Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1225-1092/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
e2A-1225-1092/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01276-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
D. A.
Ieškovas
I. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1225-1092/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01276-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovei D. A. ir atsakovės D. A. priešieškinį ieškovei I. T. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. A., V. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. A. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), tvarką pagal matininko Z. Ž. 2018 m. kovo 23 d. parengtą planą:

- ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B, B1 ir B2 (461 kv. m);

- atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (562 kv. m);

- šalims paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais C (87 kv. m.) ir D (128 kv. m.).

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 593/1270 dalys žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1270 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 677/1270 dalys ginčo žemės sklypo. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį taip pat priklauso gyvenamasis namas, 1/2 dalis tvarto ir 1/10 bei 2/5 dalys kiemo statinių-šulinio. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso sandėlis ir šiltnamis. Ieškovė paaiškino, kad tarp bendraturčių nėra ginčo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir tvartu tvarkos, tačiau šalys nesutaria dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. Ieškovė siūlė atsakovei gera valia išspręsti ginčą, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė.

3. Ieškovės teigimu, nustačius naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, ieškovė galės savo naudojamą dalį atitverti tvora ir šalys turės atskiras žemė sklypo dalis, neliks galimybės konfliktuoti. Pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą siūloma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka atitiks abiejų šalių interesus, nes kiekviena šalis naudosis žemės sklypo dalimi, kuri yra šalia kiekvienos iš šalių gyvenamojo namo bei ūkinio pastato dalies. Ieškovė savo lėšomis sutinka įrengti tinkamą apėjimą apie namą, įrengti vartelius medinės tvoros dalyje, nedarys kliūčių patekti atsakovei prie šulinio. Ieškovė turės galimybę įsirengti įvažiavimą ir galės juo netrukdomai naudotis.

4. Atsakovė D. A. pareiškė byloje priešieškinį ieškovei I. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal matininko Z. Ž. 2017 m. lapkričio 7 d. parengtą planą:

- ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B (391 kv. m.), B1 (17 kv. m.) ir B2 (61 kv. m.), iš viso 468 kv. m. ploto sklypo dalimi;

- atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (553 kv. m.);

- šalims paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais D (160 kv. m.) ir E (88 kv. m.), iš viso 248 kv. m. ploto sklypo dalimi.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktas planas neužtikrina galimybės kiekvienai iš šalių patekti prie joms priklausančių statinių. Ieškovės pateiktas pasiūlymas suteikia teisę apeiti atsakovei jos nuosavybės teise valdomus statinius sklype, bet medinė tvora riboja atsakovės galimybes tai padaryti. Be to, pagal ieškovės pateiktą planą atsakovei nėra galimybės patekti prie šulinio. Atsakovės nuomone, naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka turėtų būti nustatyta pagal matininko Z. Ž. 2017 m. lapkričio 7 d. parengtą planą. Atsakovės teigimu, jos pasiūlytas planas atitinka kasacinio teismo suformuotus kriterijus: bendraturčiai galės patekti prie bet kurios jiems priklausančios pastato dalies, aptarnauti bei prižiūrėti į gyvenamąjį namą nutiestas komunikacijas, abi šalys galės naudotis šulinio vandeniu be papildomų investicijų. Atsakovė nurodo, kad suprojektuoti ir naudojami inžinieriniai tinklai yra ieškovei priklausančioje namo dalyje ir bendro naudojimosi žemė būtina aplink namą. Atsakovės pateiktas planas užtikrina kiekvieno iš bendraturčių interesus naudojantis bendru žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, bus racionaliau naudojamasi žemės sklypu, sumažės tikimybė konfliktams tarp bendraturčių atsirasti.

6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jo netenkinti. Ieškovės teigimu, atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra neteisinga ir neracionali, atitinka tik atsakovės interesus, nes atsakovė siekia kuo didesnę žemės sklypo dalį priskirti bendrai naudoti. Pagal atsakovės pasiūlytą tvarką būtų varžoma ieškovės teisė patekti į jos gyvenamojo namo dalį, suvaržyta teisė ieškovei pasistatyti automobilį prie savo gyvenamojo namo dalies, apribotos ieškovės galimybės atsivežti į savo naudojamą sklypo dalį malkas, kitus krovinius, taip bus sukurtos prielaidos konfliktams tarp bendraturčių atsirasti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 538 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė tokią naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką:

- ieškovei paskirti naudotis 461 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais B, B1, B2;

- atsakovei paskirti naudotis 562 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A;

- bendrai naudoti šalims paskirti žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu C (87 kv. m.) ir D (128 kv. m.). Ieškovė įsipareigoja savo lėšomis įrengti tinkamą apėjimą apie namą, įrengti vartelius medinės tvoros dalyje, nedaryti kliūčių atsakovei patekti prie šulinio ir jį aptarnauti.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, tvartu, šiltnamiu, dviem sandėliais ir kitais kiemo statiniais-šuliniu (kartu su trečiuoju asmeniu V. B.), bei kitų inžinierinių statinių (du lauko tualetai, tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė), bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 593/1270 dalys žemės sklypo, 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto, sandėlis, šiltnamis, 1/2 dalis kiemo statinių ir 1/10 kitų statinių (šulinio). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 677/1270 dalys žemės sklypo, 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis pastato – tvarto, 1/2 dalis kitų statinių ir 2/5 dalys kitų statinių (šulinio). Byloje taip pat nustatyta, kad 1/2 dalis kito statinio (šulinio) priklauso trečiajam asmeniui V. B.

9. Teismas įvertino šalių pateiktus matininko Z. Ž. 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. kovo 23 d. parengtus žemės sklypo naudojimo tvarkos planus ir konstatavo, kad ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 23 d. parengtame žemės sklypo plane nurodyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka labiausiai atitiks abiejų šalių interesus. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką kiekviena šalis naudosis atskira žemės sklypo dalimi, kuri yra šalia kiekvienos iš šalių gyvenamojo namo dalių bei ūkinio pastato dalies. Be to, ieškovė savo lėšomis įrengs tinkamą apėjimą apie namą, vartelius medinės tvoros dalyje, nedarys kliūčių atsakovei patekti prie šulinio, leis įrengti vandens įvadą prie šulinio. Pagal šią tvarką ieškovė ir atsakovė turės galimybę įsirengti atskirus įvažiavimus į savo žemės sklypo dalis ir jas naudoti netrukdomai. Ieškovės siūloma tvarka užkirs kelią kilti bendraturčių ginčams dėl statomų transporto priemonių bei kitų kliūčių sudarymo.

Šalies argumentai

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra neteisinga ir neracionali bei atitinka tik atsakovės interesus. Teismas nurodė, kad pagal atsakovės siūlomą naudojimosi sklypu tvarką didesnė dalis šio sklypo būtų priskirta bendrai naudoti. Tokiu būdu būtų varžoma ieškovės teisė patekti į jos gyvenamojo namo dalį, būtų suvaržyta ieškovės teisė statyti automobilį prie savo gyvenamojo namo dalies, apribotos ieškovės galimybės atsivežti malkas, kitus krovinius bei sukurtos prielaidos konfliktams tarp bendraturčių kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovė D. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti bei perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, pagal kurį žemės sklypo planą yra nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka. Apeliantės teigimu, byloje buvo pateikti trys matininko Z. Ž. parengti žemės sklypo planai, todėl netiksli sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė gali lemti naujų bendraturčių ginčų atsiradimą.

11.2. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovė įpareigota įrengti tinkamą apėjimą apie namą, įrengti vartelius medinės tvoros dalyje, nedaryti kliūčių atsakovei patekti prie šulinio ir jį aptarnauti, nėra konkrečiai apibrėžta. Apeliantės teigimu, teismas nenurodė, koks turėtų būti tinkamas apėjimas aplink namą, kokias prie šulinio prieiti trukdančias kliūtis ieškovė turėtų pašalinti, kokius vartelius turėtų įrengti, koks yra šių veiksmų atlikimo terminas.

11.3. Teismas, nustatydamas ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią atsakovės priėjimas prie šulinio yra numatytas šalia gyvenamojo namo sienos, neatsižvelgė į atsakovės interesus. Pagal teismo nustatytą tvarką, atsakovė prie šulinio galėtų patekti tik sklypo dalimi, skirta apeiti aplink namą bei siauru priėjimu per ieškovės kiemo dalį. Be to, teismas neįvertino, kad atsakovei nėra palikta galimybės privažiuoti prie šulinio, taip pat neatsižvelgta į minėtoje sklypo dalyje esančią duobę, todėl tai iš esmės varžo atsakovės galimybę patekti prie šulinio. Atsižvelgiant į tai, šalių interesus geriausiai atitiktų priešieškiniu siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas.

11.4. Pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką ieškovei tenka didesnė žemės sklypo dalis, nei jos idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o apeliantei atitinkamai tenka mažesnė sklypo dalis, nei jai priklausanti idealioji dalis. Šiuo aspektu bendraturčių idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinka atsakovės siūloma naudojimo ginčo žemės sklypu tvarka.

11.5. Žemės sklypo planas, pagal kurį buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, turi trūkumų, tačiau teismas jų neįvertino. Apeliantė nurodė, kad teismo nustatyta naudojimo tvarka apima tik 1 238 kv. m. plotą, nors pagal viešojo registro duomenis ginčo žemės sklypo plotas sudaro 1 270 kv. m., todėl tai lems naujų bendraturčių ginčų atsiradimą.

11.6. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino ieškovės procesinio elgesio delsiant teikti patikslintą žemės sklypo planą ir patikslintą ieškinį, neatsižvelgė į tai, kad byla buvo pradėta 2017 m. rugsėjo 19 d. pagal aiškiai nepagrįstą ieškovės reikalavimą, tačiau patikslintas ieškinys teismui pateiktas tik 2019 m. vasario 19 d. Be to, ieškovės patirtos 1 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo patirtos iki pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliantė neprivalo atlyginti iki 2019 m. vasario 27 d. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. T. prašo skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra visiškai aiški. Ieškovės teigimu, apeliantė nepagrįstai siekia ieškovės valdomą kiemo dalį padaryti bendro naudojimo sklypo dalimi, tuo apribojant ieškovės galimybę turėti atskirą įvažiavimą į jai tenkančią sklypo dalį.

12.2. Teismas tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl su tuo susiję skundo argumentai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo principų

15. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles šioje srityje.

16. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

18. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

19. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011).

20. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019, 17 p.). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies

21. Apeliaciniame skunde atsakovė visų pirma kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies tikslumo, nurodo, kad nėra aišku, pagal kokį žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą.

22. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti skaitoma kartu su motyvuojamąja dalimi. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo motyvuose yra aiškiai nurodyta, kad teismas pritaria ieškovės pateiktam matininko Z. Ž. parengtam 2018 m. kovo 23 d. planui. Tačiau siekdamas išvengti galimų neaiškumų dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, konkrečiai nurodydamas 2018 m. kovo 23 d. planą.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad ieškovė įsipareigoja savo lėšomis įrengti tinkamą apėjimą apie namą, įrengti vartelius medinės tvoros dalyje, nedaryti kliūčių atsakovei patekti prie šulinio ir jį aptarnauti. Pasak atsakovės, ši teismo sprendimo dalis yra nekonkreti ir neaiški, nes nenurodyta, koks turėtų būti tinkamas apėjimas aplink namą, kokias kliūtis, trukdančias apeliantei patekti prie šulinio, ieškovė turėtų pašalinti, kokioje vietoje, kokios konstrukcijos, išmatavimų ir pan. turėtų būti įrengti varteliai. Be to, teismo sprendime nėra nurodytas terminas šiems veiksmams atlikti.

24. Teisėjų kolegija, iš dalies sutinka su anksčiau paminėtais atsakovės argumentais. Pirma, siekiant išvengti galimų ginčų, tikslinga nustatyti terminą varteliams ir tinkamam apėjimui apie namą įrengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 3 mėnesių terminas yra pakankamas ieškovei nustatomiems įpareigojimams įvykdyti, todėl jis nustatytinas apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Antra, kadangi ginčo šulinys priklauso ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis turi būti naudojamas bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo patvirtintas ieškovės įpareigojimas nedaryti kliūčių atsakovei aptarnauti šulinį yra perteklinis ir neaiškus. Trečia, siekiant išvengti ginčų dėl vartelių pločio, tikslinga nustatyti, kad vartelių plotis turėtų būti ne mažiau kaip 1 metras, nes būtent 1 metro ruožas aplink gyvenamąjį namą pagal planą, kuriam pirmosios instancijos teismas pritarė, yra priskiriamas naudotis bendrai. Ketvirta, siekiant išvengti galimų nesutarimų dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintų ieškovės įsipareigojimų, jie teismo rezoliucinėje dalyje formuluotini kaip ieškovei nustatomi teismo įpareigojimai, kad, esant reikalui, juos galima būtų vykdyti priverstinai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai patikslinama.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dar tiksliau apibrėžti teismo nustatomus įpareigojimus pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo. Atsakovės argumentai dėl galimų papildomų nesutarimų dėl teismo nustatytų įpareigojimų yra abstraktūs, remiasi prielaidomis, o ne konkrečiais faktais.

Dėl patvirtintos naudojimosi tvarkos

26. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi tvarką apeliantės patekimas prie šulinio yra teoriškai galimas tik naudojantis žemės sklypo dalimi, skirta apeiti aplink namą, ir numatant siaurą priėjimą prie šulinio, kertant ieškovės naudojamą kiemą. Toks priėjimas, nekalbant apie privažiavimą, yra ribotas, nes: i) bendra žemės sklypo dalis, skirta apeliantei prieiti prie šulinio, vietovėje nėra pažymėta jokiais taką žyminčiais riboženkliais ar kitais objektais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti faktinę žemės sklypo dalį, kuri priskirta naudotis bendrai; ii) pagal esamą situaciją (tuo atveju jeigu ieškovė neįvykdys savo įsipareigojimo įrengti vartelius), patekimas prie šulinio galimas tik einant pagal 1 m pločio šiaurinę ir vakarinę gyvenamojo namo sieną, todėl apeliantė turės vaikščioti palei ieškovės naudojamo namo dalies langus bei naudotis siauriu priėjimu; iii) gyvenamojo namo vakarinėje dalyje yra duobė, kuri uždengta šiferio lakštais ir kuri patenka į 1 m pločio priėjimą prie šulinio; iv) pagal numatytą naudojimosi tvarką, net ir ieškovei įvykdžius savo įsipareigojimus, atsakovė negalėtų privažiuoti prie šulinio, norėdama pasisemti didesnį kiekį vandens arba jeigu reiktų šulinį remontuoti, įsirengti siurblį ir pan.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtus atsakovės argumentus, sprendžia, kad jie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes:

27.1. reikalavimas pažymėti patekimą prie šulinio riboženkliais yra perteklinis ir neproporcingas. Minėta, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad patekimo prie šulinio klausimą galima išspręsti ir be riboženklių, šalims rodant pagarbą viena kitai, ieškant kompromiso, supratimo, o ne priežasties konfliktui sukelti.

27.2. 1 m pločio ruožas patekti prie ginčo šulinio yra pakankamas. Juolab kad ieškovė prisiima įsipareigojimą nedaryti kliūčių atsakovei patekti prie šulinio. Aplinkybė, kad atsakovė turės vaikščioti pro ieškovei priklausančios namo dalies langus atsakovės teisių nepažeidžia, nes ieškovė pati pasiūlė prisiimti savo teisės į privatumą apribojimą šia apimtimi.

27.3. namo vakarinėje dalyje esanti duobė atsakovės teisių iš esmės nesuvaržo. Teisėjų kolegijos vertinimu, duobę bus galima apeiti (primintina, kad ieškovė prisiima įsipareigojimą nedaryti kliūčių atsakovei patekti prie šulinio), ieškovė galbūt ją sutvarkys rengdama apėjimą aplink namą, be to, atsakovė įpareigojama įrengti vartelius medinėje tvoroje, o tai leis atsakovei patekti prie šulinio ir iš kitos namo pusės.

27.4. atsakovė nepagrindė savo poreikio privažiuoti prie šulinio. Be to, ieškovė prisiima įsipareigojimą nedaryti kliūčių atsakovei patekti prie šulinio. Vadinasi, jei atsakovei bus būtina privažiuoti prie šulinio, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovė neprieštaraus tokiam atsakovės būtinam poreikiui, jei juo nebus piktnaudžiaujama ar naudojamasi nesąžiningai. Savo ruožtu šulinio remontas ar siurblio įsirengimas, turint omenyje, kad šulinys priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, paprastai yra galimas tik bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl atsakovės priešieškiniu pateikto naudojimosi žemės sklypu plano netinkamumo, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų šioje nutartyje neperrašo. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Turint omenyje, kad dėl naudojimosi turtu ginčai tarp šalių kyla gana seniai, tikslinga nustatyti kiek protingai galima mažesnes bendro naudojimo teritorijas. Be to, bendro įvažiavimo šalia ieškovės naudojamos namo dalies egzistavimas neproporcingai varžytų ieškovės galimybes naudotis jai priklausančios namo dalies naudingosiomis savybėmis, būtų neracionalus, sumažintų ieškovės naudojamos dalies vertę, neužtikrintų bendraturčių lygiateisiškumo ir šalių interesų pusiausvyros. Juolab kad ieškovė jau ilgą laiką naudojasi minėtu įvažiavimu ir atsakovė pretenzijų dėl to ieškovei iki šio ginčo kilimo neturėjo.

Dėl paskirtų naudoti dalių

29. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovei buvo priskirta naudotis 7,5 kv. m. daugiau žemės sklypo nei turėtų būtų pagal idealiąsias žemės sklypo dalis. Šios nutarties 20 punkte paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad neteisėtu gali būti pripažintas atvejis, kai paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama. Nagrinėjamu atveju atsakovei paskirtos naudoti dalies ir dalies, kuri turėtų tekti jai pagal idealiąją nuosavybės dalį turte, skirtumas yra nedidelis. Nustatant naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą yra siekiama užtikrinti racionalų turto naudojimą, bendraturčių lygiateisiškumą, šalių interesų pusiausvyrą, kad kiekvienam bendraturčiui tektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Vadinasi, minėtas skirtumas tarp realiosios ir idealiosios bendrosios nuosavybės dalies šiuo atveju yra pateisinamas.

30. Atsakovė nurodo, kad jai nėra aišku, koks yra sklypo dalies, pažymėtos indeksu B1 plotas. Iš 2018 m. kovo 23 d. žemės sklypo plane esančio brėžinio matyti, kad indeksu B1 pažymėtos dalies plotas yra 49 kv. m. Tokį plotą nurodo ir pati atsakovė apeliacinio skundo 27 punkte skaičiuodama bendrą ieškovei paskiriamos naudotis žemės sklypo dalies plotą. Vadinasi, dalies, pažymėtos indeksu B1, plotas yra aiškus.

31. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėto 2018 m. kovo 23 d. žemės sklypo plano dešinėje pusėje esančioje apibendrinančioje lentelėje „Naudojamas plotas“ yra padaryta klaida ir dalies, pažymėtos indeksu B1, plotas yra nurodytas 17 kv. m., o ne 49 kv. m. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši klaida yra techninė, nes pačiame žemės sklypo brėžinyje nurodytas tinkamas, pačios atsakovės pripažįstamas, 49 kv. m. plotas.

32. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepragrįstą atsakovės argumentą, kad 2018 m. kovo 23 d. žemės sklypo planas parengtas tik 1 238 kv. m. žemės sklypui, kai pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo žemės sklypo plotas yra 1 270 kv. m. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė 1 238 kv. m. apskaičiuoja ne pagal žemės sklypo plano brėžinyje esančius duomenis, bet pagal žemės sklypo plano dešinėje pusėje esančią apibendrinančią lentelę „Naudojamas plotas“. Savo ruožtu, kaip minėta, joje klaidinga nurodytas dalies, žymimos indeksu B1 plotas – turi būti 49 kv. m. (pagal brėžinį), o ne 17 kv. m. Paskaičiavus bendrą plotą pagal žemės sklypo brėžinyje esančius duomenis, matyti, kad planas parengtas 1 270 kv. m., t. y. visam sklypo plotui.

33. Tačiau atsižvelgdama į tai, kas paminėta šios nutarties 31 ir 32 punktuose, teisėjų kolegija nusprendžia patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nes ja ieškovei priskirtas 461 kv. m. (dalys pažymėtos indeksais B, B1 ir B2), nors sudėjus šias dalis pagal brėžinio duomenis, gaunasi 493 kv. m. Toks sprendimas nelaikytinas blogesnio sprendimo atsakovei priėmimu, nes šiuo atveju tik ištaisomas techninio pobūdžio neatitikimas. Be to, atsakovė apeliacinio skundo 27 punkte pati nurodė, kad pagal priimtą teismo sprendimą ieškovei paskiriamos naudotis dalies, pažymėtos indeksu B1, plotas yra 49 kv. m., o ne 17 kv. m. Vadinasi, ji suvokė, kokio ploto dalį paskirti naudotis ieškovei nusprendė pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės

34. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde atsakovės išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas tik patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra iš esmės atmestas (pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tik šiek tiek patikslinama), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atlyginti atsakovės išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo dėl šia nutartimi atliekamo sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Juolab kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama dėl tokių atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kurių ji pirmosios instancijos teisme nebuvo konkrečiai suformulavusi ir pateikusi pirmosios instancijos teismui įvertinti.

37. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra iš esmės atmestas (pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tik šiek tiek patikslinama), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas svarstyti dėl ieškovės išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

38. Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

39. Tačiau teisėjų kolegija nusprendžia sumažinti ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumą iki 300 Eur. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priima vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į pateikto atsiliepimo turinį ir apimtį, aplinkybę, kad tas pats advokatas atstovavo ieškovę pirmosios instancijos teisme, kad byla nebuvo sudėtinga, kad apeliacinės instancijos teismas vis dėlto tikslina pirmosios teismo sprendimo rezoliucinę dalį, be kita ko, dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su ieškovės pirmosios instancijos teisme pasiūlytais prisiimti įsipareigojimais.

40. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes mano kad jos buvo netinkamai paskirstytos. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį byloje, neįvertino, kad dalies reikalavimų (dėl naudojimosi tvarkos šuliniu nustatymo) ieškovė atsisakė.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė ir nepagrindė, kokias papildomas išlaidas jai sukėlė ieškovės procesiniai veiksmai, kuriuos atsakovė vertina kaip netinkamai atliktus. Vadinasi, nagrinėjami atsakovės argumentai nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

42. Dėl ieškinio patikslinimo reikšmės sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad procesinis teisinis reguliavimas iš esmės skatina ieškovą tikslinti (mažinti) savo reikalavimus, galima būtų daryti išvadą, jog, išnagrinėjus bylą ir išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos pagal patikslintų reikalavimų apimtį. Tačiau jei teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustato, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, teismas turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai tenkino ieškovės ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas tik patikslina kai kurias teismo sprendimo rezoliucinės dalies vietas, tačiau tai nekeičia fakto, kad bylą ieškovė iš esmės laimėjo ir jos pateiktas patikslintas ieškinys buvo patenkintas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio patikslinimas nagrinėjamos kategorijose bylose yra pateisinamas ir paprastai teigiamai vertintinas dalykas. Nagrinėjamo pobūdžio bylos šalys turi pateikti teismui tokius naudojimosi bendru daiktu tvarkos pasiūlymus, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų ir atsižvelgtų į bendraturčių interesus. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad asmuo tikslina reikalavimus, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama, kaip netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Priešingai, galimybė patikslinti reikalavimus leidžia teismui išspręsti ginčą optimaliausiu, šalių interesų balansą labiausiai užtikrinančiu būdu.

45. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių procesinius veiksmus, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, ieškojo optimalaus ir teisingiausio sprendimo varianto šiame ginče, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal patikslintus ieškinio reikalavimus, kurie buvo iš esmės patenkinti, šiuo konkrečiu atveju nereiškia nesąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vadinasi, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aptariamu pagrindu (dėl ieškinio tikslinimo).

46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad patikslintą ieškinį rengė ir pasirašė ieškovės advokatas, jis taip pat atstovo bylą nagrinėjant 2019 m. kovo 21 d. teismo posėdyje. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ieškovės pateiktoje 2018 m. sausio 29 d. pažymoje nurodyta advokato atstovavimo išlaidų suma (1 500 Eur) apima visą advokato A. G. atstovavimą pirmosios instancijos teisme šioje byloje, nuo pradinio ieškinio parengimo iki dalyvavimo 2019 m. kovo 21 d. teismo posėdyje. Vadinasi, nustačius, kad bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytinos pagal patikslintus reikalavimus, kurie teismo buvo iš esmės patenkinti, visa minėta atstovavimo išlaidų sumą ir ieškovės sumokėtas žyminis mokestis pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai priteistas iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko Z. Ž. parengtą 2018 m. kovo 23 d. žemės sklypo planą:

1. I. T. paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 493 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksais „B“, „B1“, „B2“;

2. D. A. paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 562 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu „A“;

3. Bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtomis indeksu „C“ (87 kv. m.) ir indeksu „D“ (128 kv. m.).

Įpareigoti ieškovę I. T. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įrengti ne mažiau kaip vieno metro pločio vartelius medinės tvoros dalyje, taip pat tinkamą apėjimą apie gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti ieškovę I. T. nedaryti kliūčių šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams patekti prie jo.

Atsakovės D. A. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. A. ieškovės I. T. naudai 1 538 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovei I. T. iš D. A. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisIrma ČuchrajJolanta Gailevičienė