Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-383/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-05Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-07
Bylos Nr.
1A-9-383/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32648-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. D.
Nukentėjusysis
E. J.
Civilinis ieškovas
AB ,,L. D.“
Advokatai
Regina Šeperienė, Edvinas Sergaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-383/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32648-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Kristinai Vitunskienei,dalyvaujant prokurorei R. B.,nuteistajai A. D., jos gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui,nukentėjusiajam E. J., jo atstovei advokatei Reginai Šeperienei,civilinio ieškovo AB ,,L. D.“ įgaliotajam atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. D. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteista 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 10 mėnesių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiojo E. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš AB „L. D.“: neturtinės žalos atlyginimui 2 000 Eur ir 4860,49 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš A. D. nukentėjusiajam E. J. priteista 1 000 Eur advokatės atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. D. nuteista už tai, kad 2018 m. liepos 9 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą Ž. D. vardu, važiuodama pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini), artėdama link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ties (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir neatsargi, pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157-o ir 158-o punktų reikalavimus: sukdama sankryžoje į kairę, privalėjo duoti kelią prie sankryžos pagrindiniu keliu iš dešinės artėjančiai transporto priemonei – motociklui „Kawasaki ER500-C1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. J., įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo „Kawasaki" ER500-C1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui nukentėjusiajam E. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl dešinės pėdos, čiurnos, išorinės kulkšnies daugybinių lūžimų, dešinio kelio, blauzdos, čiurnos, pėdos daugybinių žaizdų, dešinės plaštakos žaizdos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu, konstatavo, kad jos kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistosios A. D. gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį ir nuteistąją išteisinti. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti byloje pakartotinę eismo įvykio ekspertizę, pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams.

3.1. Skunde nurodoma, kad faktinė aplinkybė, kad KET reikalavimus pažeidė ne tik nukentėjusioji A. D., bet ir nukentėjusiuoju pripažintas E. J., yra nustatyta neginčijamai. E. J. vairuotas motociklas įvykio metu važiavo dar didesniu, nei 67 km/h greičiu ir tik dėl šios priežasties įvyko nelaimingas atsitikimas, nes jeigu jis būtų važiavęs leistinu greičiu jam nebūtų reikėję stabdyti - nuteistosios A. D. vairuotas automobilis būtų spėjęs pasišalinti ir iš motociklo važiavimo trajektorijos ir apskritai būtų spėjęs baigti posūkio manevrą. Šią aplinkybę grindžia Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 5 d. ekspertizės aktu bei eksperto atliktų paskaičiavimų ypatumais. Šioje byloje ekspertas sumodeliavo eismo įvykio eigą vadovaudamasis tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, kurios prieštarauja byloje surinktiems duomenims. 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į gynėjo klausimą, kodėl motociklo Kawasaki ER-500-C1 greitis buvo paskaičiuotas konstatuojant, kad šis motociklas prarado tokio pačią kinetinę energiją ir atsitrenkęs į automobilį „Toyota Corolla Verso“, ir, jau po to, kai nuvirtęs ant šono ir slysdamas atsitrenkė į gatvės važiuojamosios dalies bortą, ekspertas I. G. tik deklaratyviai nurodė, kad abejais atvejais greitis, ekvivalentus motociklo „Kawasaki ER500-C1“ prarastai kinetinei energijai, buvo pasirinktas pagal motociklo išorinius sugadinimus. Vis dėlto, iš 2019 m. vasario 05 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai matyti, kad visi motociklo Kawasaki ER-500-C1 išoriniai apgadinimai buvo įvertinti parenkant greičio, ekvivalentaus kinetinei energijai, prarastai motociklo „Kawasaki ER500-C1“ išorinių sugadinimų padarymui susidūrus su automobiliu „Toyota Corolla Verso“, dydį. Tuo tarpu greičio, ekvivalentaus kinetinei energijai, prarastai motociklo „Kawasaki ER500-C1“ atsitrenkus į gatvės važiuojamosios dalies bortą, dydis yra parinktas neatsižvelgiant į motociklo apgadinimus, kurie jau buvo įvertinti. Darytina išvada, kad ekspertas I. G. nepagrįstai du kartus į savo paskaičiavimus įrašė tą patį greičio, ekvivalentaus motociklo „Kawasaki ER500-C1“ prarastai kinetinei energijai, dydį.

3.2. Skunde teigiama, kad apskaičiuojant motociklo Kawasaki ER-500-C1 judėjimo greitį prieš pat eismo įvykį, nebuvo vertinami nei motociklo griuvimo ant asfalto metu jo prarasta kinetinė energija, nei motociklo lėtėjimas įveikiant 5,5 metrų, nei laikas, per kurį motociklas įveikė tuos 5,5 metrus, kurie nors ir buvo motociklo įveikti, tačiau yra tiesiog išmesti iš visų eksperto paskaičiavimų. Advokato vertinimu, ekspertas savo tyrimui pasirinko netinkamą metodą, kuriuo negalėjo nustatyti šių duomenų, todėl byloje esantis ekspertizės akte motociklo greitis yra paskaičiuotas netinkamai, neįvertinus visų aplinkybių, galinčių įtakoti šio motociklo greičio paskaičiavimą.

3.3. Gynėjas nurodo, kad tam, kad pilnai kirstų dvi kelio juostas ir išvažiuotų iš sankryžos, A. D. vairuotas automobilis turėjo nuvažiuoti 7 m (3,5 + 3,5) atstumą bei dar atstumą, lygų automobilio ilgiui. Viešai internete skelbiama, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“ ilgis yra 4,36 m. Tam, kad pilnai kirstų dvi važiuojamąsias kelio juostas ir išvažiuotų iš sankryžos, A. D. vairuotas automobilis turėjo nuvažiuoti viso 11,36 m atstumą. Naudojant ne tik tokią pačią metodiką, bet ir tą pačią formulę, kaip ir vyresniojo tyrėjo S. R. paskaičiavimuose 2019 m. balandžio 26 d. eksperimento atlikimo protokole, važiuojant 20 km/h greičiu, per vieną sekundę nuvažiuojamas 5,55 m atstumas (20 km/h / 3,6 = 5,55 m/s). O per dvi sekundes - 11,11 m atstumas, t. y. tik 25 cm mažesnis atstumas, nei atstumas, kurį reikėjo nuvažiuoti tam, kad net pats galinis automobilio „Toyota Corolla Verso“ taškas būtų pilnai pasišalinęs iš sankryžos. Tam, kad pilnai išvažiuoti iš sankryžos, reikia apytiksliai 2 sekundžių. Jeigu laikyti, kad A. D. vairuotas automobilis važiavo 15 km/h greičiu, per vieną sekundę nuvažiuojamas 4,16 m atstumas (15 km/h / 3,6 = 4,16 m/s), o per 3 sekundes nuvažiuojamas 12,48 metrų atstumas - didesnis, nei atstumas, kurį reikėjo nuvažiuoti tam, kad net pats galinis automobilio taškas būtų pilnai pasišalinęs iš sankryžos. 2019 m. balandžio 26 d. eksperimento atlikimo protokole nurodoma, kad „motociklas „Kawasaki ER500-C1 kuomet A. D. pamatė motociklininką atlikto eksperimento metu, 87 metrų atstumą, važiuodamas 67 km/h greičiu būtų nuvažiavęs per 4,7 sekundes <...>, o važiuodamas 50 km/h greičiu būtų nuvažiavęs per 6,3 sekundes“. Taigi, net pagal bylos medžiagą - 2019 m. balandžio 26 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuotus duomenis ir atliktus paskaičiavimus, A. D. jokios kliūties motociklininkui nesudarė, nes jam net ir važiuojant 67 km/h greičiu, prie įvykio vietos jis būtų priartėjęs per 4,7 sekundes, kai tuo tarpu A. D. jau 2,7 sekundės kaip būtų pilnai išvažiavusi iš sankryžos.

3.4. Skunde teigiama, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje ekspertizės aktą surašęs ekspertas I. G. neatsakė į gynėjo klausimą: ,,ar buvo tiriama aplinkybė, kokį atstumą turi iš įvykio vietos nuvažiuoti automobilis, kad automobilio ir motociklo judėjimo trajektorijos nesusikirstų? Ir ar tą atstumą D. galėjo nuvažiuoti, būtų spėjusi nuvažiuoti, jeigu motociklas būtų judėjęs leistinu greičiu?“ Taigi, ši esminė aplinkybė nėra ištirta surašant 2019 m. vasario 05 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o apklausiamas teisme šį ekspertizės aktą pasirašęs ekspertas negalėjo atsakyti į jam užduotą klausimą. Kadangi atlikus paskaičiavimus pagal 2019 m. balandžio 26 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuotus duomenis, galima teigti, kad A. D. jokios kliūties motociklą vairavusiam E. J. nesudarė, nes jam net ir važiuojant 67 km/h greičiu, prie įvykio vietos jis būtų priartėjęs per 4,7 sekundes, kai tuo tarpu A. D. jau 2,7 sekundės kaip būtų pilnai išvažiavusi iš sankryžos, darytina vienintelė galima išvada - motociklininkas važiavo ženkliai didesniu greičiu, nei paskaičiuota ekspertizės akte. Atmesdamas gynybos prašymus, susijusius su esminių bylos aplinkybių ištyrimu bei atsisakydamas šias aplinkybes tirti, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir lygiateisiškumo principą, neužtikrino proceso šalių - gynybos ir valstybinio kaltinimo lygybės, dėl ko procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo rungtyniškas.

3.5. Gynėjo vertinimu, teismo teiginys, jog A. D. suko į kairę iš esmės gerai nematydama artėjančių transporto priemonių, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pati A. D., apklausiama teisme, nurodė, kad sunkiasvoris automobilis jai visiškai neužstojo matomumo. A. D. automobiliui laisva pavara riedant 150 metrų iki tos vietos, kur ji turėjo pasukti į kairę, o tuo tarpu prieš ją važiuojančiam sunkiasvoriui automobiliui toliau važiuojant tiesiai ir nemažinant greičio, atstumas tarp A. D. vairuoto automobilio ir prieš jį važiavusio sunkiasvorio automobilio tik didėjo. Paėmus, kad sunkiasvoris automobilis tuos 150 metrų važiavo netgi mažesniu nei leistinas toje vietoje 40 km/h greičiu, o A. D. vairuoto automobilio greitis buvo vos 10 km/h mažesnis, gautųsi, kad A. D. automobiliui nuvažiavus 150 metrų ir pradedant posūkio į kairę manevrą, prieš ją važiavęs sunkiasvoris automobilis būtų nutolęs papildomai 50 metrų. Paskaičiavimai atlikti pagal vyresniojo tyrėjo S. R. taikytą formulę jo surašytame 2019 m. balandžio 26 d. eksperimento atlikimo protokole. Taigi, priešais važiavęs sunkiasvoris automobilis visiškai neužstojo matomumo A. D. atliekant posūkio manevrą į kairę.

3.6. Skunde teigiama, kad šioje byloje į 2019 m. spalio 22 teismo posėdį atvyko vyresnysis tyrėjas S. R., dėl kurio apklausos prieš tai buvusiame teismo posėdyje nebuvo apskritai sprendžiama. S. R. į teismo posėdį atėjo ne savo iniciatyva ir iš jam užduodamų klausimų bei jo paruoštų atsakymų tapo akivaizdu, kad pagrindinis šio vyresniojo tyrėjo apklausos tikslas buvo sumenkinti jo paties surašyto ir pasirašyto procesinio veiksmo - eksperimento atlikimo protokolo duomenis, kurie bylos nagrinėjimo metu nenaudingi valstybiniam kaltinimui. Apklausiamas S. R. nurodė, kad A. D. apie 30 minučių neva perstatinėjo sunkiasvorį automobilį iš vienos vietos į kitą, nors tokie jo parodymai vertinami kritiškai. Jokių duomenų apie tai, kad A. D. eilę kartų perstatinėtų sunkiasvorį automobilį pačiame atlikto eksperimento protokole nėra. Kaip matyti iš A. D. nuotraukos, padarytos atlikto eksperimento metu ir pateiktos į bylą, bei šios nuotraukos duomenų, nuotrauka yra padaryta 2019 m. balandžio 26 d. 12 val. 22 min. Kaip matyti iš eksperimento atlikimo protokolo, šis procesinis veiksmas buvo pradėtas 12 val. 00 min. Taigi, 22 minutės, per kurias abu automobiliai jau stovėjo savo vietose, akivaizdžiai paneigia valstybinio kaltintojo tik teisminio nagrinėjimo metu išsakytas spėliones apie aplinkybes.

3.7. Skundo autoriaus teigimu, byloje surinktų duomenų nepakanka neginčijamai konstatuoti, jog būtent nuteistosios A. D. veiksmai - posūkio į kairę manevras, o ne nukentėjusiojo motociklo vairuotojo E. J. žymus leistino greičio viršijimas, buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Neatlikus papildomo ekspertinio tyrimo šioje byloje nėra nepaneigtos abejonės, jog A. D., prieš pradėdama posūkio manevrą, galėjo nepamatyti E. J. vairuojamo motociklo ne dėl nepakankamo atidumo ir nepateisinamo neįsitikinimo manevro saugumu, o dėl objektyvių, ne nuo jos priklausančių priežasčių - labai didelio motociklo greičio.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji A. D. ir jos gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti, o nukentėjusysis E. J., jo atstovė ir prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios A. D. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, nesutinkant, kad A. D. veiksmuose yra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pažymėtina, kad išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistosios A. D. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistosios kaltės.

9. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010).

Žemesnės instancijos teismas

10. Nuteistoji A. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kalta prisipažino iš dalies ir neneigė pačios nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Apklausiama apylinkės teisme paaiškino, už geležinkelio pervažos ji pavažiavo iki UAB „S. E. L.“ sargų būdelės, tuomet įjungė laisvą pavarą, kad iš lėto stabdytųsi automobilį (prieš įjungiant laisvą pavarą, jos greitis buvo 30-45 km/val.), kadangi norėjo sukti į kairėje pusėje esančią darbovietę. Rodė posūkį ir, įsitikinusi, kad yra saugu, suko į aikštelę. Jos eismo juosta priekyje važiavo krovininis automobilis, paskui šį krovininį automobilį judėjo laisva pavara. Važiavo iki 10 km/h greičiu. Kai įjungė laisvą pavarą, prieš posūkio manevrą sunkvežimis jau buvo prieš ją. Atstumas iki krovininio automobilio buvo toks, kad ji pilnai matė priešpriešinę eismo juostą. Ji lėtai judėjo, visiškai sustojusi prieš keisdama važiavimo kryptį nebuvo, manė, to užteko įsitikinti saugumu, nes matėsi, kad niekas neatvažiuoja, kelyje buvo tuščia. Jos automobiliui sukant į aikštelę, kažkas sušmėžavo prieš akis. Sukantis automobiliui, pajuto smūgį į automobilį. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad motociklo vairuotojas viršijo greitį, nes jei būtų neviršijęs, ji būtų įvažiavusi į aikštelę ir jie būtų prasilenkę. Analogiškos pozicijos laikomasi ir apeliaciniame skunde.

11. Tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykį sąlygojo būtent nuteistosios A. D. veiksmai, patvirtina nukentėjusiojo E. J. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme apie tai, kad važiuojant eismas nebuvo intensyvus, kelias buvo tuščias. Jis važiavo antra eismo juosta motociklu. Priešais jį atvažiavo vilkikas su priekaba. Su šiuo automobiliu prasilenkiant, iš už to automobilio galo išlindo nuteistosios automobilis, ji suko į netoli įmonės UAB „S.“ esančią sankryžą, sankryžoje pristabdė savo automobilį, bet visai jo nesustabdžius, važiavo toliau. Motociklą jis pradėjo stabdyti likus iki kaltinamosios automobilio 12-15 metrų. Atsitrenkė į nuteistosios automobilio galinę dešinę pusę.

12. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo K. D., apklausto pirmosios instancijos teisme, parodymai apie tai, kad dirba vyriausiuoju patruliu, šį eismo įvykį formino. Nurodė, kad motociklas važiavo pagrindiniu keliu, o automobilis nepraleido motociklo, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Šias aplinkybes lyg nurodė automobilio vairuotoja, kuri sakė, jog išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido motociklininko, nes jo nematė. Liudytoja D. Ž.-D. (policijos pareigūnė) apklausiama apylinkės teisme taip pat nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu priešpriešais važiuojančio motociklo. Liudytojas M. P., apklausiamas apylinkės teisme paaiškino, jog paties eismo įvykio nematė, tačiau išgirdo trenksmą ir po 15 sekundžių pamatė jau įvykusį eismo įvykį. Jam nukentėjusysis pasakojo, kad įvykis įvyko, nes jam skersai kelią užstatė automobilis. Liudytojo vertinimu, dėl įvykio kalta automobilio vairuotoja, kadangi ji suko į kairę ir nepraleido motociklo. Pažymėjo, jog motociklo vairuotojas nevažiavo dideliu greičiu. Nuteistosios A. D. kaltę patvirtina ir eksperto I. G. parodymai pirmosios instancijos teisme apie tai, kad vairuotoja turėjo galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, duodama kelią motociklo vairuotojui, nes ji nebūtų išvažiavusi į priešpriešino eismo juostą. Pažymėjo, kad jei automobilis būtų sustojęs, nejudėjęs ir neišvažiavęs į priešpriešinę juostą, būtinybės stabdyti motociklą nebūtų buvę, nes nebūtų kliūties. Akcentavo, kad automobilio vairuotoja sudarė kliūtį motociklo judėjimui, o ne motociklo vairuotojas sudarė kliūtį sukančiam į kairę automobiliui.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, siekiant pašalinti skunde keliamas abejones, pakartotinai buvo apklaustas ekspertas I. G., kuris paaiškino, jog eksperimentas buvo padarytas gerokai vėliau, nei ekspertizė. Sunkvežimio padėtį nurodė vairuotoja. Nepriklausomai nuo aplinkybių, sukdamas į kairę, turi duoti kelią. Motociklui važiuojant didžiausiu leistinu greičiu 50 km/h, reikalingas apie 32,5 meto atstumas sustoti, įvertinus reakciją ir stabdymo laiką. Nustatyta, kad motociklas važiavo 67 km/h greičiu. Jeigu būtų važiavęs 50 km/h būtų spėjęs sustoti. Abiejų eismo įvykių dalyvių veiksmai lėmė susidūrimą. Eismo įvykio kilimui turėjo įtakos tai, kad nuteistoji nedavė kelio, įvažiuodama į priešingą eismo juostą. Ekspertas akcentavo, jog privalu duoti kelią sukant į kairę bet kokiu atveju, turi įsitikinti, kad gali sukti. Jeigu nuteistoji nebūtų sukusi, išvis nebūtų buvę susidūrimo.

14. A. D. kaltę, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodo ir eilė rašytinių įrodymų. 2018 m. liepos 9 d. D. Ž. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, t. y. kad 2018 m. liepos 9 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo A. B., nustatyta 0.00 promilių blaivumas, sukdama į kairę pusę, nepraleido pagrindiniu keliu priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančio motociklo „KAWASAKI ER500-C1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, motociklą vairavo E. J., kuris nukentėjo eismo įvykio metu (t. 1 b. l. 3). 2018 m. liepos 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele bei eismo įvykio apžiūros protokolo plane užfiksuota eismo įvykio vieta, transporto priemonių išsidėstymas po susidūrimo (t. 1 b. l. 19-31). 2018 m. liepos 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuoti išoriniai automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo požymiai (t. 1 b. l. 32-36). 2018 m. liepos 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuoti išoriniai motociklo „KAWASAKI ER500-C1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo požymiai (t. 1 b. l. 38-42). Specialistas išvados Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. J. ir A. D. kraujyje ir nuteistosios šlapime etilo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (t. 1 b. l. 46, 64). Specialistas išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. J. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b. l. 98-99, 104). 2019 m. vasario 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotoja A. D., sankryžoje sukdama į kairę, privalėjo duoti kelią motociklui „Kawasaki ER500-C1“, važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojos A. D. veiksmai - sankryžoje sukdama į kairę, nedavė kelio motociklui „Kawasaki“, važiavusiam per sankryžą lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotoja A. D., duodama kelią motociklui „Kawasaki ER500-C1“, t. y. sankryžoje sukdama į kairę, sustodama ir neišvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su motociklu ,,Kawasaki ER500-C1“, važiavusiu per šią sankryžą lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai (t. 2 b. l. 32-42). 2019 m. balandžio 26 d. matomumo eksperimento protokole fiksuota, kad šis veiksmas buvo atliktas siekiant nustatyti, kokiu atstumu ir kurioje kelio atkarpoje automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotoja gali pamatyti priešpriešais atvažiuojantį motociklą eismo įvykio kelio atkarpoje. Nuo eismo įvykio vietos nuo automobilio „Toyota Corolla Verso“ galinės ašies iki vietos, kur nukritęs smėlio maišelis, išmatuotas atstumas yra 50 m. Tiek A. D., tiek gynėja L. G. parodė vietą, kur nukrito smėlio maišas – ši vieta yra už 4 m nuo sustojusio maišo su smėliu. Nuo šios vietos toliau iki sankryžos, ties (duomenys neskelbtini) pastato įvažiavimu, matuojamas atstumas, kuris lygiagrečiai sankryžos yra 33 m. Išanalizavus eksperimento vaizdo medžiagą, matoma, kad smėlio maišas slysta didesnį atstumą, nei vykdomas paskaičiavimas. Vaizdo įraše A. D. motociklininką pilnai pamato ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) esantį šalutinį kelią, iki kurio matuotas atstumas yra 54 + 33 m. Bendras atstumas nuo automobilio „Toyota Corolla Verso“ galinės ašies iki vietos, kur A. D. pamato motociklininką yra 87 metrų atstumas (t. 2 b. l. 53-54). Tačiau, pažymėtina tai, kad eksperimentas negali atkartoti tapačių įvykio aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu, nuteistosios A. D. kaltės turinį patvirtina ir aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad A. D. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

15. Remiantis aukščiau išdėstytu, nuteistosios A. D. kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio dalyje, padarymo, įrodyta pačios nuteistosios A. D., nukentėjusiojo E. J., liudytojos D. Ž.-D., K. D. parodymais, eksperto I. G. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga (ekspertizės akte konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykį sąlygojo būtent nuteistosios veiksmai, kadangi ji, sukdama į kairę, nepraleido priešpriešais važiuojančio motociklo; jei būtų sustojusi ir praleidusi motociklą, eismo įvykis nebūtų įvykęs). Nuteistoji pati patvirtino, jog motociklo nepamatė, nepraleido ir suko į kairę. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad nuteistoji staiga išniro iš už krovininio automobilio, suko į kairę ir taip užblokavo kelią. Į eismo įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė D. Ž.-D. nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilis nepraleido pagrindiniu keliu priešpriešais važiuojančio motociklo. Liudytojas K. D. pažymėjo, kad kiek pamena, automobilio vairuotoja jam sakė, kad išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido motociklininko, nes jo nematė. Liudytojas M. P. nurodė, jog jam nukentėjusysis pasakojo, kad įvykis įvyko, nes jam skersai kelią užstatė automobilis ir liudytojo vertinimu, kalta dėl eismo įvykio yra automobilio vairuotoja. Ekspertas I. G. patvirtino savo ekspertizės aktą ir pažymėjo, jog vairuotoja turėjo galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, duodama kelią motociklo vairuotojui, nes ji nebūtų išvažiavusi į priešpriešino eismo juostą. Ekspertas pažymėjo, kad būtent automobilio vairuotoja šiuo atveju sudarė kliūtį nukentėjusiajam, o ne atvirkščiai. Šie aukščiau įvardinti nukentėjusiojo, liudytojų, eksperto parodymai nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas juos laiko pagrįstais ir jais vadovaujasi kaip patikimais.

16. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad neva dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas motociklo vairuotojas, kadangi šis viršijo greitį ir būtent dėl to atsitrenkė į nuteistosios A. D. vairuojamą automobilį, kadangi priešingu atveju (jei nukentėjusysis būtų važiavęs leistinu greičiu) pastaroji būtų spėjusi užbaigti posūkio manevrą ir neužtverti kelio nukentėjusiajam. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog nukentėjusysis važiavo pagrindiniu keliu ir neturėjo pareigos stebėti, koks eismas vyksta priešpriešais atvažiuojantiems automobiliams, norintiems sukti į kairę. Nukentėjusysis E. J. nurodė, kad prasilenkiant su vilkiku, iš už jo galo staiga išniro automobilis, užblokuodamas kelią motociklui ir pradėjo stabdyti likus 12-15 metrų iki nuteistosios automobilio. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos patvirtina aukščiau išdėstyti įrodymai. Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad A. D., važiuodama pagrindiniu keliu ir atlikdama posūkio manevrą į kairę, važiavo neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, nepastebėjo ir nepraleido priešpriešais važiuojančio nukentėjusiojo, kuris nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Tokį autoįvykio mechanizmą patvirtina ir eksperto I. G. paaiškinimai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, bei ekspertizės aktas.

17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusysis E. J. viršijo leistiną greitį, kadangi šios aplinkybės buvo nustatytos ekspertizės aktu, eksperto I. G. parodymais. Tiek ekspertizės aktas, tiek jį surašęs ekspertas patvirtino, jog motociklininkas įvykio metu važiavo 67 km/h. Vis dėlto, kaip minėta aukščiau, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika, padariniai bei priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios A. D. padaryta veika ir jos padariniai pagrįstai apylinkės teismo įvertinti kaip atitinkantys BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius. Byloje nustatyta, kad A. D. pažeidė KET 157 ir 158 punktų reikalavimus (sukdama į kairę nedavė kelio motociklui, važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę). Eismo įvykio metu motociklo vairuotojui E. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pagrindinė ir lemiama eismo įvykio priežastis buvo vairuotojos A. D. veiksmai, t. y. tai, kad automobiliu sukdama į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam E. J. vairuojamam motociklui, sudarė kliūtį jo judėjimui ir su juo susidūrė.

18. Akcentuotina, kad pati nuteistoji nurodė, jog prieš atlikdama posūkio manevrą į kairę, motociklo nematė. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. nurodė, kad jai matomumą ribojo priešais važiavęs vilkikas. Vis dėlto, šiomis aplinkybėmis negali būti pateisinami nuteistosios veiksmai, šios aplinkybės rodo didelį jos neatsargumą. Nagrinėjamu atveju įvykio vietoje matomumą A. D. užstojo priekyje važiavęs sunkvežimis. Be to, A. D. neįvertino kelio ypatumo, kadangi toje vietoje yra kelio lankstas, kas visiškai apriboja matomumą į priekį jai važiuojant iš paskos sunkvežimiui. A. D. pati patvirtino, kad sukdama į kairę, nematė motociklo. A. D. šioje eismo situacijoje ( esant kelio lankstui bei priekyje važiuojant sunkvežimiui), sukdama į kairę ir išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, turėjo būti itin atidi, dėmesinga ir rūpestinga, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš sukdama privalėjo sustoti ir įsitikinti pakankamu matomumu į prieky, ar nėra artėjančių eismo dalyvių. Tuo tarpu, A. D., neįsitikinusi pakankamu matomumu, atliko manevrą, sukėlusį pavojų kitiems eismo dalyviams. Jei nuteistajai įvykio metu išties matomumą ribojo priešais važiavęs vilkikas, įvertinus, kad kelias sukasi į dešinę, ji privalėjo visiškai sustoti, palaukti, kol jos matomumas nebebus ribojamas, įsitikinusi, kad priešpriešais neatvažiuoja transporto priemonių, atlikti posūkio manevrą. A. D. turėjo ir galėjo numatyti, kad kelyje gali atsirasti kliūtis ir, kad, nesilaikant KET reikalavimų, gali įvykti eismo įvykis. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nelieka abejonių, kad A. D. išvažiavo į priešpriešinį kelią, visiškai neįsitikinusi, kad tai daryti saugu.

19. Pažymėtina, kad nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti KET ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Nagrinėjamu atveju A. D. nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jei motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, tai jis galėjo sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo vietos. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad nepaisant to, kokiu greičiu nukentėjusysis būtų važiavęs, A. D., atsižvelgiant į įvykio vietą, turėjo visas galimybes pamatyti atvažiuojantį motociklą, o tai, kad nukentėjusysis E. J., važiuodamas 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas vairuojamą motociklą, turėjo techninę galimybę jį sustabdyti ir išvengti susidūrimo, nereiškia, kad pastarojo veiksmai buvo padarinių kilimo sąlyga ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. D. veikos teisinio vertinimo ir jos veiksmų įtakos (pagrindinės priežasties) eismo įvykiui kilti. Net ir sutinkant su skundo argumentu, kad motociklininko veiksmai – važiavimas 67 km/h greičiu, viršijant maksimalų leistiną greitį, dėl to netenkant techninės galimybės laiku sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo vietos, vis dėlto A. D., sukdama į kairę, privalėjo duoti kelią priešpriešais važiuojančioms transporto priemonėms, t. y. įskaitant ir nukentėjusiojo motociklui. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jei A. D. būtų davusi kelią motociklui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, o paties nukentėjusiojo E. J. veiksmai savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET reikalavimų nebūtų pažeidusi nuteistoji. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad nuteistosios A. D. veiksmai buvo kilusių pasekmių būtina sąlyga (tiesioginė priežastis). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo E. J. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus (viršytas maksimalus leistinas greitis), tačiau tai nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistosios veikos teisinio vertinimo ir itin nesaugių veiksmų įtakos eismo įvykiui kilti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo neatsargus elgesys galėtų būti įvertintas tik kaip reikšmingas nustatant žalos dydį, proceso išlaidų atlyginimą, priteistiną iš kaltininko.

21. Skunde keliamos abejonės ir dėl byloje esančio ekspertizės akto išvadų, jo metodų ir paskaičiavimų teisingumo, prašoma paskirti pakartotinę eismo įvykio ekspertizę. Pažymėtina, kad dėl šio prašymo teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu ir nurodė prašymo atmetimo motyvus, todėl nesikartoja. Pasisakant dėl skundo argumento, kad neva pagal gynėjo atliktus skaičiavimus, A. D. jokios kliūties motociklininkui nesudarė, pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės ir gynėjo pateikti subjektyvūs skaičiavimai nepaneigia ekspertizės akto išvadų bei kitų byloje esančių įrodymų. Be to, prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, gynyba buvo pateikusi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl šio prašymo plačiai pasisakė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. lapkričio 5 d. nutartyje. Nutarties motyvams pritaria ir apygardos teismas.

22. Atsakant į skundo argumentą dėl liudytojo S. R. apklausos, sutiktina, kad prieš tai buvusiame teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme išties nebuvo sprendžiamas jo apklausos ir kvietimo į kitą teismo posėdį klausimas. Vis dėlto, iš 2019 m. spalio 22 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prašymą apklausti S. R. išreiškė prokurorė, šiam prašymui neprieštaravo ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir gynėjas nei nuteistoji. Tai, kad eksperimento protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad A. D. eilę kartų perstatinėjo sunkiasvorį automobilį, nepaneigia protokole užfiksuotų aplinkybių, juo labiau, kad apie automobilio perstatymo aplinkybes patvirtino apylinkės teisme apklausiamas liudytojas S. R.. Kartu akcentuotina, kad ši aplinkybė neturi jokios įrodomosios reikšmės šiai bylai ir nuteistosios A. D. kaltei pagrįsti, kadangi esminė bylos aplinkybė buvo nustatyti kurio eismo dalyvio veiksmai sukėlė eismo įvykį ir sudarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarinius. Be to, akcentuotina, kad šį protokolą vertinant kitų byloje esančių įrodymų kontekste, jis laikytinas įrodymu, kadangi patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų nurodytas aplinkybes ir kitą bylos medžiagą.

23. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo E. J. atstovė prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas už advokato dalyvavimą apygardos teisme, pateiktas tai įrodantis kvitas – 550 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

24. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistosios A. D. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jos gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo E. J. interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatę profesionalios pagalbos atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl A. D. jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl nukentėjusiojo turėtos advokatės pagalbos išlaidos dėl jo atstovavimo apygardos teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (nagrinėjama viena nusikalstama veika), bylos apimtį (4 tomai), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per 3 teismo posėdžius, atliktas įrodymų tyrimas), sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 550 Eur išlaidos apeliaciniame procese yra proporcingos jo atstovės darbo sąnaudoms.

25. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistosios A. D. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios A. D. priteisti nukentėjusiajam E. J. 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų atstovės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai: Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas