31 d. Jam išeinant iš darbo UAB „Magirnis“ buvo skolinga ieškovei 7 000 Eur, UAB „Agentus“ – apie 3 000 Eur. Pagal bendrovės apskaitos politiką turtas, kurio įsigijimo vertė neviršijo apie 7 800 Lt, buvo nurašomas įsigijimo metu ir išlaidos buvo įtraukiamos į balansą. Tokiam turtui nebuvo taikomi amortizaciniai atskaitymai ir atliekami papildomi nurašymai po nudėvėjimo, tai nėra numatyta įstatymuose. Tokiam turtui sugedus (jo eksploatavimo laikas nebuvo ilgas, nes perkamas turtas buvo naudotas), jis buvo sutaisomas ar išmetamas, jei remontui reikėdavo pinigų. 2014 m. buvo trys naudotos betono maišyklės, viena iš jų sugedo po trijų mėn. eksploatacijos, kitos – po šešių mėn. Iš pradžių iš dviejų sugedusių maišyklių buvo surinkta viena, o sugedus trečiai, jos detalės buvo panaudotos likusios maišyklės remontui. Žoliapjovės rėmas tempiant statybvietėje vežimėlį su klijais sulūžo po mėnesio nuo įsigijimo, suvirino rėmą kelis kartus, tačiau sulūžo vairo mechanizmas ir ją išmetė.

2.3. Atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo. Visi BUAB „Audoma“ pirkti daiktai yra sunaudoti, pirkti iš fizinių asmenų, nes įmonė neturėjo pinigų naujiems daiktams pirkti. Daiktai buvo menkaverčiai, įmonėje turtas iki 10 000 Eur buvo laikomas menkaverčiu, jis nebuvo traukiamas į balansą kaip ilgalaikis turtas. Iki 2014 m. balanso parengimo visas turtas, daiktai buvo sunaudoti, nurašyti. 2014 m. balanse kaip turtas yra nurodytos tik gautinos sumos, jokio realaus turto nėra.

Atsiliepimas

3. Atsakovas D. K. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jam pradėjus vadovauti įmonei, faktiškai jokio turto nebuvo, jo nebuvo ir balanse, todėl jis ir neperėmė jokio turto. Iš praktikos statybinės medžiagos galėjo būti sunaudotos defektams (trūkumams) ankstesniuose objektuose šalinti. 2015 m. jis tapo įmonės direktoriumi, jam buvo perduota visa dokumentacija. Jokių pretenzijų iš bankroto administratoriaus negavo. Pats administratorius neatliko pareigų išieškoti sumas iš įmonės debitorių. Atsakovas perėmė šią įmonę dėl to, kad ji turėjo tam tikras licencijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo K. B. ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Audoma“ 8284,58 Eur žalos atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo K. B. valstybei 182,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. spalio 23 d. nutartimi teismas ištaisė rašymo apsirikimą byloje priimtame teismo sprendime, papildė teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo K. B. ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Audoma“ priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas skundžiamu teismo sprendimu konstatavo, kad:

5.1. 2015 m. sausio 25 d. BUAB „Audoma“ balanso už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovės turtą 2014 m. sudarė 59 252 Lt (17 160,57 Eur) trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos – 59 248 Lt (17 159,41 Eur), ir pinigai bei pinigų ekvivalentai – 4 Lt (1,16 Eur); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 139 486 Lt (40 397,94 Eur). 2015 m. sausio 25 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis BUAB „Audoma“ nuostolis 2014 m. buvo 103 310 Lt (29 920,64 Eur). Ieškovė turėjo debitorinius reikalavimus į UAB „Agentus“ (dėl 3 200 Lt), UAB „Kaminta“ (1 115,52 Lt), UAB „Magirnis“ (16 371,31 Lt), UAB „Mitnija“ (661,78 Lt), bendra skolų suma – 21 348,61 Lt (6 182,98 Eur). UAB „Mitnija“, UBA „Kaminta“ skolas ieškovei padengė. UAB „Agentus“ nesutiko su administratoriaus nurodyta skola, nurodė, jog tai yra ne skola, bet BUAB „Audoma“ nepagrįstai reikalautos netesybos. UAB „Magirnis“ atsiskaitė su BUAB „Audoma“, atlikusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2014 m. spalio 13 d., tačiau BUAB „Audoma“ nesutiko su atliktu įskaitymu ir pareiškė dar vieną pretenziją 2015 m.

5.2. Teismas sprendė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, apskaičiuotą pagal 2014 m. balanse nurodytą BUAB „Audoma“ turtą (nurodytus duomenis apie per vienerius metus gautinas sumas (17 160,57 Eur)) bei turto (inventoriaus, statybinių medžiagų), įsigyto 2012–2014 m., įsigijimo sutartyse nurodytas kainas.

Šalies argumentai

5.3. Ieškovės atstovas patvirtino, kad dalis balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos buvo grąžinta ieškovei. 6182,98 Eur dydžio reikalavimų dalyje po 2014 m. balanso sudarymo ieškovės skolininkai neturėjo pareigos atsiskaityti, kadangi apmokėjo skolą po 2014 m. gruodžio 31 d., arba, skolininkų teigimu, ieškovė reiškė nepagrįstus reikalavimus. Ieškovės atstovas iš jam perduotų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų negali nustatyti, kokiu pagrindu 2014 m. ieškovė turėjo teisę reikalauti iš kitų subjektų 31 903,39 Lt (59 252 Lt – 21 348,61 Lt) (10 977,58 Eur).

Atsiliepimas

5.4. Atsakovas K. B. apie 2014 m. balanse nurodytų debitorinių reikalavimų pagrįstumą, nurodo, jog UAB „Magirnis“ ir UAB „Agentus“ buvo skolingi bendrovei apie 10 000 Eur, apie kitų įmonių skolas ieškovei jis neprisimena. Liudytoja apklausta buvusi ieškovės buhalterė G. B. parodė, kad neprisimena, kam ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimus 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau paaiškino, kad minėtoje balanso grafoje yra nurodomi debitoriniai reikalavimai, kurie galėjo būti ginčijami debitorių, arba dėl kurių patenkinimo ieškovė turėjo atlikti papildomų darbų (t. y. pašalinti ankstesnių darbų defektus).

Žemesnės instancijos teismas

5.5. Teismas sprendė, kad ieškovės 2014 m. balanso 8 eilutėje nurodytas trumpalaikis turtas iš esmės buvo sutartinės teisės gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš kito subjekto. Šios sutartinės teisės galėjo atsispindėti įmonės buhalteriniuose dokumentuose, kuriuos atsakovas K. B. perdavė atsakovui D. K., o šis – ieškovės bankroto administratoriui V. M.. Abu atsakovai įvykdė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų perdavimo kitam vadovui pareigą. Įmonės finansinis turtas (per vienerius metus gautinos sumos) ir negalėjo būti kitaip perduotas, kaip tik perduodant įmonės buhalterinius dokumentus. Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Byloje pateiktas balansas, pateiktas Juridinių asmenų registrui K. B. bei parengtas liudytojos G. B., jų nepasirašytas. Vien tai, jog ieškovės bankroto administratoriui trūksta duomenų apie tai, kam ir dėl ko ieškovė 2014 m. turėjo pagrindą reikšti 31 903,39 Lt dydžio reikalavimus, ši suma (31 903,39 Lt) nagrinėjamoje byloje negali būti vertinama kaip ieškovės žala, padaryta neteisėtais atsakovų veiksmais.

5.6. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti 17 160,57 Eur žalos atlyginimą.

5.7. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu 2020 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimu dėl ieškinio sumos padidinimo padidino ieškinio reikalavimus 19 058,57 Eur suma, kadangi atsakovai neperdavė bankroto administratoriui pagal 2012–2014 m. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis gauto turto. Reikalavimą grindė kaina, kurią ji sumokėjo pagal pirkimo-pardavimo sutartis.

5.8. Teismas sprendė, kad pagal šias sutartis ieškovė įsigijo ir trumpalaikį, ir ilgalaikį turtą. 2014 m. balandžio 1 d. sutartimi ieškovė įsigijo stelažus už 7 750 Lt (t. y. sumą, viršijančią 5 000 Lt), 2013 m. gruodžio 3 d. – pastolius už 7 500 Lt, 2014 m. kovo 1 d. – murinimo stalus, stelažus už 7 855 Lt, 2012 m. spalio 30 d. – statybinį konteinerį už 5 500 Lt. Teismo vertinimu, šie daiktai priskirtini turtui, kuris naudojamas ieškovės paslaugoms teikti, kuris gali būti naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau kaip 12 mėnesių, šio turto įsigijimo kaina buvo didesnė nei 5 000 Lt. Sprendė, kad šis turtas buvo ilgalaikis materialus turtas pagal 12-ojo Verslo apskaitos standarte „Ilgalaikis materialus turtas“ pateiktą ilgalaikio materialaus turto sąvoką.

5.9. Pagal pirkimo-pardavimo sutartis iš fizinių asmenų įgytos šamotinės plytos, blokeliai, naudotas traktoriukas, metalo strypai, jėgos kabeliai, prailgintuvai ir įžeminimo įranga, 4 betono maišyklės, tvoros elementai, įvertinus jų kainą (ne didesnę kaip 5 000 Lt), paskirtį, priskirtini prie statybinių medžiagų, kurios pagal įstatymą laikomos trumpalaikius turtu (pirmosios instancijos sprendimo 46 punktas).

5.10. Administratoriui atsakovo D. K. perduotoje dokumentacijoje nėra visų pirmiau nurodytų objektų nurašymo aktų. Liudytoja apklausta buvusi įmonės finansininkė G. B. parodė, kad labiau tikėtina, jog visas minėtas turtas buvo nurašomas iš karto jį įsigijus į sąnaudas, kadangi jie buvo dėvėti, nesurašant atskirų turto nurašymo aktų.

Atsiliepimas

5.11. Atsakovas K. B. ir jo atstovas nepaneigė ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių, jog nėra turto nurašymo aktų. Šis ilgalaikis turtas nebuvo nurodytas 2014 m. balanse, bet toks turtas buvo. Teismas sprendė, jog atsakovas K. B., įsigijęs įmonės vardu ilgalaikį turtą pagal 2014 m. balandžio 1 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. kovo 1 d., 2012 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis, nenurašė jo teisės aktų nustatyta tvarka (12-ojo verslo apskaitos standarto 71-73 punktai), todėl neįmanoma nustatyti, kur šiuo metu yra minėtas turtas. Nustačius atsakovo K. B. neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovas įrodė atsakovo K. B. neteisėtus veiksmus, šiam nurašius (likvidavus) įmonei priklausantį ilgalaikį turtą ne pagal teisės aktų reikalavimus (12-ojo verslo apskaitos standarto 71-75 punktai). Atsakovui nepaneigus pirmiau minėto ilgalaikio turto likvidavimo (nurašymo) neteisėtumo, laikoma, kad ieškinio reikalavimai dėl 28 605 Lt / 8 284,58 Eur (7 750+7 500+7 855+5 500 Lt) žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti.

5.12. Atsakovų K. B. ir D. K. pasirašyti dokumentų perdavimo-priėmimo aktai bei tai, kad 2014 m. balanse nebuvo atspindėtas ilgalaikis turtas, nors pagal byloje esančius įrodymus toks buvo, patvirtina, kad atsakovui D. K. perėmus įmonę buvo perduoti tik jos dokumentai, bet nebuvo perduotas joks turtas. Teismas sprendė, kad nustačius tik atsakovo K. B. neteisėtus veiksmus įstatymo nustatyta tvarka nenurašant (nelikviduojant) įsigyto ilgalaikio materialaus turto, kuris nebuvo perduotas D. K., ieškinys gali būti patenkintas iš dalies, priteisiant 8 284,58 Eur žalos atlyginimą tik iš atsakovo K. B..

5.13. Teismas atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 10 773,99 Eur (19 058,57-8284,58) žalos, kilusios dėl neperduotų bankroto administratoriui daiktų, atlyginimo, konstatavo, kad ieškovės atstovas nepateikė į bylą liudytojos G. B. ir atsakovo K. B. nurodomas aplinkybes dėl statybinių medžiagų (trumpalaikio turto) panaudojimo įmonės veikloje ir nurašymo į sąnaudas jų įsigijimo metu paneigiančių įrodymų. Sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog pirmiau nurodytas trumpalaikis turtas buvo iš karto nurašomas į sąnaudas ir nebuvo perduotas D. K., nes neįmanoma perduoti turto, kurio nėra balanse ir kuris neturi būti nurodomas balanse. Teisės aktuose nereglamentuojama privačių juridinių asmenų trumpalaikio turto nurašymo tvarka. Tai, kad nurašant trumpalaikį turtą, galbūt nebuvo rengiami turto nurašymo aktai, neįrodo atsakovo K. B. neteisėtų veiksmų. Ieškovė neįrodė, kad įmonė turėjo 27 923,56 Eur dydžio turtą, kuris nebuvo perduotas ieškovės bankroto administratoriui.

5.14. Byloje nustačius, kad atsakovas D. K. perdavė ieškovės bankroto administratoriui įmonės buhalterinius dokumentus tik po 2017 m. lapkričio 21 d., teismas sprendė, kad 3 metų ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio pabaigos – gruodžio pradžios (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinys paduotas teismui 2019 m. rugpjūčio 6 d., t. y. nesuėjus trims metams nuo ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios. Konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį.

5.15. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo K. B. valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Valstybė šioje byloje turėjo 29,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovė buvo atleista nuo 768 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį patenkintas 22,87 proc., iš atsakovo K. B. valstybei priteista 182,44 Eur (797,73 Eur×0,2287) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsakovas K. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą bei jo sudedamąją dalį 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. teismas neteisėtai išplėtė ieškinio ribas, ir sumą. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimu padidino ieškinio reikalavimą iki 19 058,45 Eur dydžio. Teismas šį pareiškimą rezoliucija priėmė, tačiau sprendime nurodo, kad ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir K. B. 36 219,14 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.2. Ieškovas jokia įstatymo nustatyta forma padidindamas ieškinio reikalavimą neišreiškė reikalavimo priteisti 36 219,14 Eur, minėtu pareiškimu nepakeitė ieškinio pagrindo, nors teismas ieškinį tenkino visai kitu pagrindu nei nurodyta ieškinyje, t. y. pirmosios instancijos teismas savarankiškai nustatė ieškinio pagrindą ir iš dalies tenkino ieškinį. Jeigu teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimą laikė ieškiniu, tai toks dokumentas neatitinka įstatyme įtvirtintos ieškinio formoms, jame nenurodomi net atsakovai.

6.3. Ieškovas byloje pareiškė ieškinį (ieškinio pagrindas) dėl to, kad ieškovės bankroto administratoriui perduotame bendrovės balanse už 2014 metus kaip gautinos lėšos nurodyta 17 160,57 Eur suma, tačiau debitorių skolos jam neperduotos ir laikytinos žala kreditoriams (dėl šio reikalavimo ieškinys atmestas). Šio ieškinio pagrindo įstatymo nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo iš esmės ir vėliau ieškovas nėra keitęs. Byloje nei tokiu pagrindu, nei dėl tokio dalyko – dėl neteisėtai nurašyto ilgalaikio turto nurašymo – ieškinys nebuvo pareikštas. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą ne dėl ieškinio pagrindo ir ne dėl ieškinio dalyko, neteisėtai peržengė ieškinio ribas, pažeidė atsakovo teises, rungtyniškumo ir dispozityvumo principus ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

6.4. 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė ilgalaikio turto neturėjo, todėl jis ir nebuvo įrašytas į balansą. Ieškovė atsisakė teikti teismui įrodymus, kurie leistų nustatyti, koks turtas yra laikomas ilgalaikiu pagal bendrovės apskaitos politiką. Teismas byloje liudytoja apklausė buvusią bendrovės finansininkę, kuri paaiškino, kokiais kriterijais remiantis bendrovėje turtas buvo pripažįstamas ilgalaikiu turtu ir traukiamas į šią balanso eilutę.

6.5. Turto ilgalaikiu pripažinimas vien pagal sumą negalimas. Teismo nurodomi įsigyti daiktai – stelažai ir pastoliai – nelaikytini ilgalaikiu turtu, vieno stelažo ar pastolio vertė neviršijo 5 000 Lt. Bendrovė įsigydama naudotus medinius stelažus ir medinius pastolius juos iš karto nurašė kaip trumpalaikį turtą, nes jo vieneto kaina neviršijo 5 000 Lt (sutartyse aiškiai naudojama daugiskaita), jų negalima tikėtis naudoti daugiau kaip 12 mėnesių. Medinius pastolius K. B. pats nupirko ir pasistatė, kad pašalintų jau baigtuose objektuose nustatytus defektus, o po išardymo jie nebetiko naudojimui. Mediniai stelažai taip pat buvo naudojami tik viename objekte, kaip ir senas statybinis konteineris, kuris pirktas tik vienam objektui.

6.6. Teismui priimant sprendimą buvo aišku, kad turtas įsigytas, apskaitytas ir nurašytas kaip trumpalaikis turtas, tačiau teismas tokį turto nurašymą laiko neteisėtu. Išvada, jog jeigu įmonė įsigyja keletą trumpalaikio turto vienetų pagal vieną sutartį, toks turtas tampa ilgalaikiu turtu, yra nelogiška ir prieštarauja 12-ojo Verslo apskaitos standartui „Ilgalaikis materialus turtas“. Turtas dėl taupymo buvo perkamas naudotas ir jo neįmanoma buvo naudoti keletą kartų ar ilgiau kaip 12 mėnesių, teismas neteisėtai jį laikė ilgalaikiu turtu.

6.7. Teismas neteisėtai priėmė nutartį dėl sprendimo išaiškinimo. Padidindamas ieškinio reikalavimus ieškovas neprašė priteisti delspinigius. Net jeigu teismas laikė, kad tokiu reikalavimu ieškovas reiškia naują papildomą reikalavimą (tokiu atveju jis negalėjo būti priimtas), ieškovas neprašė priteisti procesinių palūkanų. Teismas tenkino tik dalį reikalavimo, kuris pareikštas 2020 m. rugpjūčio 25 d., o dėl šio reikalavimo procesines palūkanas neteisėtai priteisė nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d.

6.8. Paprastai tokio pobūdžio bylose žala nustatoma neperduoto administratoriui turto verte. Teismas nekonstatavo, kad turtas nebuvo naudojamas po turto įsigijimo, tačiau priteisė iš atsakovo ne turto vertę, o turto įsigijimo vertę. Toks žalos dydžio nustatymas yra neteisėtas.

Atsiliepimas

7. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Audoma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir 2020 m. spalio 23 d. nutarti palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. pirmos institucijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kuriomis atsakovai padarė žalą įmonei, kreditoriams ir pagrįstai taikė civilinę atsakomybę.

7.2. Tokie įrenginiai, kaip stelažai, pastoliai yra apskaitomi kaip įrenginių komplektai. Teismas nustatė, kad bendrovė nupirko įrengimų komplektus: stelažus už 7 750 Lt, pastolius už 5 500 Lt, murinimo stalus stelažus už 7 855 Lt, statybinį konteinerį už 5 500 Lt. Kiekvienas pirkinys viršija 5 000 Lt.

7.3. Pagal UAB „Audoma“ buhalterinės apskaitos organizavimą materialusis turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos procese ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė nei 5 000 Lt, priskiriamos prie ilgalaikio turto. Ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pradžia laikoma bendrovės vadovo patvirtinta turto perdavimo naudotis akto data. Išvardintas nupirktas turtas nėra atiduotas naudojimui, nėra nurašytas, nėra perduotas BUAB „Audoma“ bankroto administratoriui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teisės keisti ieškinio reikalavimus tinkamo įgyvendinimo (CPK 42 straipsnis), dėl bankrutuojančios įmonės vadovų padarytos žalos neperdavus įmonės turto ir dokumentų nustatymo (CK 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl teisės keisti ir pildyti ieškinio reikalavimus

10. CPK 42 straipsnis suteikia ieškovui teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, didinti arba mažinti ieškinio reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad teismas nagrinėjo reikalavimus, kurie nebuvo tinkamai pareikšti, kas suvaržė atsakovo teises tinkamai atsikirsti.

11. Ieškovo pradinis reikalavimas buvo priteisti iš atsakovų solidariai 17 160,57 Eur už įmonės turtą, nurodytą 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinėje apskaitoje (balanse). Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimu padidino ieškinio reikalavimą iki 19 058,45 Eur dydžio. Teismas šį pareiškimą rezoliucija priėmė, ir sprendime nurodė, kad ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir K. B. 36 219,14 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškime nenurodyti atsakovai, teismas pats nustatė tiek faktinį, teik teisinį ieškinio pagrindą.

12. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo apelianto argumentu. Byloje 2019 m. rugpjūčio 7 d. yra pateiktas pradinis ieškinys, kurio reikalavimas yra priteisti 17 160,57 Eur. 2020 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė teikė pareiškimą dėl ieškinio sumos padidinimo, ieškinio sumą nurodė 19058,45 Eur, faktiniu pagrindu nurodė pirkimo pardavimo sutartis ir aplinkybę, kad bankroto administratoriui turtas neperduotas. Kaip matyti iš šio pareiškimo, jame nėra nurodytos šalys, tačiau akivaizdu, kad ir teismui, ir bylos dalyviams tuo metu proceso šalys jau buvo aiškios, klausimas dėl šios aplinkybės nei iki bylos nagrinėjimo nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo keltas.

13. Kaip matyti, buvo tikslinamas ne tik ieškinio dalykas, bet nurodytas ir papildomas faktinis pagrindas, kad bankroto administratorius tarp jam perduotų dokumentų rado pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įgytas turtas į 2014 metų balansą nebuvo įtrauktas. Todėl galima sutikti su apelianto atsikirtimais, kad atsakovui/atsakovams galėjo kilti poreikis pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl naujai nurodyto ieškinio faktinio pagrindo.

Dėl balanse nurodyto turto perdavimo

14. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2645-230/2017, iškėlė BUAB „Audoma“ bankroto bylą, paskyrė jos bankroto administratoriumi V. M.. Nurodė, kad administracijos vadovas ne vėliau kaip per 10 d. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

15. Teismo nutartyje, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, konstatuota, kad paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovė pateikė tik už 2014 m., įmonė šiuo laikotarpiu apskaitė turto už 59 252 Lt (17 160,57 Eur). Iš balanso duomenų matyti, kad nurodytą trumpalaikio turto sumą sudaro tik sumos, gautinos per vienerius metus iš įmonės debitorių.

16. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad BUAB „Audoma“ vadovu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. sausio 27 d. buvo atsakovas K. B., nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. – atsakovas D. K..

17. BUAB „Audoma“ finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ji turėjo debitorinius reikalavimus UAB „Agentus“ (dėl 3200 Lt), UAB „Kaminta“ (1115,52 Lt), UAB „Magirnis“ (16 371,31 Lt), UAB „Mitnija“ (661,78 Lt), bendra skolų suma – 21 348,61 Lt (6182,98 Eur) (19 b. l.). UAB „Mitnija“ informavo bankroto administratorių, kad ji nėra skolinga ieškovei, kad pretenzijoje minima suma (191,66 Eur) buvo sumokėta 2017 m. kovo 1 d. (20-22 b. l.). UAB „Kaminta“ pateikė bankroto administratoriui duomenis apie tai, kad sumokėjo BUAB „Audoma“ 323,08 Eur skolą 2015 m. vasario 2 d. (23, 24 b. l.). UAB „Agentus“ pranešė ieškovės bankroto administratoriui, kad ji nesutinka su administratoriaus nurodyta skola, kad nurodyta suma yra ne skola, bet BUAB „Audoma“ reikalautos netesybos, kurias nepagrįstai buvo prašoma sumokėti (25 b. l.). UAB „Magirnis“ atsakė ieškovės bankroto administratoriui, kad atsiskaitė su BUAB „Audoma“, atlikusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2014 m. spalio 13 d., tačiau BUAB „Audoma“ nesutiko su atliktu įskaitymu ir buvo pareiškusi dar vieną pretenziją 2015 m. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad po atlikto įskaitymo BUAB „Audoma“ liko skolinga UAB „Magirnis“ (el. b. t. 1, l. 30).

18. 2015 m. sausio 22 d. Dokumentų perdavimo akto Nr. 1 duomenimis, atsakovas K. B. perdavė naujai paskirtam BUAB „Audoma“ direktoriui, t. y. atsakovui D. K. 36 segtuvus su dokumentais (el. b. t. 1, l. 73, 74). 2015 m. sausio 27 d. Dokumentų perdavimo akto Nr. 2 duomenimis, K. B. perdavė atsakovui D. K. dar 15 segtuvų su BUAB „Audoma“ dokumentais (el. b. t. 1, l. 75). D. K. buvo perduoti ir patikrinimo aktai, nurašymo aktai.

19. Ieškovės atstovas teigia, kad jis į bylą papildomų dokumentų neteiks, nors pripažino, kad dalis balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos buvo grąžinta ieškovei. Ieškovės atstovas nurodė, bei teikė įrodymus, kad debitorių sąraše nurodyti subjektai, kuriems ieškovė reiškė 21 348,61 Lt (6182,98 Eur) dydžio reikalavimus po 2014 m. balanso sudarymo neturėjo pareigos atsiskaityti su ieškove, kadangi arba apmokėjo skolą po 2014 m. gruodžio 31 d., arba ieškovė, jų teigimu, reiškė nepagrįstus reikalavimus. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė teismui, kad iš jam perduotų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų jis negali nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė turėjo teisę reikalauti iš kitų subjektų 31 903,39 Lt. Ieškovės atstovas nesiima aktyvių veiksmų tam nustatyti. Pirmos instancijos teismui pasiūlius ieškovės atstovui pateikti į bylą visą atsakovo D. K. jam perduotą ieškovės dokumentaciją, ieškovės atstovas atsisakė ją teikti teismui, nurodydamas, kad ji yra labai didelės apimties ir užims pusę patalpos. Ieškovės atstovas neprašė teismo skirti byloje jam perduotų ieškovės buhalterinių dokumentų vertinimo ekspertizės nustatyti 2014 m. balanse nurodytų ieškovės 31 903,39 Lt dydžio finansinių reikalavimų debitoriams pagrįstumą, aiškumą.

20. Pirmos instancijos teismui pareikalavus iš atsakovo K. B. pateikti įrodymus apie 2014 m. balanse nurodytų debitorinių reikalavimų pagrįstumą, byloje buvo gauti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, jog UAB „Magirnis“ ir UAB „Agentus“ buvo skolingi bendrovei apie 10 000 Eur, kad jis neprisimena apie kitų įmonių skolas ieškovei. Teismo posėdžio metu apklausta buvusi ieškovės buhalterė G. B. parodė teismui, kad neprisimena, kam ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimus 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau paaiškino, kad minėtoje balanso grafoje yra nurodomi debitoriniai reikalavimai, kurie galėjo būti ginčijami debitorių, arba dėl kurių patenkinimo, ieškovė turėjo atlikti papildomų darbų (t. y. pašalinti ankstesnių darbų defektus).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamų priemonių išsiaiškinti byloje reikšmingas aplinkybes dėl įmonės debitorinių reikalavimų pagrįstumo. Bankroto administratoriui teigiant, kad iš perduotų dokumentų neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu įmonės balanse nurodyti debitoriai yra skolingi apie 11 000 Eur, spręstinas klausimas dėl buvusių įmonės vadovų veiksmų teisėtumo įtraukiant minėtas sumas į balansą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose viešojo intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (lot. dėl visų, visiems) padarinius daugeliui kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad kadangi byloje vyrauja viešas interesas, ieškinys negali būti formaliai atmestas ar tenkintas tuo pagrindu, kad ieškovės atstovas neteikia dokumentų, nes jų yra per daug.

23. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turi įvertinti atsakovų veiksmus sudarant ir patvirtinant 2014 metų balansą, išsiaiškinti, ar ieškovės atstovas, reikšdamas ieškinį pilnai susipažino su jam pateiktais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovas pats yra nurodęs, kad dalis sumų yra apmokėta, kas galėtų sudaryti pagrindą tenkinti ieškinį tik iš dalies.

Dėl įmonės turto perdavimo

24. Ieškovės atstovas, kaip minėta, didindamas ieškinio reikalavimą, byloje pateikė BUAB „Audoma“ 2012 m. spalio 26 d., spalio 31 d., lapkričio 3 d., lapkričio 8 d. gruodžio 21 d., gruodžio 31 d. statybinių medžiagų nurašymo aktus, kurių duomenimis buvo nurašytos statybinės medžiagos bendrai 37 968,80 Lt (10 996,52 Eur) sumai (113-119 b. l.). Šiuos aktus patvirtino K. B., pasirašydamas tvirtinimo žymoje, uždėdamas UAB „Audoma“ antspaudą, tačiau nenurodydamas aktų patvirtinimo datos. Aktuose nurodyta „Komisijos nariai“, tačiau nenurodyta, kas sudarė komisiją, nėra asmens parašo. Ieškovės atstovas, remdamasis pirminiais sandorių ir turto nurašymo dokumentais, surašytais iki jau minėto 2014 metų balanso sudarymo, prašė priteisti iš atsakovų papildomą apie 17 000 Eur sumą pagal 2014 m. įsigyto turto (įrankių, įrenginių, statybinių medžiagų) įsigijimo kainą.

25. Byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderiai, kurių duomenimis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. ieškovė sudarė sutartis su fiziniais asmenimis dėl tam tikrų statybinių prekių, įrenginių (stelažų, tvoros elementų, pastolių, šamotinių plytų, 4 betono maišyklių, murinimo stalų, blokelių, jėgos kabelių, prailgintuvų, įžeminimo įrangos, strypų, statybinio konteinerio) įsigijimo. Už šias prekes buvo atsiskaityta su fiziniais asmenimis grynais pinigais vėliau, nei buvo perduotos prekės (bendra suma – 65 805 Lt / 19 058,45 Eur) (el. b. t. 1, l. 121-140). Byloje pateikti UAB „Audoma“ kasos išlaidų orderiai, išrašyti minėtų sutarčių pagrindu, iš kurių matyti, kad V. G. buvo sumokėta 5000 Lt (1448,10 Eur), J. G. 7750 Lt (2244,56 Eur) už stelažus, I. G. 7500 Lt (2172,15 Eur ) už pastolius, R. S. 3200 Lt (926,78 Eur) už metalo strypus, 4700 Lt (1361,21 Eur) už tvoros elementus, Antanui Brazauskui 7800 Lt (2259,04 Eur ) už jėgos kabelius, A. R. 7600 Lt (2201,11 Eur) už 4 betono maišykles, M. D. 6900 Lt (1998,38 Eur ) už blokelius, T. D. 7855 Lt (2274,97 Eur) už mūrinimo stakles, stelažus, S. B. 5500 Lt (1592,91 Eur), už statybinį konteinerį. 2014 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis UAB „Audoma“ buvo parduotas sodo traktoriukas (žoliapjovė) už 2000 Lt (579,24 Eur), sutartyje nurodoma, kad traktoriukas parduodamas naudotas (141 b. l.). Iš avanso apyskaitos nustatyta, kad už traktoriuką atsiskaityta 2014 m. spalio 5 d. (el. b. t. 1, l. 143).

26. 2019 m. balandžio 1 d. atsakovo K. B. paaiškinimuose Kauno apygardos teismui (14 b. l.) nurodyta, kad jis perdavė visą BUAB „Audoma“ turtą ir dokumentus atsakovui D. K. 2015 m. sausio mėn. Jis neprisimena, koks tai buvo turtas, jis nepamena, koks turtas buvo perkamas iš fizinių asmenų, nepamena tų fizinių asmenų dėl ilgo laikotarpio. Atsakovo teigimu, jis paaiškino bankroto administratoriui, kad įrankius atiduodavo darbuotojams naudoti ir nurašydavo juos į sąnaudas įsigijimo metu, kadangi tai yra trumpalaikis turtas, kuris gali sugesti kiekvieną dieną, ir kadangi įsigijimo momentu jo vertė nurašoma į sąnaudas, jam sugedus jis neturi būti nurašomas dar kartą.

27. 2019 m. liepos 1 d. pranešimu ieškovės bankroto administratoriui atsakovas D. K. pranešė, kad atsakovas K. B. neperdavė jam jokio įmonės turto, kad jam buvo perduoti tik įmonės dokumentai pagal aprašą (el. b. t. 1, l. 13).

28. Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2019 m. liepos 19 d. rašto matyti, kad ieškovės bankroto administratorius kelis kartus kreipėsi į policiją dėl BUAB „Audoma“ buvusių direktorių galimai neteisėtų veiksmų, vengiant perduoti administratoriui turtą, ir dėl galimo šio turto pasisavinimo (el. b. t. 1, l. 18). Tačiau buvo priimami procesiniai sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. Rašte buvo akcentuojama, kad bankroto administratoriaus pareiškime iškelti klausimai spręstini Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

29. Atsakovai nesutiko su pareikštu ieškiniu. Atsakovas K. B. tvirtina, kad jis perdavė visą turtą ir dokumentus naujam vadovui D. K., o dalis turto buvo jo nurašyta kaip trumpalaikis turtas, dėl kurio nebūtina rengti nurašymo aktų. Atsakovas D. K. teigia, kad jam pradėjus vadovauti bendrovei, K. B. neperdavė jam jokio įmonės turto, buvo perduoti tik dokumentai.

30. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą šioje dalyje patenkino ir priteisė iš atsakovo K. B. žalos atlyginimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija negali sutikti.

31. Viena vertus, jau minėtame 2014 m. balanse ieškovo minimo turto nėra užfiksuota. Siekdamas įrodyti 2014 m. balanso neteisingumą, administratorius turėjo atlikti jam perduotų buhalterinių dokumentų išsamią analizę, esant reikalui- ir ekspertizę ar auditą, kurių metu būtų nustatyta, kad įmonės veikloje yra prarastos piniginės lėšos ( sumokėtos už įsigytą turtą) arba prarastas turtas (nupirktas iki 2014 m. pabaigos). Tačiau administratorius tokių įrodymų dėl balanso neteisingumo neteikė.

32. Kaip jau minėta šioje nutartyje, ką pripažino ir ieškovės atstovas, administratoriui yra perduota didelis kiekis įmonės dokumentų. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybių, ar pateiktuose dokumentuose nėra turto nurašymo aktų, kurie patvirtintų arba paneigtų balanso duomenų teisingumą.

33. Nėra paneigtos ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pagal ieškovės pateiktus pirkimo-pardavimo aktus yra įgytas galimai trumpalaikis turtas, kuris nuo 2015 metų iki šio momento jau būtų nusidėvėjęs.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tai, jog ieškovė atsisakė teikti teismui įrodymus, kurie leistų nustatyti, koks turtas yra laikomas ilgalaikiu pagal bendrovės apskaitos politiką, nėra pagrindas priimti vienokį ar kitokį sprendimą, šią aplinkybę pirmos instancijos teismas būdamas aktyvus šios kategorijos bylose turi išsiaiškinti. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad turto pripažinimas ilgalaikiu vien pagal sumą yra nepagrįstas.

35. Balansas yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, kurie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.) bei kurie neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio.

36. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas be teisinio pagrindo padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl 28 605 Lt / 8284,58 Eur (7750+7500+7855+5500 Lt) žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti vien dėl to, kad byloje buvo pateiktos jų pirkimo-pardavimo sutartys bei jose nurodyta pradinė įsigijimo kaina.

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.

37. Apeliantas nurodo, kad neteisėtai priimta nutartis dėl sprendimo išaiškinimo, nors po sprendimo priėmimo priimta nutartis dėl klaidų sprendime ištaisymo, prašoma panaikinti 2020 m. spalio 23 d. nutartis dėl klaidų ištaisymo, todėl akivaizdu, kad ji ir skundžiama.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu ir sprendžia, kad nors minėta nutartimi ir buvo nutarta ištaisyti rašymo apsirikimą, tačiau priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nėra taisomas rašymo apsirikimas, o yra pildomas teismo sprendimas, kurio priėmimas keičia sprendimo esmę, t. y. priteisiamos papildomos lėšos. Nors skundžiamo Kauno apylinkės teismo sprendimo 55 punkte ir nurodoma, kad „ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, priteisiant iš atsakovo K. B. 8284,58 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (8284,58 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau vadovaujantis civilinio proceso kodekso 277 straipsniu toks teismo sprendimo koregavimas laikytinas jo papildymu (CPK 277 straipsnio 1, 2 dalys).

39. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms panaikintina 2020 m. spalio 23 d. Kauno apylinkės teisme priimta nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo kaip priimta pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 277 straipsnį.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose viešojo intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (lot. dėl visų, visiems) padarinius daugeliui kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Nagrinėjamoje byloje nenustačius minėtų aplinkybių vien dėl to, kad administratorius nesiima iniciatyvos teikti dokumentų bei įrodymų į bylą nukentėtų kreditorių interesai, todėl teismo vaidmuo šios bylos nagrinėjime turi būti aktyvus.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje nurodytus argumentus bei padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą neatskleidęs jos esmės, o apeliacinės instancijos teisme žemiau nurodytų tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtis bei pobūdis reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis bei 2020 m. spalio 19 d. sprendimas naikinami ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

42. Pakartotinai nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą dėl žalos priteisimo pirmos instancijos teismas privalo išsiaiškinti, kokia dalis reikalaujamos sumos ir kada buvo grąžinta ieškovei (ką teigia pats ieškovės atstovas), dėl ko ieškovei būtų pagrindas dalies reikalavimų atsisakyti, išsiaiškinti, ar bankroto administratorius patikrino visus bendrovės dokumentus, pagrindžiančius 2014 metų balanse nurodytus duomenis, taip pat išsiaiškinti, kokia yra turto, kurio kaina buvo priteista, tikroji vertė.

43. Nagrinėjant bylą iš naujo ieškovui pasiūlytina konkrečiai ir aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, kas leistų atsakovams tinkamai įgyvendinti teisę gintis nuo ieškinio reikalavimų, prireikus pasinaudoti teise gauti papildomus įrodymus ir iš tų dokumentų, kurie jau yra perduoti bankroto administratoriui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį bei 2020 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė