Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimas

2021-12-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-7060-1146/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-22
Bylos Nr.
e2YT-7060-1146/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02920-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Aivaras Naujalis (pirm.)
Pareiškėjas
K. T.
Suinteresuotas asmuo
J. P., V. Š., G. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7060-1146/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02920-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2
MARIJAMPOLĖ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,sekretoriaujant J. Š.,dalyvaujant pareiškėjai K. T. ir jos atstovui advokato padėjėjui V. R.,suinteresuotam asmeniui J. P.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. Š., G. Ž. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., V. Š., G. Ž. ir Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo turto paveldėjimo klausimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė K. T., pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad 2021 m. kovo 12 d. mirė pareiškėjos senelė R. P.. Po R. P. mirties atsiradusį palikimą sudarė namų apyvokos daiktai ir sąskaita kredito įstaigoje „Swedbank“. R. P. turėjo tris dukras: J. P., V. Š. ir G. Ž.. Po R. P. mirties nei viena iš pirmos eilės įpėdinių nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Tačiau pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. 2017 m. R. P. persikėlė gyventi pas savo vaikaitę K. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini). R. P. į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsigabeno ir savo daiktus: spintą, lovą, komoda, virtuvės spintelę, šaldytuvą, televizorių, tris kilimus. 2017 m. pablogėjo R. P. sveikata. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio ji buvo hospitalizuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių skyriuje. Šioje sveikatos priežiūros įstaigoje išbuvo apie tris savaites. Po gydymo grįžo į pareiškėjos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2019 m. rugsėjo mėnesį patyrė kojos traumą. Dėl traumos negalėdama tinkamai pati rūpintis senele, pareiškėja ją perkėlė nuo 2019 m. spalio mėnesio į VšĮ „Marijampolės PSPC“ Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, kuriame su trumpomis pertraukomis R. P. buvo slaugoma iki 2020 m. kovo mėnesio pabaigos. Nuo 2020 m. balandžio mėnesio R. P. buvo slaugoma Kalvarijos pensionate, o nuo 2020 m. spalio 5 d. – Marijampolės globos namuose ,,Giedruma“ (VšĮ „Giedruma LT“). Visi R. P. priklausę namų apyvokos daiktai liko pareiškėjos namuose. Šiais daiktais pareiškėja naudojasi iki šiol. Pareiškėjos veiksmai liudija pareiškėjos K. T. sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, t. y. ji aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti po R. P. mirties atsiradusį palikimą. Faktas, kad po R. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, yra nustatytinas teisme, nes kitaip šio fakto nėra galimybės patvirtinti. Nustačius minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja įgys teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir disponuoti turtu, įskaitant lėšas banko sąskaitoje, visa apimtimi.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja K. T. paaiškino, kad R. P. buvo jos močiutė. J. P. yra jos mama, R. P. dukra. Santykiai su mama ir kitomis dukromis geri. Santykiai su senele buvo artimi, senelė ją mylėjo. Ji gyveno viena, blogėjo sveikata. Ji gyveno Kvietiškyje ir ji ją nuolat lankė. Tada senelė priėmė sprendimą, persikraustyti pas pareiškėją. 2017 m. rudenį persikraustė (duomenys neskelbtini). Senelė persikraustė su baldais, indais, kilimais ir pan. Visus senelės daiktus išdėliojo po visą namą, bet jai buvo suteiktas atskiras kambarys. Senelės sveikata blogėjo, todėl ji buvo perkelta į Marių ligoninę, po kurios medikai rekomendavo susitvarkyti slaugos paslaugas. Senele pas ją gyveno apie metus. Vėliau tvarkė dokumentus senelių namams. Marijampolėje senelių namuose gyveno apie metus. Pareiškėja tvarkė visą dokumentaciją, susijusią su senelės apgyvendinimu senelių namuose. Senelės laidotuves organizavo ji. Senelės daiktai po mirties liko jos namuose ir ji jais naudojasi iki šiol. Po mirties likę daiktai ir piniginės lėšos banke. Dukros nesiekia paveldėti turto, nes joms jo nereikia.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos K. T. atstovas advokato padėjėjas V. R. paaiškino, kad visas aplinkybes, jog palikimas priimtas pradėjus valdyti paveldimą turtą, patvirtina rašytiniai įrodymai ir dalyvaujančių asmenų bei liudytojos parodymų turinys. R. P. persikraustė pas pareiškėja su visais daiktais, kurie po jos mirties liko pareiškėjos namuose ir ji jais naudojosi. Šie veiksmai liudija, kad ji išreiškė norą priimti palikimą. Paveldimą turtą sudaro namų apyvokos daiktai ir piniginės lėšos, esančios banke.

Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo J. P. paaiškino, kad K. T. yra jos dukra. R. P. buvo jos mama. Santykiai su mama buvo geri, su dukra taip pat geri. Jos dukra ir mama buvo panašios, suprato viena kitą, todėl ir persikraustė pas dukrą. Kvietiškyje gyvendama turėjo buities daiktus. Pas mamą lankydavosi 4-5 kartus per metus, pas dukrą tiek pat. Mamai persikrausčius, dukros namuose matė spintą, indus, komodą. Pati nenorėjo priimti palikimą, nes dukra prižiūrėjo mamą, rūpinosi ja, būtų nesąžininga. Dukra rūpinosi mamos laidotuvėmis, nes ji gyveno Vokietijoje. Su seserimis bendrauja telefonu. Jos seserų tokia pati pozicija kaip ir jos. Po mamos laidotuvių matė mamos daiktus. Dukra naudojasi daiktais, likusiais po mamos mirties.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja K. V. parodė, jog yra pareiškėjos draugė. Žino, kad pareiškėja rūpinosi senele. Keletą kartų lankėsi pas pareiškėją namuose gyvenant jos senelei. Matė senelės spintą, indus, kilimus. Indai suprato, kad yra senelės, nes buvo senoviški. Ji yra socialinė darbuotoja, todėl dalindavosi su pareiškėja patarimais, susijusiais su senelės globa. Ji pati dirba senelių namuose. Senelės spintą matė ir po jos mirties lankantis pareiškėjos namuose. Žino, kad pareiškėjos senelės laidotuves organizavo K.. Pareiškėja minėjusi apie banko sąskaitoje esančias lėšas, priklausiusias senelei.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys G. Ž. ir V. Š. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, kurie leistų patvirtinti arba paneigti pareiškėjos teiginius, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, G. Ž. ir V. Š. nedalyvavo, teismui pateiktuose atsiliepimuose išreikšti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad R. P. turėjo tris vaikus, t. y. V. Š., J. P. ir G. Ž.. K. T. yra J. P. dukra. Medicininis mirties liudijimas Nr. 21-14712420 patvirtina, kad R. P. mirė 2021 m. kovo 12 d. Notarė L. V. 2021 m. rugpjūčio 30 d. išduotame liudijime nurodoma, kad 2021 m. kovo 12 d. mirus R. P., įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo Kalvarijos savivaldybės notaro biure nuo 2021 m. kovo 12 iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., negauta, paveldėjimo byla neužvesta. VšĮ „Giedruma“ pateiktame rašte nurodoma, kad R. P. ilgalaikės socialinės globos paslaugos buvo teikiamos nuo 2020 m. spalio 5 d. iki jos mirties. R. P. atvyko iš kitų globos namų savo anūkės K. T. iniciatyva. Paslaugų teikimo laikotarpiu klientė kontaktiniu asmeniu nurodė savo anūkę K. T., kuri nuolat domėjosi močiutės sveikata, lankė, karantino laikotarpiu perduodavo maisto produktus, vitaminus, kitas priemones.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja rūpinosi savo senele R. P.. Suinteresuoti asmenys bei liudytoja patvirtino pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog R. P. su visais savo buities daiktais buvo persikėlusi gyventi į pareiškėjos namus, kuriuose ji kurį laiką gyveno, iki jai pablogėjo sveikata. Pareiškėjos teigimu, ji R. P. daiktais (lova, spinta, komoda, kilimais, indais, kt.), likusiais namuose po jos mirties, naudojasi iki šiol. Šią aplinkybę patvirtino tiek liudytoja, tiek ir suinteresuotas asmuo J. P..

Tokiu būdu pareiškėja išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad priėmė palikimą po senelės R. P. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po savo senelės R. P. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6,06 Eur) priteistinos iš pareiškėjos, nes viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo senelės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. kovo 12 d., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,06 (šešis eurus 6 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Aivaras Naujalis