Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vlado Nikitino,

teismo posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. G. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria jam Vokietijos Federacinės Respublikos Getingeno žemės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos BK 277-o paragrafo 1 pastraipą, 2-os pastraipos 1-ą numerį, 4-os pastraipos 2-ą numerį, 233-o paragrafo 1 pastraipą, 224-paragrafo 1-os pastraipos 5-ą numerį, 242-o paragrafo 1-ą pastraipą, 243-o paragrafo 1-os pastraipos 6-ą numerį, 249-o paragrafo 1-ą pastraipą paskirtą galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę prilygino Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 135 str. 1 d., 178 str. 1 d., 149 str. 1 d., 135 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., 135 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir nuteistajam E. G. paliko 14 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Getingeno žemės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos BK 277-o paragrafo l pastraipą, 2-os pastraipos 1-ą numerį, 4-os pastraipos 2-ą numerį, 233-o paragrafo l-ą pastraipą, 224-o paragrafo 1-os pastraipos 5-ą numerį, 242-o paragrafo l -ą pastraipą, 243-o paragrafo 1-os pastraipos 6-ą numerį, 249-o paragrafo l-ą pastraipą galutine subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius teikimą dėl nuteistajam E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo, 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi E. G. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Baudžiamojo kodekso 277-o paragrafo l pastraipą, 2-os pastraipos 1-ą numerį, 4-os pastraipos 2-ą numerį, 233-o paragrafo 1-ą pastraipą, 224-o paragrafo 1-os pastraipos 5-ą numerį, 242-o paragrafo 1-ą pastraipą, 243-o paragrafo 1-os pastraipos 6-ą numerį, 249-o paragrafo 1-ą pastraipą paskirtą galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę prilygino Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio l daliai, 135 straipsnio l daliai, 178 straipsnio l daliai, 149 straipsnio l daliai, 135 straipsnio l daliai, 22 straipsnio l daliai ir 149 straipsnio l daliai, 135 straipsnio l daliai, 22 straipsnio l daliai ir 180 straipsnio l daliai ir nuteistajam E. G. paliko keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodė laikyti nuo 2002 m. rugpjūčio 18 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai suderino užsienio valstybės – Vokietijos Federacinės Respublikos Getingeno žemės teismo E. G. paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, nepažeidė Europos nuteistųjų asmenų konvencijos (toliau tekste – Konvencija) nuostatų.

Pažymėtina, kad bausmės konversija (pakeitimas), numatyta Konvencijos 11 straipsnyje, nėra naujos bausmės skyrimas pagal valstybės, kuriai perduotas nuteistasis tolesniam bausmės atlikimui (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos), baudžiamuosius įstatymus. Asmuo yra nuteistas kitoje valstybėje ir tiktai nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį (Konvencijos 13 straipsnis). Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus, todėl bausmės konversijos paskirtis šiuo atveju yra užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą nustatomos paskirtų bausmių vykdymo sąlygos. Taigi teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, privalo parinkti BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje, bei patikrinti, ar užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ir jų atlikimo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. ar paskirta bausmė neviršija įstatymuose numatyto maksimalaus bausmės dydžio, ar gali būti paskirtos kelios bausmės, ar kartu su bausme gali būti skirtos užsienio valstybės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pan. Tuo atveju, jeigu paskirta bausmė viršija maksimalų dydį, ji sumažinama iki įstatyme numatyto bausmės maksimumo; jeigu paskirtos kelios bausmės, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti skiriama tik viena bausmė, arba jeigu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negali būti skiriamos kartu su bausme, priimamas sprendimas nevykdyti tų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negalėjo būti paskirtos. Taip pat prireikus nustatomos bausmės atlikimo sąlygos, jeigu jos neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų sąlygų. Konvencija nenumato galimybės nagrinėti, kurios valstybės – nuteisusios ar tos, kurioje atliekama bausmė – baudžiamieji įstatymai nustato švelnesnę bausmę ir atitinkamai ją mažinti daugiau, negu įstatyme nustatyta maksimali riba, jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato švelnesnę bausmę, arba mažinti paskirtą bausmę kokiais nors kitais pagrindais (Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-65/2006).

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad E. G. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Getingeno žemės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos BK 277-o paragrafo l pastraipą, 2-os pastraipos 1-ą numerį, 4-os pastraipos 2-ą numerį, 233-o paragrafo l-ą pastraipą, 224-o paragrafo 1-os pastraipos 5-ą numerį, 242-o paragrafo l -ą pastraipą, 243-o paragrafo 1-os pastraipos 6-ą numerį, 249-o paragrafo l-ą pastraipą galutine subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme.

Vokietijos Federacinės Respublikos Getingeno žemės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nustatytos tokios E. G. nusikalstamos veikos:

1) išžaginimas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai su sunkiu sveikatos sutrikdymu ir vagyste;

2) išžaginimas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai su sunkiu sveikatos sutrikdymu;

3) pasikėsinimas išžaginti esant idealiai nusikalstamai veikų sutapčiai su sunkiu sveikatos sutrikdymu;

4) pasikėsinimas padaryti plėšimą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad šios nuteistojo E. G. nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pirmuoju atveju); Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį (antruoju atveju); Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį bei 135 straipsnio 1 dalį (trečiuoju atveju) ir Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (ketvirtuoju atveju).

Iš Vokietijos Federacinės Respublikos Getingeno žemės teismo 2003-02-19 nuosprendžio matyti, kad 1. už išžaginimą esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai su sunkiu sveikatos sutrikdymu ir vagyste E. G. buvo paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija LR BK 135 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalaus dydžio (10 metų); 2. už išžaginimą esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai su sunkiu sveikatos sutrikdymu E. G. buvo paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija LR BK 135 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalaus dydžio (10 metų); 3. už pasikėsinimą išžaginti esant idealiai nusikalstamai veikų sutapčiai su sunkiu sveikatos sutrikdymu E. G. buvo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija LR BK 135 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalaus dydžio (10 metų); 4. už pasikėsinimą padaryti plėšimą E. G. buvo paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija LR BK 180 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalaus dydžio (6 metų). Vokietijos Federacinės Respublikos Getingeno žemės teismo 2003-02-19 nuosprendžiu E. G. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei pagal LR BK nuostatas galimas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis, esant nusikalstamų veikų sutapčiai - 20 metų (LR BK 53 str. 7 d.).

Todėl apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam E. G. paliko Vokietijos Federacinės Respublikos Getingeno žemės teismo paskirtą galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę nepakeistą. Tai atitinka tiek Konvencijos nuostatas, tiek ir Lietuvos Respublikos BK ir BVK reikalavimus. Nuteistojo E. G. reikalavimas nustatyti bausmes už atskiras nusikalstamas veikas yra netenkintinas, nes, kaip jau yra minėta aukščiau, Vokietijos Federacinės Respublikos Getingeno žemės teismo 2003-02-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė neviršija LR BK numatytų maksimalių bausmės dydžių.

Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-08-11 nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

nuteistojo E. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.