Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę nuspręsta įskaityti suėmimo laiką nuo 2025 m. birželio 25 d. iki 2025 m. liepos 21 d. vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš M. Š. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur).

Vadovaujantis BK 27 straipsniu M. Š. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad jis nuo 2025 m. gegužės 6 d. iki gegužės 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į daugiabučio namo rūsyje esantį, pakabinama spyna užrakintą, V. U. priklausantį sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ištraukdamas pakabinamos spynos laikiklį, iš kur slapta pagrobė V. U. priklausantį turtą – elektrinį paspirtuką „Xiaomi Mi 1S Black“, kurio vertė 200 Eur, bei perforatorių „Parkside“, kurio vertė 30 Eur, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2025 m. gegužės 16 d., apie 14.00 val., vėl įsibrovė į tą patį pakabinama spyna užrakintą V. U. priklausantį sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ištraukdamas pakabinamos spynos laikiklį, slapta pagrobė V. U. priklausantį turtą, t. y. likusius du sandėlyje, esančius elektrinius paspirtukus: paspirtuką „Xiaomi Mi 1S Black“, kurio vertė 250 Eur, bei paspirtuką „Xiaomi Mi 1S Black“, kurio vertė 200 Eur, taip padarydamas V. U. turtinę 680 Eur žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir M. Š. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Tačiau nuteistasis prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti.

Dėl M. Š. paskirtos bausmės

7. Kaip minėta, nuteistasis M. Š. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti.

8. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

9. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, baudžiamajame įstatyme numatytos baudos, laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Š. už nurodytą nusikalstamą veiką paskyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei, įvertinęs nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nustatė jos dydį didesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies minimalus dydis (numatytas laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis – trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis)). Paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė M. Š. galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas M. Š. į paskirtą bausmę įskaitė suėmimo laiką nuo 2025 m. birželio 25 d. iki 2025 m. liepos 21 d. vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad M. Š. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nuteistojo asmenybę, jog teistas keturiolika kartų, teistumas neišnykęs, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei mėnesiui po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (2 t., b. l. 17-35), daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nemoka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus M. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką pačią griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybę, įvertinus M. Š. kriminalinę praeitį, tai, kad M. Š. praeityje buvo skirta ir švelnesnė bausmė (areštas), taip pat įvertinus ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu M. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ar aiškiai neteisinga, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Š. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad M. Š. ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Dėl to nuteistajam paskirtos bausmės mažinti ar paskirti kitą bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo M. Š. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo M. Š. atžvilgiu bei argumentavo, kodėl minėtos nuostatos taikytos būti negali.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

15. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. Š.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant apeliacinį skundą nuteistąjį M. Š. gynė gynėjas advokatas Gintaras Keliauskas. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš M. Š. valstybės naudai priteisti 325,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

16. Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam M. Š. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra protinga ar proporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo nurodyta, kad gynėjas advokatas apeliacinio skundo parengimui skyrė 4 val., tačiau pastebėtina, kad apeliacinį skundą ranka surašė ir teismui pateikė pats nuteistasis. Taip pat nurodoma, kad įrodymų rinkimui gynėjas advokatas skyrė 2 valandas, tačiau nagrinėjant apeliacinį skundą įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas, kadangi apeliacinis skundas buvo teiktas tik dėl paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad byla nėra didelės apimties, tas pats gynėjas advokatas gynė nuteistąjį ir pirmosios instancijos teisme, todėl nereikėjo skirti papildomo laiko susipažinimui su byla, posėdis apeliacinės instancijos teisme truko 15 minučių. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti proceso išlaidų suma nėra pagrįsta ar adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl neišieškotina iš nuteistojo M. Š..

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo.