- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 1S-893-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32648-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios A. D. gynėjo advokato Edvino Sergaičio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas kaltinamosios A. D. gynėjo advokato Edvino Sergaičio prašymas dėl pakartotinės eismo įvykio ekspertizės paskyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-576-448/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-576-448/2019, kurioje A. D. kaltinama dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymo t. y. tuo, kad 2018 m. liepos 9 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotą Ž. D. vardu, važiuodama pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdama link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ties (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu buvo neatidi ir neatsargi, pažeidė kelių eismo taisyklių 157, 158 punktų reikalavimus – sukdama sankryžoje į kairę, privalėjo duoti kelią prie sankryžos pagrindiniu keliu iš dešinės artėjančiai transporto priemonei – motociklo „Kawasaki ER500-C1“, valstybinis numerio ženklas P054 MTZ, vairuotojui E. J., įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo „Kawasaki“ vairuotojui nukentėjusiajam E. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl dešinės pėdos, čiurnos, išorinės kulkšnies daugybinių lūžimų, dešinio kelio, blauzdos, čiurnos, pėdos daugybinių žaizdų, dešinės plaštakos žaizdos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios A. D. gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis pateikė prašymą dėl pakartotinės eismo įvykio ekspertizės skyrimo, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarti minėtas prašymas buvo atmestas. Apylinkės teismas sprendė, kad ankstesniame ekspertizės akte yra įvertinti abiejų vairuotojų veiksmai techniniu požiūriu, ekspertizės akto išvados yra išsamios, argumentuotos, patvirtintos eksperto teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, žemesnės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių eksperto neobjektyvumą ar šališkumą patvirtinančių duomenų, o vien tik aplinkybė, kad ekspertizės akto išvados netenkina proceso dalyvių, nėra pagrindas papildomos eismo įvykio ekspertizės skyrimui.
3. Kaltinamosios gynėjas Edvinas Sergaitis skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.
3.1. Kaltinamosios gynėjo skunde teigiama, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 05 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-576-448/2019, yra nepagrįsta, neteisėta, ir dėl to turi būti panaikinta. Nurodoma, kad apylinkės teismas apsiribojo vien tik deklaratyviais eksperto, surašiusio ekspertizės aktą, pasamprotavimais „kas būtų, jeigu būtų“, nes ekspertas I. G., apklausiamas 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje labai aiškiai nurodė, kad jam suformuluotoje užduotyje apskritai nebuvo užduotas klausimas per kiek laiko A. D. būtų pilnai išvažiavusi iš sankryžos ir ar ji būtų spėjusi išvažiuoti iš sankryžos dar iki to, kai į sankryžą įvažiavo motociklininkas. Pažymima, jog tuo galima labai nesunkiai įsitikinti, o jokių paskaičiavimų ir tyrimų šiuo klausimu neatlikusio eksperto pamąstymai šiuo klausimu teismo posėdyje negali būti vertinami kaip eksperto išvada. Taip pat nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, visų pirma, yra linkęs vadovautis eksperto išsakytomis spėlionėmis, o antra, atmesdamas gynybos prašymą išsiaiškinti esminę aplinkybę - ar A. D. būtų spėjusi iš važiuoti iš sankryžos, jeigu kita transporto priemonė būtų važiavusi toje vietoje leistinu greičiu, žemesnės instancijos teismas akivaizdžiai ir vienareikšmiai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, kurio vienas iš postulatų teigia, kad kaltinamajam negalima perkelti įrodinėjimo pareigos. Vien dėl to, kad šioje byloje kompetentingam ekspertui iki šiol nepavesta pateikti išvados aukščiau nurodytu klausimu, pati kaltinamoji buvo priversta kreiptis į kitą ekspertą, kuris atliko aukščiau jau nurodytus paskaičiavimus, bei pateikė aiškią išvadą, jog „/.../ jei prieš eismo įvykį motociklo vairuotojas būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, tai automobilio vairuotoja sukant į kairę jam nebūtų sudariusi kliūties L. J“. Akivaizdu, kad tokia išvada, net jeigu ir negali būti įrodymu šioje byloje, tai bent jau turi būti pagrindu pavesti kompetentingam specialistui atlikti analogiškus paskaičiavimus, kad gynybos įrodinėjama aplinkybė būtų patvirtinta arba atmesta.
3.2. Be to, skunde pažymima, kad net pagal bylos medžiagą – 2019 m. balandžio 26 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuotus duomenis ir atliktus paskaičiavimus, A. D. jokios kliūties motociklininkui nesudarė, nes jam net ir važiuojant 67 km/h greičiu, prie įvykio vietos jis būtų priartėjęs per 4,7 sekundes, kai tuo tarpu A. D. jau 2,7 sekundės kaip būtų pilnai išvažiavusi iš sankryžos. Todėl darytina vienintelė galima išvada – motociklininkas važiavo ženkliai didesniu greičiu, nei paskaičiuota ekspertizės akte. Tačiau visi gynybos prašymai patikslinti keliančius pagrįstas abejones paskaičiavimus ekspertizės akte, teismo atmetami, o esminė aplinkybė - ar būtų suspėjusi A. D. išvažiuoti iš sankryžos, motociklo vairuotojui važiuojant leistinu greičiu, šioje byloje apskritai niekada nebuvo nustatinėjama, tiriama, o skundžiama nutartimi teismas atsisako šią aplinkybę ištirti ir šiuo metu.
3.3. Taip pat skunde nurodoma, kad BPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 6 straipsnio 2 dalyje deklaruojama, kad teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs. Todėl, kaltinamosios gynėjo manymu jo paskaičiavimai, atlikti pagal vieną ir tą pačią formulę, pagal kurią procesiniame dokumente – 2019 m. balandžio 26 d. eksperimento atlikimo protokole paskaičiavimus atliko vyresnysis tyrėjas S. R., negali būti atmesti neatlikus jokio tyrimo ir nepavedus jo, kaip kaltinamosios gynėjo, nuosekliai įrodinėjamos aplinkybės ištirti kompetentingam ekspertui.
3.4. Be kita ko skunde pažymima, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismui atsisakius paskirti šioje byloje pakartotinę eismo įvykio ekspertizę, nebus patikrintos gynybos nurodytos aplinkybės, tuo iš esmės suvaržant kaltinamosios galimybes gintis nuo pareikštų kaltinimų. Tuo pačiu šioje byloje vienareikšmiai pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, nes kaltinamajai akivaizdžiai perkeliama pareiga įrodinėti savo nekaltumą. Tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.
4. Kaltinamosios A. D. gynėjo advokato Edvino Sergaičio skundas paliekamas nenagrinėtas.
5. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismas, nagrinėdamas A. D. baudžiamąją bylą, teisiamojo posėdžio metu išnagrinėjo proceso dalyvio – kaltinamosios A. D. gynėjo Edvino Sergaičio prašymą dėl pakartotinės eismo įvykio ekspertizės paskyrimo, kurį 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat Baudžiamojo proceso kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.
7. Apylinkės teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad minėta nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, tačiau BPK 439 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodytos BPK X dalies tvarka neskundžiamos teismo nutartys, tarp jų ir žemesnio teismo nutartys dėl naujų įrodymų rinkimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad advokato Edvino Sergaičio pateiktame prašyme dėl papildomos ekspertizės skyrimo, neabejotinai išreiškiamas prašymas dėl naujų įrodymų rinkimo šioje baudžiamojoje byloje, todėl nutartis, kuria minėtas prašymas yra atmestas, patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo ribas, o tai reiškia, kad ji yra neskundžiama.
8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamosios gynėjo pateiktas skundas nenagrinėjamas, konstatuojant, kad jis paduotas nesant procesinių pagrindų šio skundo priėmimui ir nagrinėjimui. Ir nors kaip jau minėta anksčiau, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog ši nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, tačiau remiantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir argumentais, toks nurodymas yra neteisingas ir nekeičiantis įstatymu imperatyviai nustatytos nutarčių apskundimo tvarkos bei nesudarantis teisinio pagrindo kaltinamosios gynėjo skundo nagrinėjimui aukštesnės instancijos teisme, todėl kaltinamosios A. D. gynėjo advokato Edvino Sergaičio skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamosios A. D. gynėjo advokato Edvino Sergaičio skundas dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties palikti nenagrinėtą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.