Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, administracine tvarka baustas, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu) pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą – 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi bauda pakeista į 48 viešųjų darbų valandas, juos išdirbant per 2 mėnesius, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 24 val. viešųjų darbų (2016 m. balandžio 13 d. įvykdyta);

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį – 5 MGL dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi) pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl 2013-04-29 veikos) 5 MGL dydžio bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016 m. birželio 21 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,93 promilės), ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas viešoje vietoje Vilniuje, V. Pietario g. 8, penktojo aukšto bendro naudojimo patalpose, atsidaręs langą, tyčia, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – pro langą metė stiklinę tarą, kuri nukrito ant J..P. priklausančio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklo ir jį suskaldė, tuo J.P. padarydamas 75 Eur turtinę žalą bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad buteliai iš jų namo skraido nuolat, o žmonės jį apkalba dėl to, kad jis kviečia įvairiais inspekcijas dėl girtavimo bendrabutyje. Nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d., apie 18.45 val. jis buvo savo bute, miegojo. Pas jį dieną prieš įvykį (vėliau patikslino, kad dvi dienas prieš įvykį) atėjo jo draugas D. B. su savo (D. B.) pažįstamu ir jie visi kartu bendroje virtuvėje išgėrinėjo su A. M., L. M. ir I. M., D. B. su draugu nakvojo. Gėrė degtinę. Visi išsiskirstė kitą dieną, o jis pats nuėjo miegoti į savo butą. Miegojo apie valandą laiko ir negirdėjo, kaip policija daužė į jo buto, esančio penktame namo aukšte, duris. Pabudo nuo bildesio į langą. Atidarė langą ir už jo pamatė tris ar keturis, o gal net ir daugiau pareigūnus. Vienas jų buvo su baltu šalmu ir automatu. Pareigūnai į jo butą įlipo pro langą ir jam liepė gultis ant žemės. Pareigūnas, buvęs su akiniais, ir vilkėjęs juodos bei žalios spalvos uniformą ir juodą liemenę, taip pat mūvėjęs pirštines, iš jo piniginės ištraukė 150 Eur, taip pat invalido ir „B“ pažymėjimus. Asmens kratos protokolas jam nebuvo duodamas pasirašyti, jis kažką pasirašinėjo areštinėje, gali būti, kad pasirašė kratos protokolą. Įvykio metu vyresnysis pareigūnas jam liepė apsirengti. Jis, išėjęs iš buto, pamatė, kad pareigūnų buvo pilnas koridorius. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK pareigūnai suvedinėja su juo sąskaitas, nes jis yra užtikęs juos girtus, vienas pareigūnas yra atleistas. Taip pat nurodė, kad po įvykio pablogėjo jo sveikata. Nurodė, kad geria vaistus nuo epilepsijos priepuolių, širdies ir nuo kraujo spaudimo, nes yra II grupės invalidas, turi tik 35 proc. darbingumo. Su alkotesterio parodymais nesutiko, nes jo blaivumo niekas netikrino, ant alkotesterio kvito yra ne jo parašas. Pažymėjo, jog pareigūnams sakė, kad jį vežtų ir paimtų kraują. Po sulaikymo buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, tačiau kada – tikslios datos nurodyti negali. Ligoninėje buvo ilgai. Vėliau jam pasakė, kad veš į areštinę, bet nieko nepaaiškino. Dėl ko buvo pristatytas į areštinę, sužinojo tik kitą dieną, kai į areštinę atėjo jo advokatas. Į bylą pateiktomis nuotraukomis nori įrodyti, kad virtuvėje, kai šventė, visi buteliai ryte buvo sudėti į maišelį. Taip pat nori įrodyti, kad tai D. S. mėto gėles ir butelius iš balkono, jam dėl to yra surašytas protokolas už chuliganizmą, o jis visą kaltę verčia jam, t. y. R. K.. Pažymėjo, kad D. S. ne pirmą kartą mėto butelius, o visa likusi tara po 2016 m. birželio 21 d. šventimo buvo tvarkingai sudėta į maišą, tai patvirtina pateiktos foto nuotraukos. Atkreipė dėmesį, kad D. S. į policiją skambino girtas (t. 1, b. l. 111-112).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J.P. nurodė, kad įvykio dienos vakare atėjo pas jį kaimynas ir pasakė, kad į jo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. metė butelį. Kas iškvietė policiją, nežino. Išėjęs į lauką pamatė jau atvažiavusius policijos pareigūnus ir sudaužytą priekinį savo automobilio stiklą, kuris iki įvykio buvo tvarkingas. Automobilis stovėjo prie pat laiptinės. Prie automobilio mėtėsi sudaužyto kvadratinio butelio apačia bei baltas kvadratinis butelis. Ant automobilio kapoto buvo likę to butelio duženų. Butelio duženos buvo ir prie automobilio, ir ant jo. Durpės nuo gėlių, spintelės jau mėtėsi kitoje kiemo pusėje, spintelės buvo mėtomos iš viešo balkono, kuris yra namo gale. Paaiškino, kad jo, kaip ir R. K., buto langai išeina į kiemą, bet jis pats nieko negirdėjo. Virtuvės bei prausyklos langai taip pat išeina į kiemą, į aikštelės pusę. Su R. K. jo santykiai yra normalūs. Dėl įvykio jam padaryta 75 Eur žala (t. 1, b. l. 112, 144).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. S. paaiškino, kad aptariamas įvykis buvo 2016 m. birželio 21 d. Tądien jis grįžo iš darbo, lauke, po bendrojo naudojimo balkonais pamatė išmėtytas lėkštes, gėlių vazonus. Pavalgęs, išėjo parūkyti į bendro naudojimo balkoną, esantį trečiame aukšte. Rūkė, ranką pasidėjęs ant turėklo, ir išgirdo triukšmą. Pagal balsą atpažino, kad tai R. K. balsas. Iškišęs galvą ir pažiūrėjęs į viršų, pamatė, kaip R. K. išmetė medinę spintelę, jis (liudytojas) nespėjo atitraukti rankos ir krentanti spintelė nubrozdino jo kairę ranką. Kartu su R. K. buvo dar vienas vyras. Matė R. K. veidą, jis buvo be marškinėlių. Liudytojas R. K. paklausė, kodėl jis mėto daiktus, bet R. K. pradėjo jam grasinti ir bandė apspjauti, todėl jis grįžo į savo kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Pranešė, kad R. K. mėto daiktus pro balkoną. Spintelė buvo išmesta apie 7-8 val. vakaro. Iškviestų pareigūnų jis laukė namo apačioje. Jie jo paklausė, kas įvyko, ir jis jiems davė parodymus, paaiškino, kad R. K. mėto daiktus pro balkoną, parodė spintelę, sužalotą ranką, ir pasakė, kad nerašys pareiškimo. Su pareigūnais pokalbis buvo trumpas. Pažymėjo, kad tyrimo metu jis nepasakė tiksliai, kas mėtė daiktus, nes nenorėjo rašyti jokio pareiškimo, o teisiamojo posėdžio metu sako tiesą. Apie išdaužtą automobilio langą jam pasakė kaimynė Jolanta, jis šio įvykio nematė. Nurodė, kad su R. K. nebendrauja, iki šio įvykio jokių santykių su juo neturėjo. Paaiškino, kad jis pats buvo gavęs 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl to, kad mėto iš trečio aukšto butelius, dėl to gavo įspėjimą. Apie jam pareikštą pareiškimą dėl R. K. sužalojimo sužinojo jau po 2016 m. birželio 21 d., teigia, jog tokio įvykio nebuvo. Neneigia, kad kitą dieną po nagrinėjamo įvykio buvo sulaikytas, bet tai nesusiję su šia byla. Po 2016 m. birželio 21 d. įvykio jis buvo pateikęs melagingą pranešimą apie įvykį, bet tai taip pat nėra susiję su R. K. (t. 2, b. l. 10-11).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. B. paaiškino, kad pažįsta R. K., jis yra jo pažįstamas. Paaiškino, kad su A. ir L. M. susipažino prieš aptariamą įvykį, nes gyveno tame name. Nurodė, kad įvykio dieną, galimai anksčiau, iš ryto atsikėlė ir su draugu M. išėjo į darbą. Jis miegojo kambaryje pas R. K., o jo draugas M. miegojo virtuvėje. Įvykio dieną į bendrabutį grįžę nebuvo. Paskutinį kartą pas R. K. buvo prieš tris savaites, skolinosi atsuktuką. Lankydamasis pas R. K. nevartoja alkoholinių gėrimų. Įvykio dieną buvo šeštadienis ir jie gėrė virtuvėlėje, kurios langai išeina į įėjimo į namą pusę. Kad kažkas pro langą mestų kažkokius daiktus, jis nematė. Paaiškino, kad kai 12 val. nakties juos policija paleido iš komisariato, jie grįžo į bendrabutį, atsigulė ir miegojo iki ryto, o ryte išėjo (t. 2, b. l. 8-9).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. paaiškino, kad pažįsta R. K., jis yra jo kaimynas. Iš ryto (tikslaus laiko nurodyti negali, nežino) buvo išėjęs, o grįžęs namo vakare pamatė, kad durys jau buvo išpjautos. Paaiškino, kad su R. K. jie sėdėjo prieš įvykį, 2016 m. birželio 19 d., ir pareigūnai sulaikė tiek jį, tiek R. K., tiek D. B. ir išsivežė į komisariatą. Namo paleido vakare, tačiau kada paleido, tiksliai neatsimena. Pažymėjo, kad įvykio dieną jis nebuvo Pietario g. 8, Vilniuje. Paaiškino, kad virtuvės langas yra pirmas į dešinę nuo pirmos namo laiptinės, dušai – nuo pirmos laiptinės į kairę pusę (t. 2, b. l. 10).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. M. paaiškino, kad R. K. yra jos kaimynas. Paaiškino, kad dieną ar dvi prieš įvykį pas R. K. buvo svečiai, buvo atvažiavę pareigūnai ir visus, tarp jų ir jos vyrą, išsivežė į komisariatą. Įvykio rytą jie išsiskirstė ir R. K. nuėjo namo. Jos šeimos įvykio dieną namuose nebuvo, nes ryte su vyru ir vaiku išvažiavo pas jos mamą. Kai grįžo, durys jau buvo išpjautos. Ji nematė, kad R. K. mėtytų butelius, spinteles. Paaiškino, kad bendro naudojimo virtuvės langas yra nuo pirmos laiptinės į dešinę, bendro naudojimo dušų langas – nuo laiptinės į kairę (t. 2, b. l. 10).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos trečiojo būrio vyriausiasis patrulis R. K. paaiškino, kad 2016 m. birželio 21 d., apie 18.50 val. dirbo trise su kolegomis. Tąkart į iškvietimą atvykę pareigūnai paprašė pagalbos. Kai jie atvyko į įvykio vietą, patruliai jau buvo ten. Pareigūnams liudytojas D. S. nurodė, kad rūkydamas trečiame aukšte pamatė, kaip R. K. metė medinę spintelę ir mesdamas užkabino jam ranką; pareigūnui parodė ranką. Pareigūnai pamatė, kad lauke, iš kairės pusės, kur eina balkonai, į kiemo pusę buvo išmėtytos spintelės bei vazonai. Kažkas sakė, kad spintelės, kurios buvo išmestos, stovėjo bendro naudojimo balkone. Tuomet pareigūnai pakilo į penktą aukštą ir beldėsi į metalines koridoriaus duris, bet durų niekas jiems neatidarė, pareigūnai iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Išeidamas iš namo, jis iš gatvės pusės pažiūrėjo į viršų ir pamatė, kaip R. K. pro bendro naudojimo tualeto langą išmetė stiklinį butelį. Pro langą išlindo R. K. galva ir pareigūnai atpažino, kad butelį išmetė jis. Butelis nukrito ant nukentėjusiojo automobilio, stovėjusio aikštelėje lygiagrečiai įėjimui į laiptinę. Automobilis buvo tamsios spalvos, jis vienintelis stovėjo aikštelėje. Ant automobilio stiklo prie vairuotojo pusės buvo įdubimas. Liudytojas tvirtina foto nuotraukose užfiksuotus automobilio apgadinimus, kaip apgadinimus, padarytus nagrinėjamo įvykio metu. Iškviesti gaisrininkai su trimis pareigūnais, kurie buvo baltais šalmais, pakilo kopėčiomis iki R. K. buto lango, įsitikino, kad jis yra savo kambaryje, ir paprašė jo atidaryti langą. R. K. atidarė langą ir pareigūnai vienas po kito pro jį sulipo į butą. Tarp pareigūnų nebuvo nė vieno su akiniais, nė vienas iš jų neturėjo automato. Jį turėjo tik liudytojo kolega G. M. (G. M.), tačiau jis pro langą nelipo. R. K. atidarė langą ir į jo butą pateikę pareigūnai jį surakino antrankiais. Išeidami pareigūnai užrakino R. K. buto duris, o jį patį pristatė į policijos komisariatą. Pažymėjo, kad R. K. apie paimtus iš jo pinigus pareigūnams nieko nesakė. Pareigūnai yra ir ankščiau pagal iškvietimą vykęs pas R. K. (t. 1, b. l. 113).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis N. A. paaiškino, kad iš įvykio aplinkybių pažįsta R. K.. Tądien jie gavo pranešimą, kad kažkas mėto baldus. Atvažiavę, automobilį pastatė prie antros laiptinės. Pažymėjo, kad STOP juostą automobilyje vežiojasi, bet įvykio vieta aptverta nebuvo. Liudytojas N. A. pamatė po balkonais išmėtytus daiktus ir pakėlęs galvą iš karto pastebėjo R. K.. Jis žiūrėjo į pareigūnus pro penkto aukšto virtuvės langą ir juos įžeidinėjo. R. K. matė iš virtuvės ir dušinės langų. Kaimynai stovėjo 2-3 aukšte ir pareigūnus perspėjo, kad asmuo gali dar mėtyti daiktus. Kaimynai matė, kas mėtė baldus, ir pareigūnams pasakė, kad tai daro R. K.. Tai nurodė daug žmonių. Kai pareigūnai paprašė kaimynų duoti parodymus, jie atsisakė, teigė, kad nenori su R. K. problemų. Pareigūnai bandė užeiti į koridorių, skambino į duris, bet jiems jų niekas neatidarė. Girdėjosi, kad kažkas vaikščiojo koridoriuje, bet durų niekas neatidarė, nes kaimynams yra prigrasinta. Išėję į lauką dėl atsargumo žiūrėjo į viršų ir pamatė, kaip R. K. pro penkto aukšto WC langą metė butelį ir pataikė į automobilio priekinį stiklą. Patvirtina, kad butelį metė tikrai R. K. – jis matė tik jį, jokio kito asmens ten nebuvo. Tuomet pareigūnai iškvietė Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Kaimynai žinojo, kieno automobilis buvo apgadintas, ir pranešė nukentėjusiajam. Kai buvo išmestas butelis, jau buvo atvažiavę du policijos ekipažai (t. 2, b. l. 9).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. P. paaiškino, kad R. K. yra matęs dėl darbo reikalų. Paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, jog R. K. pro balkoną mėto daiktus. Prie jų su kolega prisijungė keli ekipažai. Iš pradžių jie atvažiavo prie namo balkono, tačiau žmonės iš trečio aukšto pasakė, kad kažkas mėto daiktus ir sakė pareigūnams pasitraukti. Tuomet jie savo automobilį patraukė į kitą vietą. Jis nepamena, ar kas nors juos pasitiko atvykusius, pamena tik, kad trečiame aukšte buvo žmonės ir vienas iš jų pasakė, kad jam būnant atsirėmus į balkoną, kažkas pataikė į ranką. Dabar jis negali tiksliai pasakyti, ar žmogus nurodė, kas jam pataikė, ir kuo. Pareigūnai paklausė, ar nereikia greitosios, žmogus atsakė, kad nereikia. Kad iš penkto aukšto R. K. mėto daiktus, pasakė asmenys iš trečio aukšto. Negali pasakyti tiksliai, kas buvo ant žemės, tačiau po balkonais buvo primėtyta kažkokių nedidelių daiktų, lyg ir vazonų, buvo žemių. Atvažiavo ir pareigūnas, kuris turėjo registruoti įvykį. Penkto aukšto durys buvo užrakintos, pareigūnai visą laiką stovėjo penktame aukšte, rėkė, kad policija, kad atidarytų, vieni pareigūnai nuėjo prie buto, o jis su porininku ėjo per kaimynus. Vieno buto duris atidarė vaikai, jie pasakė, kad girdėjo, jog beldžiasi policija, tačiau išėjęs kažkoks vyriškis jiems pasakė, kad jie nesikištų, nes jie patys išsiaiškins viską. Jis su kolega kaip tik lipo į tarnybinį automobilį, nes durų nepavyko atidaryti, žala nepadaryta, todėl ruošėsi išvažiuoti. Pareigūnai norėjo išvažiuoti, buvo nukreipę veidą link automobilio, tačiau išgirdo garsą ir pamatė, kaip siluetas pasirodė pro langą penktame aukšte, ir pamatė krintančią tarą, kuri apgadino kieme stovinčio automobilio stiklą. Pareigūnai stovėjo veidu į balkonus, ant namo kampo, ir matė, kaip pro pirmos laiptinės penkto aukšto kampinį, nuo laiptinės į kairę esantį pirmą ar antrą langą, kur buvo tualetas, išskrido stiklinė tara. Visi esantys pareigūnai matė R. K. prie lango. Tiksliai matė R. K. veidą, nes langas buvo atidarytas. Kategoriškai teigia, kad tai buvo R. K., žino jį, nes vieną kartą anksčiau buvo iškviestas į įvykį, bet viskas geruoju baigėsi. Buvo iškviesta priešgaisrinė tarnyba, atidarius duris jie pateko į penkto aukšto koridorių. Vieni pareigūnai buvo prie R. K. durų, nes pareigūnai matė, kad būtent jis pro langą išmetė tarą. Kai pareigūnai pateko į penktą aukštą, langas vis dar buvo atidarytas. Jis iš paskos ėjo, kai R. K. buvo išvedamas, ir teigia, jog jis tikrai nebuvo sumuštas. Paaiškino, kad buvo ir tuomet, kai R. K. pareigūnai uždėjo antrankius. Kadangi R. K. buvo tik su trumpikėmis, pareigūnai aprengė jį viršutiniais rūbais – apvilko marškinėlius, kelnes. Paaiškino, kad tarnybiniame automobilyje yra vaizdo kameros, įmontuotos kaip registratorius, jos pritvirtintos prie priekinio lango, bet filmuoja tik priekį, „užkabina“ tik nedidelę dalį vaizdo. Filmuojant į šonus matosi tiek, kiek yra tarnybinio automobilio ribos. Pavyzdžiui, jei važiuoja trijų juostų keliu, ir važiuoja antra eismo juosta, tai pirmą ir trečią eismo juostas gal ir „užkabins“, bet daugiau ne (t. 2, b. l. 85-87).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. (A. S.) paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate. Nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. dieną tikrino girtumą R. K.. Labai ilgai jis buvo komisariate, atsisakinėjo pūsti, o po to papūtė ir pasirašė ant alkotesterio kvito – naktį, apie 2 val., buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – buvo 0,93 promilės. Pažymėjo, jog kaltinamasis pats pasirašė ant alkotesterio kvito, tikrai ne koks nors pareigūnas. Alkotesterio kvitas užpildytas jo, t. y. A. S. (A. S.), ranka. Paaiškino, kad girtumą tikrina vienas asmuo. Nežino, kokiam kiekiui asmenų tą naktį tikrino girtumą, paprastai būna apie 20 žmonių. R. K. nuo 20 val. buvo komisariate, tačiau nepamena, kada tiksliai jis buvo pristatytas. Jo pamaina prasideda nuo 19.30 val. ir tęsiasi iki ryto. Kiek pamena, R. K. jo budėjimo metu jau buvo pristatytas. R. K. į ligoninę lyg ir buvo vežtas, tačiau tiksliai pasakyti to negali. Liudytojas A. S. (A. S.) pateikė alkotesterio naudojimo žurnalo kopiją. Paaiškino, kad ant alkotesterio čekio pasirašo žmogus, o žurnalas lieka pas pareigūnus. Asmuo pasirašo ir ant kvito, ir į žurnalą (t. 2, b. l. 84-85).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2016 m. birželio 21 d., 18.47 val., paskambinęs asmuo pranešė, kad mato, kaip iš V. Pietario g. 8, Vilniuje namo penkto aukšto balkono R. K. mėto baldus ir kitus daiktus; 18.55 val. atvyko Patrulis – 28, 18.56 val. – Galvė-31 (mobili kuopa) (t. 1, b. l. 2). Pateiktas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, įrašytas į kompaktinį diską (t. 2, b. l. 59-60).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta adresu Vilniuje, V. Pietario g. 8, gyvenamasis namas, namo kairėje pusėje įrengti balkonai, namas yra penkių aukštų. Prie balkonų, ant žemės yra sulūžusi rudos spalvos spintelė su raudonu uždangalu, prie spintelės guli šviesiai rudos spalvos su gėlytėmis medžiaga, prie namo kampo matosi pabyrėję juodos spalvos žemių. Nuo namo kampo, prie šaligatvio borto guli pusė sudužusio stiklainio, ant kurio yra etiketė „Bonduelle“, aplink matosi smulkios šukės. Prie žemių matosi vazoninė gėlė su šaknimis. Prie namo pirmosios laiptinės stovi juodos spalvos automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinis stiklas ties vairuotojo vieta yra įtrūkęs, aplink automobilį matosi smulkios stiklo šukės. Automobilis stovi už 4 metrų nuo laiptinės, automobilio priekis nukreiptas į pastatą, galas į Pietario gatvės pusę. Už automobilio guli suplyšęs įpakavimas vaistų „Oxcarbazepine Teva 300 mg“ su tabletėmis. Pirmos laiptinės penktame aukšte, įėjus pro duris, kairėje pusėje matomos atidarytos bendro naudojimo balkono durys. Prie balkono stovi šviesios spalvos spintelė, viena lentyna. Pro balkoną matosi apačioje sulūžusi spintelę. Koridoriaus kairėje yra WC patalpa, kur kairėje ant palangės stovi vazonas su gėle. Dušinėje patalpoje yra uždarytas langas, kairėje, ant palangės vidinės pusės matosi pribyrėjusių juodų žemių, dešinėje stovi stiklainis su gėlės atžalomis. Pro langą apačioje matosi automobilis Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje pėdsakų, tinkančių asmens identifikavimui ir turinčių reikšmės tyrimui, nerasta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 12-14).

Prie 2016 m. birželio 21 d. įvykio vietos, esančios V. Pietario g. 8, Vilniuje, apžiūros protokolo pridėta Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto G. P. fotolentelė bei į bylą pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuota įvykio vieta (t. 2, b. l. 32-57).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. nubraižė įvykio vietos schemą, kuri buvo pridėta prie bylos (t. 1, b. l. 109).

Alkotesterio kvito duomenimis, R. K. 2016 m. birželio 22 d., 1.48 val. nustatytos 0,93 promilės (t. 1, b. l. 35). Į bylą pateikta Neblaivumo patikrinimo registravimo (Alkotesterio naudojimo) žurnalo kopija (t. 2, b. l. 73).

2016 m. birželio 21 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių N. A. ir R. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016 m. birželio 21 d., apie 18.49 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad V. Pietario g. 8, Vilniuje, R. K. mėto baldus ir kitus daiktus pro 5 aukšto balkoną. Atvykus nurodytu adresu prie jų prisijungė GALVĖ-31, su kuria nuėjo į penktą aukštą, tačiau aukšto durys buvo uždarytos ir į beldimus ir reikalavimus atidaryti jas niekas nereagavo. Pranešus viską OVS budėtojui, pareigūnams buvo pranešta, kad durų nepavyks atidaryti, todėl visi turi eiti link mašinų. Tik priėjus prie tarnybinių automobilių pro penkto aukšto tualeto langą pareigūnai pamatė, kaip R. K. išmetė stiklinę tarą ir pataikė į prie namo stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio iškart atėjo automobilio savininkas J.P., kuris pasakė, kad turės pretenzijų, todėl į vietą buvo iškviestas NVRS tyrėjas. Apie tai pranešus VPK OVS budėtojui, jis pranešė, kad atvyks PGT komanda. Atvykusi PGT komanda ir dar papildomai iškviesta GALVĖ-11 atidarė penkto aukšto bendro naudojimo koridoriaus duris. Patekus į aukštą prie pareigūnų dar prisijungė Vilniaus aps. VPK OVS viršininkas, visos bendro naudojimo patalpos buvo patikrintos, tačiau žmonių ten pareigūnai nerado. Pasibeldus į visas aukšte esančias duris, vienas jų atidarė nepilnamečiai vaikai, kurie paaiškino, kad girdėjo, kaip pareigūnai beldėsi į aukšto duris ir reikalavo jas atidaryti, tačiau pabandžius išeiti ir atidaryti juos sulaikė kaimynas, tačiau nežino nei jo vardo nei iš kurio buto, ir liepė nesikišti ir sėdėti namie. Vaikai išsigandę pakluso jam ir liko namie. Viename bute duris atidarė ir moteris, tačiau ji nieko nematė ir paliudyti nieko negali. PGT 2 komanda išsikvietė PGT komandą, turinčią kopėčias, kad įsitikintų, kad R. K. yra savo 99-me bute, nes buto durų niekas neatidarė. Įsitikinus, kad R. K. yra savo bute, į butą GALVĖ-11 pateko per langą ir minėtas pilietis buvo sulaikytas. Visiems pareigūnams matant buto durys, kartu dalyvaujant ir R. K., buvo užrakintos. Minėtas pilietis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 2 PK. Įvykio vieta perduota NVRS darbuotojui. Išvedant iš GALVĖ-31 ekipažo sulaikytasis, atsisukęs į vyriausiąjį patrulį N. A., jam pasakė necenzūrinius žodžius (t. 1, b. l. 15-16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos trečiojo būrio vyriausiasis patrulis R. K. 2016 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d., apie 18 val. 49 min. patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su vyriausiaisiais patruliais G. M. ir J. P., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad V. Pietario g. 8 patruliui AP-28 reikalinga pagalba, nes R. K. mėto baldus ir kitus daiktus pro 5 aukšto balkoną. Atvykus nurodytu adresu kartu su AP-28 nuėjo į 5 aukštą, tačiau aukšto durys buvo uždarytos, į beldimus ir reikalavimus atidaryti duris niekas nereagavo. Pranešus viską OVS budėtojui, pareigūnams jis pranešė, kad durų nepavyks atidaryti, todėl visi nuėjo link mašinų. Tik priėjus prie tarnybinių automobilių pro penkto aukšto tualeto langą visi matė, kaip R. K. išmetė stiklinę tarą ir pataikė į prie namo stovintį automobilį V. P.. Prie automobilio iškart atėjo automobilio savininkas J,P., kuris pasakė, kad turės pretenzijų, todėl į vietą buvo iškviestas NVRS. Pareigūnai viską pranešė VPK OVS budėtojui, kuris pranešė, kad atvyks PGT komanda. Atvykus PGT 2 komandai ir dar papildomai atvykus Galvė-11 ekipažui – vyriausiems patruliams A. T., P. R. ir S. S., PGT 2 komanda atidarė penkto aukšto bendro naudojimo koridoriaus duris. Patekus į aukštą, visos bendro naudojimo patalpos buvo patikrintos, žmonių ten pareigūnai nerado. Pasibeldus į visas aukšte esančias duris, vienas jų atidarė jaunuoliai, kurie paaiškino, kad, kad girdėjo, kad pareigūnai beldėsi į aukšto duris ir reikalavo jas atidaryti, tačiau pabandžius išeiti ir atidaryti, juos sulaikė kaimynas, kurio nei vardo nei iš kurio jis buto, jie nežino, ir liepė nesikišti ir sėdėti namie. Vaikai išsigandę pakluso jam ir liko namie. Taip pat duris atidarė kitame, kaimyniniame bute gyvenanti moteris, tačiau ji nieko nematė ir paliudyti nieko negali. PGT 2 komanda išsikvietė PGT komandą, turinčią kopėčias, kad įsitikinti, kad R. K. yra savo 99 bute, nes buto durų niekas neatidarė. Galvė-11 patruliui pakilus kopėčių pagalba, jie pamatė, kad R. K. yra bute. Pareikalavus atidaryti duris arba langą, jis tai padaryti kategoriškai atsisakė. Po ilgų įkalbinėjimų R. K. atidarė langą ir Galvė-11 patrulis, patekęs į butą, sulaikė R. K.. Visiems pareigūnams matant buto durys, kartu dalyvaujant R. K. buvo užrakintos. Minėtas pilietis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK. Įvykio vieta perduota NVRS darbuotojui. Išvedant iš tarnybinio automobilio Galvė-31 sulaikytąjį R. K., jis atsisuko i vyriausiąjį patrulį N. A. ir pavadino jį necenzūriniu žodžiu (t. 1, b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Taigi viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šio straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apgadinimas dažais ar kitoks niokojimas. Pagal teismų praktiką, automobilio apgadinimas ar niokojimas viešoje vietoje yra pripažįstamas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2012, 2010 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2010, 2009 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisiamųjų posėdžių metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. K. (būrys Galvė-31), N. A. ir R. P. (tarnybinis automobilis AP-28) paaiškino, jog N. A. ir R. P. 2016 m. birželio 21 d., vakare, apie 18.50 val., gavo iškvietimą vykti į Pietario g. 8, Vilniuje, kadangi pranešta, jog R. K. mėto baldus ir kitus daiktus per penkto aukšto balkoną; prie atvykusių pareigūnų prisijungė Mobilios kuopos būrys Galvė – 31, kuriam priklauso liudytojas R. K.. Šiuos duomenis patvirtina ne tik tarpusavyje sutampantys nurodytų liudytojų paaiškinimai, bet ir Policijos registruojamų įvykių registro išrašas bei nurodytų pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Pagal paminėtų liudytojų paaiškinimus teisme, pareigūnams išėjus iš gyvenamojo namo, esančio V. Pietario g. 8, Vilniuje, pirmos laiptinės (nepavykus patekti į šio namo penktąjį aukštą dėl užrakintų koridoriaus durų), žiūrint į šios laiptinės penktojo aukšto langus, pareigūnai pamatė, kaip būtent R. K., kurį pareigūnai atpažino, pro šio namo penktojo aukšto pirmos laiptinės bendro naudojimo patalpų (tualeto) langą išmetė stiklinę tarą, kuri nukrito ant prie pirmos laiptinės stovėjusio tamsios spalvos automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudaužė šio automobilio priekinį stiklą. Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad išeidamas iš namo, jis pažiūrėjo į viršų iš gatvės pusės ir pamatė, kaip R. K. išmetė stiklinį butelį iš bendro naudojimo tualeto, R. K. galva išlindo ir pareigūnai atpažino, kad butelį išmetė būtent kaltinamasis, be to, liudytojas nubraižė įvykio vietos schemą ir pažymėjo pirmos laiptinės kairėje pusėje, penktame aukšte esantį langą, iš kurio, jo teigimu, kaltinamasis metė stiklinį butelį (t. 1, b. l. 113). Liudytojas N. A. teisme paaiškino, kad išėjus į lauką, pareigūnai pamatė, kaip išskrido butelis iš tualeto lango, t. y. lango, esančio į kairę nuo pirmos laiptinės, taip pat foto nuotraukoje parodė langą, pro kurį matė, kad kaltinamasis metė butelį, t. y. pirmos laiptinės penktame aukšte, kairėje pusėje esantis kraštinis langas (t. 2, b. l. 9-10). Liudytojas R. P. apklausiamas teisme paaiškino, kad pareigūnai matė, kaip pro penktojo aukšto kampinį langą, kur buvo tualetas, išskrido stiklinė tara, tiksliai matė kaltinamojo veidą pro tą langą, kadangi langas buvo atidarytas, šis langas buvo atidarytas ir vėliau, patekus į penktojo aukšto bendrojo naudojimo patalpas (t. 2, b. l. 85-87). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais paminėtų liudytojų paaiškinimais, kurie, be kita ko, sutampa ir su liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis. Visi trys teisme apklausti liudytojai detaliai, išsamiai ir tiksliai paaiškino įvykio aplinkybes, konkrečiai nurodydami tiek vietą, iš kurios kaltinamasis metė stiklinę tarą, tiek ir jo (kaltinamojo) atpažinimo aplinkybes.

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių paminėti liudytojai, įvykį matę vykdydami savo pareigas, turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Tuo tarpu kaltinamojo versija, kad jis įvykio metu miegojo, yra paneigta šių liudytojų paaiškinimais. Be to, liudytojas N. A. teisme paaiškino, kad jis R. K. pro langą matė ne tik tada, kai jis metė stiklinę tarą, bet ir iki tol, t. y. tik atvykus pareigūnams į įvykio vietą (t. 2, b. l. 9-10). Pasak kaltinamojo, jo versiją turėjo patvirtinti liudytojai D. B., A. M., L. M. ir I. M., tačiau apklausus teisme D. B., A. M. ir L. M., paaiškėjo, kad nei įvykio metu, nei prieš įvykį name, esančiame V. Pietario g. 8, Vilniuje, šių liudytojų nebuvo (t. 2, b. l. 8-10). Atsižvelgus į tai, nutarta, jog liudytojos I. M., kuri į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl užimtumo darbe, apklausa netikslinga (prieštaraujančių nebuvo).

Be to, iš nukentėjusiojo J.P. paaiškinimų teisimojo posėdžio metu (sutampančių su jo paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu bei jo pareiškimo duomenimis; t. 1, b. l. 112, 144), liudytojų R. K., N. A. ir R. P. paaiškinimų (t. 1, b. l. 113; t. 2, b. l. 9-10, 85-87), dėl kurių patikimumo pasisakyta aukščiau, taip pat 2016 m. birželio 21 d. įvykio vietos, esančios V. Pietario g. 8, Vilniuje, apžiūros protokolo bei prie jo pridėtos fotolentelės ir foto nuotraukų (t. 1, b. l. 12-14; t. 2, b. l. 32-57) nustatyta, kad būtent nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadintas (sudaužytas) nukentėjusiajam J.P. priklausančio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklas, dėl ko J.P. buvo padaryta 75 Eur turtinė žala, keičiant šį stiklą (t. 1, b. l. 112, 134, 144). Nukentėjusysis J.P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog iki šio įvykio jo automobilio priekinis stiklas buvo be pažeidimų (nesuskilęs).

Pagal alkotesterio kvito duomenimis, R. K. 2016 m. birželio 22 d., 1.48 val. nustatytos 0,93 promilės (t. 1, b. l. 35). Nors kaltinamasis teigia, kad jo neblaivumo pareigūnai netikrino, teisiamojo posėdžio apklaustas liudytojas – A. S. (A. S.) paaiškino, kad 2016 m. birželio 21 d. jis tikrino girtumą R. K., kuris ilgai buvo komisariate, atsisakinėjo pūsti, o po to papūtė ir pasirašė ant alkotesterio kvito – naktį, apie 2 val., buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – buvo 0,93 promilės, taip pat pažymėjo, jog kaltinamasis pats pasirašė ant alkotesterio kvito, tikrai ne koks nors pareigūnas, o alkotesterio kvitas užpildytas jo, t. y. A. S. (A. S.), ranka. Į bylą pateikta tai patvirtinanti Neblaivumo patikrinimo registravimo (Alkotesterio naudojimo) žurnalo kopija, kurio duomenimis, Nr. 1172 – R. K. 2016 m. birželio 22 d., 1.48 val. nustatytos 0,93 promilės, kaltinamasis pasirašė, kad susipažino su šiais duomenimis (t. 2, b. l. 73); nustatyta, kad neblaivumo patikrinimo vaizdo medžiaga neišlikusi, nes praėjo daugiau nei mėnesis po šio patikrinimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo neblaivumo patikrinimo rezultatais.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. K. 2016 m. birželio 21 d., apie 19.00 val. (laikas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal iškvietimą pareigūnai į įvykio vietą atvyko 18.55 (56) val., o šis įvykis įvyko jau esant abiem pareigūnų ekipažams), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,93 promilės), ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Vilniuje, V. Pietario g. 8, penktojo aukšto bendro naudojimo patalpose, atsidaręs langą, tyčia, t. y. suvokdamas savo veikos pavojingumą bei numatydamas jos pasekmes bei leisdamas joms kilti, nesant jokios pateisinamos priežasties, pro langą metė stiklinę tarą, kuri nukrito ant J.P. priklausančio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklo ir jį suskaldė, tuo J.P. padarydamas 75 Eur turtinę žalą. Šiais savo vandališkais veiksmais kaltinamasis, būdamas viešoje vietoje, tyčia demonstruodamas akivaizdžią nepagarbą aplinkiniams ir sukeldamas išgąstį, realų pavojų tiek aplinkiniams asmenims, buvusiems kieme, tiek ir jų turtui, bei realiai sugadindamas nukentėjusiajam priklausantį turtą ir padarydamas jam žalą, teismo vertinimu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamajam pareikštas kaltinimas dar ir dėl to, kad jis pro namo, esančio V. Pietario g. 8, Vilniuje, penktojo aukšto bendro naudojimo patalpų atidarytą langą mėtė įvairius daiktus. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis nustatyta, jog bendrojo naudojimo patalpų, esančių pirmos laiptinės penktajame aukšte (virtuvės, dušų, tualeto) langai yra į namo kiemo pusę, t. y. tą pusę, kurioje buvo pastatytas nukentėjusiojo automobilis. Apžiūrint įvykio vietą, šioje namo pusėje buvo rastas tik apgadintas nukentėjusiojo automobilis, stiklinės šukės ir suplyšęs vaistų įpakavimas „Oxcarbazepine Teva 300 mg“ su tabletėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kas išmetė paminėtų vaistų pakelį. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kuriuos teismas galėtų pripažinti įrodymais, kas išmetė įvykio vietoje rastus vazonus su gėlėmis.

Tiesa, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal liudytojo D. S. iškvietimą, kuris pagal pateiktą iškvietimo garso įrašą pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore nurodė, jog „B“, t. y. R. K., iš balkono mėto daiktus, konkrečiai – metė fotelį. Vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad, jam būnant trečio aukšto bendrojo naudojimo balkone, kažkas iš viršaus metė medinę spintelę, kuri kliudė jo ranką, nors apie rankos sužalojimą iškvietimo metu liudytojas nepranešė. Taip pat tyrimo metu D. S. nenurodė, kas metė spintelę, teigdamas, jog iš penkto aukšto balkono po įvykio su juo bendravo kaimynas iš penkto aukšto, kurio žmonos vardas L., ir kaltinamasis (t. 1, b. l. 11). Pirmosios apklausos teisme metu liudytojas galimai buvo neblaivus (pripažino naktį vartojęs alkoholinius gėrimus, jo elgesys apklausos metu pasidarė neadekvatus), todėl nutarta atlikti pakartotinę šio liudytojo apklausą (t. 1, b. l .114). Pakartotinės apklausos metu liudytojas D. S. jau konkrečiai nurodė, kad spintelę metė būtent kaltinamasis, be to, kitaip nei tyrimo metu aiškino šio įvykio aplinkybes: ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, kad pirmiausia jis pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo ranką ir nukrito ant žemės, o tada pamatė penktojo aukšto balkone esantį kaltinamąjį su draugu, tuo tarpu teisme teigė, kad pirmiausia jis išgirdo balsą, iškišo galvą pro balkoną ir tada pamatė, kaip kaltinamasis išmetė medinę spintelę, kuri kliudė ir nubrozdino jo ranką (t. 2, b. l. 10-11). Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog yra pagrįstų abejonių dėl liudytojo D. S. paaiškinimų patikimumo. Visų pirmą, fotelis akivaizdžiai skiriasi nuo medinės spintelės, o liudytojas iškvietimo metu nurodė, kad kaltinamasis išmetė fotelį, kuris netgi nerastas apžiūrint įvykio vietą. Be to, keitėsi liudytojo pozicija dėl to, ar jis matė, kas metė jau vėliau nurodomą spintelę iš penktojo aukšto balkono. Taip pat svarbu ir tai, jog liudytojas tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo su kaimynu iš penkto aukšto, kurio žmonos vardas L., o A. M. žmona yra L. M., tačiau tiek A. M., tiek ir jo žmona L. M., apklausti liudytojais paaiškino, kad įvykio dieną, t. y. 2016 m. birželio 21 d., ryte jie išvyko pas L. M. mamą ir į bendrabutį, esantį V. Pietario g. 8, Vilniuje, grįžo jau po įvykio (jau buvo išlaužtos pirmos laiptinės penktojo aukšto koridoriaus durys). Teismui kyla abejonių ir dėl liudytojo neblaivumo policijos pareigūnų iškvietimo metu, į pirmąjį teisiamąjį posėdį šis liudytojas atvyko galimai neblaivus. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-11822-1011/2016, D. S. pripažintas kaltu pagal ATPK 186 straipsnį dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, be pagrindo iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie nebūtą nusikalstamą veiką; be kita ko, liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. yra gavęs įspėjimą dėl butelių mėtymo iš trečiojo aukšto. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas kritiškai vertina liudytojo D. S. parodymus. Juolab kad kaltinimas dėl spintelės išmetimo pro penktojo aukšto bendrojo naudojimo balkoną kaltinamajam nepareikštas, be to, tokių duomenų byloje ir nėra.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis 2016 m. birželio 21 d., apie 18.45 val., V. Pietario g. 8, Vilniuje, penktojo aukšto bendro naudojimo patalpose, atsidaręs langą, pro jį mėtė įvairius daiktus (neįskaitant stiklinės taros išmetimo).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. K. 2016 m. birželio 21 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,93 promilės), ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, V. Pietario g. 8, penktojo aukšto bendro naudojimo patalpose, atsidaręs langą, tyčia, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – pro langą metė stiklinę tarą, kuri nukrito ant J.P. priklausančio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklo ir jį suskaldė, tuo J.P. padarydamas 75 Eur turtinę žalą, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas) dispozicija neįvardija padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus, tuo tarpu BK 284 straipsnio 1 dalis įvardija platesnį veikų sąrašą (įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus), numato padarinius – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad dėl vandališkų kaltinamojo veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas, t. y. nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, be to, buvo sukeltas išgąstis ir realus pavojus ne tik šalia namo buvusiam turtui, bet ir asmenų saugumui bei jų sveikatai, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kaltinamojo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, kuriuo pažeista viešoji tvarka, padaryta turtinė žala nukentėjusiajam bei sukeltas išgąstis), jos padarymo aplinkybes (būdamas neblaivus, tyčia, nesant tam priežasties, metė stiklinę tarą iš gyvenamojo namo penkto aukšto pro langą į lauką, kuri nukritusi sudaužė šio namo kieme stovėjusio automobilio priekinį stiklą, sukeldamas pavojų gyvenamojo namo kieme buvusių asmenų bei turto saugumui), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas (t. 1, b. l. 57-92), jau yra teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (paskirta bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, bausmė įvykdyta), taip pat teistas dėl esant neblaiviam padarytų nusikaltimų, šią nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, įskaitant ir pagal ATPK 174 straipsnį bei 183 straipsnio 1 dalį, taip pat baustas dėl esant neblaiviam padarytų pažeidimų (t. 1, b. l. 47-56; t. 2, b. l. 76-81), nedirbantis, turintis 35 proc. darbingumą (t. 1, b. l. 36); iš į bylą pateiktos teisėtai gautos Specialisto išvados matyti, kad kaltinamasis teismo psichiatrų ekspertų tirtas daugybę kartų (atlikta ne mažiau kaip 15 teismo psichiatrijos ekspertizių), nuo 2007 metų jam konstatuojamas (duomenys neskelbtini), vienodai vertintas jo pakaltinamumas ir procesinis veiksnumas, nurodant, kad asmuo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 1, b. l. 93-99). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos dalyviai klausimo dėl kaltinamojo pakaltinamumo nekėlė, o teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis (tarp jų minėtą specialisto išvadą), taip pat kaltinamojo paaiškinimus, aktyvų jo elgesį bylos nagrinėjimo metu, teikiant papildomus įrodymus, paaiškinimus bei užduodant klausimus byloje apklausiamiems liudytojams, nėra abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pakartotinumą, į tai, kad asmuo jau buvo teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos baudos nesumokėjo, tačiau atliko paskirtus viešuosius darbus, nepaisant to, pakarotinai įvykdė šią nusikalstamą veiką, taip pat yra teistas dėl kitų nusikaltimų padarymo, o šią veiką įvykdė laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu, darytina išvada, kad paskirtos bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, tačiau teismas įvertina ir duomenis apie jo sveikatos būklę, todėl sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskyrus vieną iš griežtesnių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 2 p., 7 d.).

Bylos duomenimis, kaltinamasis R. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. birželio 21 d., 20.00 val. ir paleistas 2016 m. birželio 23 d., 12.00 val. (2 paros; t. 1, b. l. 24, 116). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitytinos į bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendį kaltinamajam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrintina su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu) paskirta bausme. Prie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu) paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, kuri keistina į 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pap.), ir R. K. paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2008 m. lapkričio 22 d. 5.45 val. iki 2008 m. lapkričio 22 d. 16.00 val. (1 para) ir nuo 2016 m. birželio 21 d., 20.00 val. iki 2016 m. birželio 23 d., 12.00 val. (2 paros) išbūtas laikas.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl bausmės skyrimo, į kaltinamojo asmenybę, taip pat į bylą pateiktos Specialisto išvados duomenis, iš kurių matyti duomenys apie kaltinamojo sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju paskirtos bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą (BK 75 str. 1 d., 2 d. 8, 10 p., 3 d.). Teismas nutaria nebendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtomis baudomis, kadangi nėra duomenų, ar šios baudos (jų dalis) sumokėtos, be to, baudų vykdymo procedūra yra kitokia nei kitų baudžiamojoje byloje paskirtų bausmių vykdymas, todėl, vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, siekiant operatyvaus bei aiškaus vykdymo proceso, šiais nuosprendžiais paskirtos baudos nebendrintinos su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis J.P. pareiškė 120 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sumažino iki 75 Eur (t. 1, b. l. 106, 111-112, 144). Į bylą pateikta UAB „Stiklų ekspertai“ 2016 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra, 75 Eur sumos, ir 2016 m. birželio 29 d. kvitas, 75 Eur, patvirtina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė 75 Eur turtinės žalos, todėl, teismo vertinimu, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai patenkintinas (BPK 115 str. 1 d.; CK 6.249 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant R. K.: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į R. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 21 d., 20.00 val. iki 2016 m. birželio 23 d., 12.00 val. (dvi paros).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu) R. K. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu) paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, kaičiama į 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant R. K.: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į R. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2008 m. lapkričio 22 d. 5.45 val. iki 2008 m. lapkričio 22 d. 16.00 val. (viena para) ir nuo 2016 m. birželio 21 d., 20.00 val. iki 2016 m. birželio 23 d., 12.00 val. (dvi paros).

Patenkinti J.P. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. K. J.P. (AB SEB bankas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai 75 (septyniasdešimt penkis) eurus turtinės žalos atlyginimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.