Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo E. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teisme pareiškėja paaiškino, kad jos mama R. V. mirė staiga. Iš karto po laidotuvių, tvarkydama jos asmeninius daiktus, rado mamos asmeninį testamentą, kuriuo mama visą savo turtą paliko jai. Ji iš karto kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, pateikė teismui pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Kad dėl mamos palikimo priėmimo per tris mėnesius ji turi kreiptis į notarą, ji nežinojo, jai niekas tokių teisės normų nepaaiškino. Teismo sprendimui dėl asmeninio testamento patvirtinimo įsiteisėjus, trijų mėnesių terminas jau buvo praleistas, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nors pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo ji nepateikė, tačiau faktiškai mamos palikimą ji priėmė, iš karto po laidotuvių ėmė rūpintis mamos asmeniniais daiktais, prisidėjo prie namo, kuriame mama gyveno su savo sūnumi, išlaikymo, tvarkymo ir priežiūros, prižiūri ir tvarko mamai priklausantį turtą Kelmės rajone.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad R. V. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). P. R. V. buvo išsituokusi, jos santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4028-1051/2024 patvirtintas palikėjos R. V. 2020 m. liepos 17 d. surašytas asmeninis testamentas, kuriuo ji po mirties visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjai E. V. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuosavybės teise R. V. valdė 0,0500 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

6. Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal palikėjos R. V. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

7. Pareiškėja svarbių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis ir dėl to būtų pagrindas termino palikimui priimti, paduodant pareiškimą notarui, pratęsti, nenurodė. Nežinojimas, kad dėl palikimo priėmimo į notarą reikia kreiptis per tris mėnesius nuo jo atsiradimo, nėra svarbi priežastis termino atnaujinimui. Tai, kad pareiškėja iš karto po mamos mirties kreipėsi teisinės pagalbos, pateikė teismui pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, rodo, kad svarbių aplinkybių, dėl kurių ji nenuėjo pas notarą, nebuvo, todėl nėra pagrindo tenkinti jos rašymą dėl termino atnaujinimo.

8. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. CK 5.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdiniui pagal testamentą nepriėmus palikimo, palikimo dalis, priklausanti tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą.

9. Pareiškėja E. V. ir suinteresuotas asmuo E. V. – mirusios R. V. vaikai, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, teismui patvirtinus palikėjos asmeninį testamentą, pareiškėja tapo testamentine įpėdine. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po R. V. mirties nei testamentinė įpėdinė, nei įstatyminis įpėdinis E. V. įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi savo motinos palikimo, nėra. Įstatyminis įpėdinis E. V. teisme nurodė, kad jis savo mamos palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja.

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

11. Visuma pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėja po savo motinos R. V. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais. Ji iš karto po mamos mirties tvarkė palikėjos asmeninius daiktus, aptikusi asmeninį testamentą, kreipėsi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, kas neabejotinai patvirtina pareiškėjos valią priimti palikimą. Ji tvarkė ir prižiūrėjo mamos būstą, savaitgalius ir atostogas praleido mamai priklausančiame name, kaime, prisidėjo prie gyvenamojo namo šildymo išlaidų, t. y. su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikėjos R. V. testamentinės įpėdinės E. V. veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminis įpėdinis – mirusios sūnus E. V. – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė, teisme patvirtino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl turto valdymo yra teisingos, jis neprieštarauja, jog mamos palikimą priimtų jo sesuo E. V.. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. V. mirties jos palikimą faktiniu valdymu priėmė dukra E. V..

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl jai tenka pareiga padengti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 15,86 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš E. V. valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.