- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2-581-901/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09308-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- BUAB „ZV Capital“
- Atsakovas
- D. Ž.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „ZV Capital“ ieškinį atsakovui D. Ž. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „ZV Capital“ prašo priteisti iš atsakovo D. Ž. 10554,58 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CPK 285 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio mėn. 14 d. iškėlė bankroto bylą UAB „ZV Capital“ (įmonės kodas 302852784), bankroto administratoriumi paskyrė I. P., leidimo teikti administravimo paslaugas Nr. 1030 (8-11 b. l.). Iš 2014-03-31 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/25 „Dėl UAB „ZV Capital“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ matyti, kad bendrovėje nevesta kasos knyga, įplaukos grynais pinigais neįformintos kasos pajamų orderiais, mokėjimai grynais pinigais neįforminti kasos išlaidų orderiais, t.y. bendrovė „ZV Capital“ nesivadovavo Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.179, nes kasos operacijų neįformino apskaitos dokumentais - kasos pajamų neįformino kasos pajamų orderiais, o kasos išlaidų neįformino kasos išlaidų orderiais, grynų pinigų apskaitos netvarkė kasos knygoje, todėl tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti grynų pinigų įplaukų, mokėjimų grynais pinigais bei grynų pinigų likučių už laikotarpį nuo 2012-09-03 iki 2013-08-14 (15-21 b. l.). Iš 2014-05-20 BUAB „ZV Capital“ pareiškimo matyti, kad administratorius kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ištyrimo ar D. Ž., buvusio UAB "ZV Capital" vadovo veiksmuose nėra nusikaltimų numatytų LR BK 222 str., 223 str., ir 300 str. sudėties (22 b. l.). Iš 2014-07-03 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad D. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. ir skirta jam 27 MGL (3510Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 64 (1) str. nuostatomis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė sumažinta bausmė D. Ž. paskirta – 18 MGL (2340Lt) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus (27-28 b.l.). Iš minėto teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad atsakovo D. Ž. darbiniai santykiai UAB „ZV Capital“, prasidėjo 2013 m. vasario mėn. 8 d. ir tęsėsi iki 2013-08-14 d. Tuo laikotarpiu D. Ž. ėjo direktoriaus pareigas (29-30, 8-9 b.l.).
A. D. Žibikas būdamas UAB „ZV Capital“ vadovu ir pagal 2001-11-16 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą bei nesilaikydamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. DC-574) 6 str. 2 d. nuostatų, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, į UAB „ZV Capital“ buhalterinę apskaitą - į D. Ž. avansines apyskaitas pajamas neįrašė 9913,59 Lt, gautų grynais iš prekių pirkėjų (31 b. l.):
- A. J. - 2280,00 Lt pagal 2013-06-28 d. pinigų priėmimo kvitą Nr.MA001020 (32-33 b.l.);
- M. S. - 1694,00 Lt pagal 2013-07-23 d. pinigų priėmimo kvitą Nr.MA001021 (34-35 b.l.);
- T. G. - 1019,99 Lt pagal 2013-07-14 d. pinigų priėmimo kvitą Nr.MA001022 (36-37 b.l.);
- A. M.- 2319,60Lt pagal 2013-07-23 d. pinigų priėmimo kvitą Nr.MAOO 1023 (38-39 b.l.);
D. J. - 2600,00Lt pagal 2013-08-07 d. pinigų priėmimo kvitą Nr.MA001024 (40-41 b.l.).
D. Ž. 9913,59 Lt pinigų sumą privalėjo grąžinti bendrovei 2013 m. rugpjūčio 14 d., kuomet baigėsi jo kaip vadovo darbo santykiai ir darbo sutartis buvo nutraukta. Atsakovas negrąžino minėtos pinigų sumos į bendrovės kasą. Atsakovas neįvykdė savo (kaip skolininko) prievolės grąžinti minėtą pinigų sumą bendrovei.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 str. 1 d.). Pagal CK 6.245 str. 4 d. deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.263 str. 1 d., 2 d. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, padarius žalą privalo visiškai atlyginti nuostolius.
A. D. Žibikas nesilaikydamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis bei būdamas bendrovės vadovas, padarė bendrovei 10554,58 Lt (9913,59 + 640,99) žalą. Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 d. Nr. IX-574), įsigaliojusio nuo 2002-01-01 d., 21 str. nuostatas už ūkio subjekto apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Vadovo, kaip įmonės valdymo organo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, t.y. (l) žalą (nuostolius), (2) neteisėtus veiksmus, (3) priežastinį ryšį ir (4) kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Pareiga paneigti šią prezumpciją, tenka bendrovės vadovui.
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovui BUAB „ZV Capital“ padaryta žala pasireiškė bendrovės turto - piniginių lėšų - pasisavinimu. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad per laikotarpį nuo 2013 m birželio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. (31-41 b.l.) atsakovas veikdamas kaip bendrovės vadovas ir atskaitingas asmuo, pasisavino 9913,59 Lt bendrovės lėšų. Minėtą sumą atsakovas privalėjo grąžinti į bendrovės kasą, tačiau atsakovas to nepadarė, jis tapo bendrovės skolininku, todėl (9913,59 Lt) 2871,18 EUR bendrovės lėšų suma, kas pripažintina ieškovo BUAB „ZV Capital“ nuostoliais ir šie nuostoliai priteistini iš atsakovo D. Ž. (Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).
Negrąžinus lėšų bendrovė patyrė nuostolių, todėl atsakovas privalo mokėti palūkanas, kurios skaitomos minimaliais nuostoliais ( Civilinio kodekso 6.261 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Palūkanos (640,99 Lt) 185,64 EUR sumoje, pripažintinos ieškovo BUAB „ZV Capital" nuostoliais ir šie nuostoliai priteistini iš atsakovo D. Ž. (Civilinio kodekso 6.261, 6.210 straipsniai).
LR apeliacinis teismas 2010 04 12 nutartyje (c.b. Nr. 2A-466/2010) nurodė, kad sutinkamai su LR CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens valdymo organo narys, netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai. Minėto straipsnio 1 dalis įpareigoja juridinio asmens valdymo organų narius elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu bei būti lojaliu juridiniam asmeniui. LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., nustato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų. Jeigu administracijos vadovo veiksmai, priimami sprendimai ar sudaromi sandoriai yra akivaizdžiai priešingi juridinio asmens veiklos tikslams, tokie veiksmai negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Vadovas, atlikęs tokius ar kitus neteisėtus veiksmus, arba kitaip pažeidęs pareigą veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, jeigu dėl to juridinis asmuo patyrė žalos, turi atlyginti juridiniam asmeniui dėl tokių veiksmų ar pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d., akcinių bendrovių įstatymo 29 str. 11 dalis). Asmeniui, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose arba sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas arba sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas reiškia asmeniui nustatytos teisinės pareigos pažeidimą. Teisinė pareiga gali būti konkreti arba bendro pobūdžio, kiekvienas asmuo turi elgtis sąžiningai. Tai bendro pobūdžio pareiga, ji reikalauja elgtis atidžiai ir rūpestingai, nedaryti žalos, teisėti veiksmai pasireiškia neteisėtu veikimu, kai asmuo veikia aktyviai, arba neveikimu, kai asmuo ja pasyviai. Civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai įpareigotas asmuo jos nevykdo arba vykdo netinkamai ir taip padaro žalą kitam asmeniui. Civilinę atsakomybę sukeliantys neteisėti veiksmai arba neveikimas yra asmens elgesys tiek pažeidžiant bendruosius teisės principus, draudžiančius daryti žalą kitiems, tiek ir neatitinkantys specialių įstatymo reikalavimų ir todėl lemiantys žalą ( Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). A. D. Ž. neteisėti veiksmai pasireiškia UAB „ZV Capital“ lėšų pasisavinimu. Tarp atsakovo D. Ž. neteisėtų veiksmų, t.y. nesąžiningo, nelojalaus, neprotingo UAB „ZV Capital" veiklos organizavimo, lėšų apskaitymo, panaudojimo ir ieškovo UAB „ZV Capital" patirtų nuostolių, yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. D. Ž. veiksmai, nesąžiningas veikimas asmeniniais interesais, nesilaikymas LR teisės aktų nulėmė ieškovo UAB „ZV Capital" patirtus nuostolius bei ieškovo UAB „ZV Capital" ūkinės veiklos pablogėjimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei bankroto proceso UAB „ZV Capital“ pradėjimą. A. D. Ž. neteisėti veiksmai, einant UAB „ZV Capital“ administracijos vadovo pareigas, lėmė 10554,58 Lt žalos (nuostolių) ieškovui UAB „ZV Capital“ atsiradimą, todėl šiuo atveju atsakovo D. Ž. kaltė šiuo atveju preziumuojama. 2014 m. Šiaulių apylinkės teismas baudžiamuoju teismo įsakymu pripažino atsakovo D. Ž. kaltę. A. D. Žibikas neskundė teismo sprendimo, tuo pripažindamas savo kaltę. Kaltė yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) ir laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaip žinoma, civilinėje teisėje kaltė suprantama objektyviai, t.y. kaip žalą padariusio asmens elgesio išorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Kaltė civilinėje teisėje pripažįstama tai, kad asmuo nesugeba elgtis taip, kaip galima būtų protingai iš jo tikėtis. Ar asmuo kaltas ar ne, civilinėje teisėje nustatoma taikant jo elgesiui protingo, apdairaus, rūpestingo asmens elgesio standartą. Atsakovo atsakomybė pagal LR CK 6.248 str. yra preziumuojama. Bendrovės vadovas D. Ž., paimdamas įmonės lėšas, nepanaudojo jų įmonei t.y. turto įgijimui, ar atsiskaitymui su kreditoriais, negrąžino paimtų pinigų, aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė įmonės vadovo pareigas, neužpildė kasos išlaidų orderių taip, kaip reikalaujama, šių sumų nepaliko įmonės kasoje, ir tuo padarė įmonei žalą (nuostolius).
Ieškovas pagrįstai įrodė jam padarytą žalą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti žalą tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistinas (10 554,58 Lt) 3056,82 EUR žalos atlyginimas (CK 6.245, 6.263 str.).
Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (10 554,58 Lt) 3056,82 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-11-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 317,00 Lt (92,00 EUR) žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str., 93 str.1 d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalį, 279 straipsnio 2 dalį, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „ZV Capital“, į. k. 302852784, 10 554,58 Lt (dešimt tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt keturių litų, 58 centų) 3056,82 EUR (trijų tūkstančių penkiasdešimt šešių euro, 82 euro centų) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą (10 554,58 Lt) 3056,82 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-11-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 317,00 Lt (92,00 EUR (devyniasdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.