Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1337/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
2A-1337/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02505-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1337/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02505-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.5; 42.11.1; 121.21 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „D. R.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-244-302/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naujos statybos technologijos“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai ir likviduojamai UAB „D. R.“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies nutraukimo ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB ,,Naujos statybos technologijos“ (ieškovas; pardavėjas) ir UAB ,,D. R.“ (atsakovas; pirkėjas) 2007 m. rugpjūčio 21 d. sudarė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4174-0200-0432, ir ½ žemės sklypo (unikalus Nr. 4174-0200-0444), esančių Vilniaus raj., Raisteniškių vs, pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 2.1 p. nurodyta, kad turtas parduodamas už 150 562 Lt, iš kurių 50 000 Lt ir 562 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį, kad likusius 100 000 Lt pirkėjas įsipareigojo pervesti į ieškovo sąskaitą iki 2007-09-05 (toliau – Sutartis; 35-39 b. l.); vienas iš žemės sklypų (unikalus Nr. 4174-0200-0432) pardavimo metu buvo įkeistas užtikrinti UAB ,,Naujos statybos technologijos“ prievolėms kreditoriui AB ,,Parex“ bankui (AB ,,Citadele“ bankas); šio žemės sklypo hipoteka galioja po 2010-10-18 hipotekos lakšto pakeitimo (8-12, 30, b. l.), o Nekilnojamojo turto registre įregistruota UAB „D. R.“ nuosavybė į ginčo sklypą (40-41 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2011-06-06 nutartimi iškelta ieškovo UAB „Naujos statybos technologijos“ bankroto byla (44-45 b. l.), o Vilniaus apygardos teismo 2009-09-07 nutartimi iškelta atsakovo UAB „D. R.“ bankroto byla (61-62 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Naujos statybos technologijos“, atstovaujamas administratoriaus UAB „Tigesta“, 2011-09-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu (2-7 b. l.), kuriame prašė CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukti 2007-08-21 pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr.4174-0200-0432, esančio Vilniaus rajone, Raisteniškių kaime, pirkimo pardavimo, taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovo nuosavybėn minėtą žemės sklypą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo neatsiskaitė su ieškovu pagal minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nors pagal Sutarties 2.1 punktą įsipareigojo likusius 100 000 Lt pervesti į ieškovo sąskaitą iki 2007-09-05, padengiant kreditą ir kitas pagal 2005-09-06 kreditavimo sutartį Nr. KS/475 ieškovo (kredito gavėjo) UAB „Naujos statybos technologijos“ bankui ,,Citadele“ mokėtinas sumas, užbaigiant nekilnojamojo turto hipoteką, tačiau atsakovas nevykdė sutarties, nesumokėjo kainos, o hipoteka tebegalioja, todėl iš esmės pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį (pagal kurią nuosavybės teisė į žemės sklypą atsakovui perėjo nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos) - neįvykdė esminės sąlygos sumokėti kainą už turtą. Atsakovui sąmoningai neįvykdžius sutarties, ją iš esmės pažeidus ir neatlygintinai ieškovo sąskaita įgijus turtą, būtina atstatyti šalis į pirminę padėtį, apginti ieškovo ir jo kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu patenkino iš dalies ieškovo BUAB „Naujos statybos technologijos“ ieškinį, nutraukdamas 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Raisteniškių vs., unikalus Nr. 4174-0200-0432, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „D. R.“; pritaikė restituciją, grąžindamas ieškovui BUAB „Naujos statybos technologijos“ žemės sklypą, unikalus Nr. 4174-0200-0432, o iš ieškovo atsakovui priteisdamas 50 000 Lt (179-183 b. l.).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. 4174-0200-0432, pardavimo atsakovui už 150 000 Lt sumą, kurios dalį atsakovas sumokėjo prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, o kitos pardavimo kainos dalies sumokėjimo terminą nustatė iki 2007 m. rugsėjo 5 d. (Sutarties 2.1 p.); Sutartimi nustatytu terminu atsakovas nesumokėjo pardavėjui likusios žemės sklypo pardavimo kainos - 100 000 Lt, o pirkėjo pagal sutartį iš atsakovo gauta suma, palyginus su bendra pardavimo kaina, yra tris kartus mažesnė, negu jis tikėjosi gauti. Teismas sprendė, kad bylos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovas negavo „didžiąja dalimi“ to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl jo interesai dėl tokio sutarties pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, o tokiu atveju, kai pirkėjas sutartyje nustatytais terminais pardavėjui sumoka tik nedidelę kainos dalį iki pasirašant sutartį, tačiau įsipareigojimas liko neįvykdytas, yra pagrindas pripažinti, jog pardavėjas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, ir tokios sąlygos nesilaikymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d.).

Teismas konstatavo, kad nepaneigta ir atsakovo nenuginčyta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas tyčia nesumokėjo kainos, t. y. sutarties nevykdė sąmoningai; kadangi atsakovui UAB „D. R.“ Vilniaus apygardos teismo 2009-09-07 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, ieškovas negali tikėtis, jog atsakovas įvykdys sutartį ateityje, nes vien faktas apie įmonei bankroto bylos iškėlimą suponuoja išvadą, kad ji yra nepajėgi atsiskaityti su ieškovu, o atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kad ieškovo finansinis reikalavimas gali būti patenkintas ginčo sumos apimtyje.

Teismo teigimu, atsižvelgiant ir į tai, jog ir ieškovas yra bankrutuojantis, kuriam negavus pagal sutartį nesumokėtos sumos 100 000 Lt, taip pat nukenčia ieškovo kaip ir atsakovo kreditorių interesai, tačiau ieškovo didesne apimtimi, todėl byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties neįvykdžiusi šalis patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti, jog šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovui sąmoningai nesumokėjus sutartos kainos didžiosios dalies, todėl ieškovui negavus didžiąja dalimi to, ko tikėjosi gauti, buvo iš esmės pažeista, ir tai yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 1, 2 d.).

Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog ieškovas neturi duomenų, jog atsakovas yra jam sumokėjęs pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas 50 000 Lt (nes ši suma neapskaityta įmonės finansiniuose dokumentuose, kuriuos administratoriui perdavė įmonės vadovas po bankroto bylos iškėlimo), kuriuos pagal sutarties 2.1 punktą ieškovas gavo, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, nepaneigia šio punkto sutarties, kuri šalių atstovų pasirašyta ir notariškai patvirtinta, nėra nuginčyta ir ieškovas jos neginčija įstatymo nustatyta tvarka; iš šalių paaiškinimų negalima spręsti apie tai, ar sutarties sąlyga (ne)buvo įvykdyta, o ieškovas, teigdamas, kad jis negavo pinigų, turi šią aplinkybę pagrįsti kitais leistinais įrodymais, tačiau jis neteikė tokių įrodymų. Teismo nuomone, nenuginčijus nurodytos sutarties sąlygos, yra pagrindas laikyti, kad, taikant restituciją natūra, t. y. šalis grąžinant į pirmykštę stadiją, buvusią iki sutarties sudarymo, ieškovui grąžintina nuosavybė į ginčo žemės sklypą, o atsakovui iš ieškovo priteistina 50 000 Lt, kurią pagal sutarties sąlygas ieškovas yra gavęs iš atsakovo.

Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais, jog teismas negali šioje byloje taikyti restitucijos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė. Pasak teismo, įmonių bankroto įstatyme, reglamentuojančiame sudarytų sutarčių vykdymą, nenustatyta specialių taisyklių tiems atvejams, kai bankrutuojanti įmonė yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą, už kurį nėra atsiskaičiusi, ĮBĮ normomis nedraudžiama nutraukti sutartį, jei tokios sutarties nutraukimo sąlygos nustatytos sutartimi ar įstatymu; sprendžiant dėl kreditoriaus pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo tuo atveju, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla, kreditorių lygiateisiškumo principui užtikrinti svarbus yra išviešinimo faktas. Bylos duomenimis, ieškovas pardavė, o atsakovas nusipirko nekilnojamąjį turtą, kurio nuosavybės perėjimo ir atsiskaitymo sąlygos buvo išdėstytos pirkimo-pardavimo sutartyje kurioje šalys susitarė, kad ji gali būti nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Pasak teismo, nors viešajame registre nurodyta, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau viešajame registre yra išviešintas turto įsigijimo pagrindas (2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartis) ir skola už šį daiktą; tai yra aplinkybė, kuri visiems kreditoriams gali būti žinoma, o tokiu išviešinimu apie skolą, nekilnojamąjį turtą saugomos pardavėjo teisės ir bankroto atveju gali būti panaudotos prieš kitus kreditorius, jei kreditorius siekia nutraukti sutartį ir taikyti restituciją. Teismas sprendė, kad, esant išviešintam skolos už nupirktą nekilnojamojo turto objektą faktui, kreditorius gali savo teises ginti, prašydamas nutraukti pirkimo-pardavimo sandorį ir taikyti restituciją, todėl nelaikytina, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas BUAB „D. R.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Būrai“, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo BUAB „Naujos statybos technologijos“ ieškinį (187-190 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

Teismas, priimdamas sprendimą grąžinti nekilnojamąjį turtą ieškovui pažeidė materialinės teisės normas, numatytas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurios draudžia vykdyti finansines prievoles ir perimti bei atimti iš bankrutuojančios įmonės turtą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą iš bankrutuojančios įmonės negali būti atimtas ar perimtas turtas, nepaisant to, ar iki bankroto proceso pradžios už jį buvo atsiskaityta, ar liko skola; vienintelis asmuo, kuris turi teisę turtu disponuoti, yra bankroto administratorius;Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį ir taikydamas restituciją, nepagrįstai bei nesąžiningai pagerino ieškovo padėtį bei pablogino atsakovo padėtį, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.) bei restitucijos taikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nes atsakovas nebeteko žemės sklypo, už kurį iš dalies yra atsiskaitęs su ieškovu, be to, atsakovas negali tikėtis kompensacijos iš bankrutuojančio ieškovo už grąžintą žemės sklypą (CK 6.145 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Naujos statybos technologijos“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (192-195 b. l.). Nurodo, kad ĮBĮ draudžia vykdyti finansines prievoles ir išieškoti skolas, tačiau nedraudžia taikyti restitucijos, kuri nėra finansinių prievolių vykdymas ir skolos išieškojimas, o pažeistų teisių gynimo būdas. Pasak ieškovo, apeliantas neginčija Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, o nutraukus sutartį, taikomas sutarties nutraukimo pasekmės – restitucijos būdu šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo. Ieškovo nuomone, atsakovo argumentai, kad restitucija pagerina ieškovo padėtį, nepagrįsti įrodymais, atsakovas turi tokią pat galimybę patenkinti savo finansinį reikalavimą ieškovo bankroto procese, kaip ir ieškovas turėtų atsakovo bankroto procese, jei sutartis nebūtų nutraukta, o ieškovas pareikštų finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Apygardos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas.

Teismas teisingai konstatavo, kad pirkėjui (atsakovui) pažeidus pareigą atsiskaityti už įgytą ginčo turtą, pardavėjas (ieškovas) įgijo teisę nutraukti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį tiek pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Sutarties 6.4 punktą, t. y. pagrįstai pripažino, kad atsakovas iš esmės pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį, ir sprendė dėl vienašališko Sutarties nutraukimo.

Pagal įstatymą, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

Vienašalio sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Įstatymas leidžia sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 str. 5 d.).

Esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra nekilnojamojo turto pardavėjo pareiga perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai pirkėjas sutartyje nustatytais terminais sumoka pardavėjui ne visą kainą, yra pagrindas pripažinti, jog pardavėjas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, ir tokios sąlygos nesilaikymas turi esminę reikšmę pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009).

Be to, pagal teismų praktiką, teisėtas lūkestis yra grindžiamas teisės norma arba teisės aktu, turinčiu įtakos nagrinėjamam nuosavybės interesui (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Saghinadze and Others v. Georgia, no. 18768/05, judgment of 27 May 2010, § 103); teisėtų lūkesčių apsaugos principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti, tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Bylos duomenimis, šalių sudarytos žemės pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad ginčo turtas (vienas iš dviejų žemės sklypų - 0,1140 ha bendro ploto, unikalus Nr. 4174-0200-0432, esantis Vilniaus raj., Rasteiniškių k.) parduodamas pirkėjui UAB „D. R.“ už 150 000 Lt, iš kurių 50 000 Lt pardavėjas UAB „Naujos statybos technologijos“ gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį, likusius 100 000 Lt įsipareigojant sumokėti pardavėjui iki 2007 m. rugsėjo 5 d.; be to, pagal šalių susitarimą, nuosavybės teisė į ginčo sklypą pirkėjui perėjo nuo sutarties sudarymo (Sutarties 3.1 p.), o galutinis atsiskaitymas patvirtinamas UAB „Naujos statybos technologijos“ direktoriaus ir finansininko išduota pažyma (Sutarties 3.2 p.); Sutarties 6.4 punkte numatyta, kad ji gali būti nutraukta įstatymų nustatytais pagrindais, tarp jų – ir neatsiskaitymo atveju (35-39 b. l.). Nustatyta, kad Sutartyje numatytu terminu atsakovas nesumokėjo pardavėjui (ieškovui) likusios žemės sklypo pardavimo kainos - 100 000 Lt, ir per 2 metus nuo Sutarties sudarymo neišreiškė valios atsiskaityti su pardavėju, nederino kitokios atsiskaitymo tvarkos; be to, atsakovo BUAB „D. R.“ nuosavybė į ginčo turtą yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o bylos šalims Vilniaus apygardos teisme iškeltos bankroto bylos: ieškovui UAB „Naujos statybos technologijos“ 2011-06-06 teismo nutartimi, o atsakovui UAB „D. R.“ – 2009-09-07 teismo nutartimi.

Visais atvejais, kai viena iš sutarties šalių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą.

Minėta, kad sudarytoje sutartyje jos šalys nustatė įstatymuose numatytus vienašalio sutarties nutraukimo atvejus. Sutarties šalių sutarta kaina yra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, todėl pirmosios instancijos teismui teisingai nustačius, kad pirkėjo ieškovo pagal Sutartį gauta iš atsakovo suma, palyginus su bendra pardavimo kaina, yra tris kartus mažesnė, negu jis tikėjosi gauti, buvo pagrindo teigti, jog ieškovas negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, o dėl tokio sutarties pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti jo interesai, ir jis gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tokiu būdu teismas pagrįstai sprendė, kad paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog nurodytos sąlygos nesilaikymas yra esminis Sutarties pažeidimas ir tai yra pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį; juolab kad šiuo atveju ieškovas gali pagrįstai remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu (CK 6.217 str. 1-2 d., CPK 185 str.).

Be to, nagrinėjamu atveju teisingi ir apygardos teismo išvada bei argumentai, susiję su restitucijos taikymu.

Pagal įstatymą, kai sutartis yra nutraukiama, jos šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji buvo perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą, bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.); nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nė vienas bankrutuojančios įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.), o bankroto proceso metu bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas ir tenkinami kreditorių reikalavimai ĮBĮ 33–36 straipsniuose įtvirtinta tvarka.

Lietuvos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nenustatyta sudarytų sutarčių vykdymo specialių taisyklių tiems atvejams, kai bankrutuojanti įmonė yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą, už kurį nėra atsiskaičiusi; kreditoriaus teisių gynimo priemonė, nustatyta CK normų, gali būti taikoma, įvertinant ĮBĮ nuostatas ir ypatingai atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus principus, tarp jų ir kreditorių lygiateisiškumo; bendrąja prasme ĮBĮ normos nedraudžia tokiu atveju nutraukti sutartį, jei tokios sutarties nutraukimo sąlygos nustatytos sutartimi ar įstatymu; kai bankrutuojančios įmonės kreditorius savo teises gina, siekdamas nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, turi būti sprendžiama, ar tokia jo pasirinkta teisių gynimo priemonė neprieštaraus ĮBĮ nuostatoms, tarp jų ir kreditorių lygiateisiškumo principui, kurio užtikrinimui tokiu atveju svarbus yra išviešinimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012).

Pagal viešojo Nekilnojamojo turto registro duomenis, esančius byloje, ginčo žemės sklypo savininku yra nurodytas pirkėjas atsakovas BUAB „D. R.“, be to, registre yra išviešintas šio turto įsigijimo pagrindas – 2007-08-21 pirkimo–pardavimo sutartis bei įsiskolinimas už įsigytą turtą, taip pat sąlyga neperleisti šio turto trečiajam asmeniui (40-41 b. l.). Minėta, kad pagal Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, tokiu išviešinimu apie skolą už įsigytą turtą saugomos teisės pardavėjo, kuriam bankrutuojant, tai gali būti panaudota prieš kitus kreditorius tuo atveju, kai kreditorius siekia nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.

Taigi, esant išviešintam skolos už bankrutuojančios šalies įsigytą nekilnojamojo turto objektą faktui, bankrutuojantis ieškovas turėjo galimybę ginti savo teises, prašydamas nutraukti pirkimo–pardavimo sandorį ir taikyti restituciją. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui teisingai konstatavus, kad buvo pažeista esminė pirkimo–pardavimo sutarties nuostata, ir nusprendus nutraukti šią sutartį, buvo pagrindo taikyti restituciją; nustačius, kad, ieškovas, sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtino, jog jam buvo sumokėta 50 000 Lt, o byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui likusią esminę dalį kainos už ginčo žemės sklypą (100000 Lt), teismas, taikydamas restituciją, pagrįstai priteisė ieškovui ginčo žemės sklypą, o iš ieškovo atsakovui priteisė jo sumokėtą 50 000 Lt sumą, ir nėra pagrindo tai pripažinti kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimu (CK 6.222 str. 1 d.; CPK 17 str.; 185 str.).

Tokiu būdu atmestini apelianto argumentai, kad šioje byloje negalimas restitucijos taikymas dėl to, jog atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį ir taikydamas restituciją, nepagrįstai bei nesąžiningai pagerino ieškovo padėtį bei pablogino atsakovo padėtį, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ar restitucijos taikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog nagrinėjamuoju atveju restitucija negalima dėl to, kad ieškovas yra patvirtintas atsakovo kreditorių sąraše su 100 000 Lt reikalavimu. Teisėjų kolegijos nuomone, sisteminiai aiškinant ĮBĮ taisykles, o taip pat CK normas, nurodytos žemės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas, kaip anksčiau neįvykdyto sandorio įforminimas, gali būti atliekamas nepriklausomai nuo to, ar teismas yra patvirtinęs ieškovo finansinį reikalavimą ir įrašęs jį į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą; priešingu atveju, pripažinus atsakovui, kuris nesumokėjo didesnės dalies sutartos kainos, teises į ginčo žemės sklypą, atsakovas nesąžiningai praturtėtų ieškovo sąskaita; juolab kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai gali būti tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tai atitinka ir lygiateisiškumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei teismų praktiką (CPK 2 str., 17 str.; CK 1.5 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2013).

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl to, kas pasakyta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 329 str., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą.

TeisėjaiAlė BukavinienėAudronė JarackaitėDanutė Milašienė