- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-2135-259/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03901-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
- Kreditorius
- UAB „Alsantė“
- Skolininkas
- UAB „Eremas“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Alsantė“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4465-292/2010, kuria atmestas kreditoriaus UAB „Alsantė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Alsantė“ pareiškimą skolininkui UAB „Eremas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-09-20 nutartimi (b.l.3-4) atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko UAB „Eremas“ piniginių lėšų ir turto areštą.
Teismas nustatė, kad kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių skolininko materialinę padėtį, todėl sprendė, jog nėra objektyvių prielaidų manyti, kad skolininkas nebūtų pajėgus įvykdyti kreditoriui palankų teismo įsakymą. Teismas nurodė, jog šalys yra verslu užsiimantys juridiniai asmenys, todėl kreditoriaus reikalavimo dėl 7649,80 Lt skolos priteisimo iš skolininko negalima pripažinti didelės sumos turtiniu ginču. Teismas taip pat pažymėjo, jog kreditorius, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko turtui, nepateikė jokių įrodymų apie realią grėsmę kreditoriaus turtiniams interesams, t. y. skolininko bandymą paslėpti turtą, realizuoti jį ir pan. Teismas nurodė, jog tai, kad skolininkas nevykdo prievolės, gali suformuoti subjektyvią nuomonę apie galimą teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau tai neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo įsakymo įvykdymas. Teismas pažymėjo, jog neatsiskaitymo faktas yra pagrindas kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo, tačiau savaime nepreziumuoja tikimybės, kad skolininkas vengs įvykdyti būsimą teismo įsakymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.7-10) kreditorius UAB „Alsantė“ su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir taikyti skolininkui UAB „Eremas“ priklausančių piniginių lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose areštą, o jeigu sąskaitose pakankamai lėšų nebus rasta – taikyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, dėl šių motyvų:
1) pareiškimo suma yra didelė, tai yra savarankiškas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad didelė reikalavimo suma vertinama kaip grėsmės ieškovo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos ( Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-14 nutartis civ. byloje Nr. 2-46/2010). Kreditorius reikalauja skolininko sumokėti 7649,80 Lt dydžio skolą. Vadinasi, teismui išdavus teismo įsakymą ir skolininkui nepareiškus prieštaravimų, tokio dydžio suma turėtų būti išieškoma kreditoriaus naudai iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto. LR teismų praktikoje didele suma yra laikoma 6 000 Lt (Kauno apygardos teismo 2010-01-04 nutartis civ. byloje Nr. 2S-177-413/2010), todėl 7649,80 Lt suma neabejotinai taip pat turi būti laikoma didele, kas yra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skolininko turto areštą. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, egzistuoja grėsmė, kad kreditoriui palankus teismo įsakymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nebus įvykdytas. Todėl norint pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo teismo įsakymo neįvykdymo rizikos, savaime yra preziumuojamas būtinumas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant šioms aplinkybėms, skolininko turtui turi būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir apribota skolininko teisė disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, tokiu būdu užtikrinant kreditoriui galimai naudingo teismo įsakymo įvykdymą (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1, 3 p.);
2) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, susiję su pareiškimo reikalavimu. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo reikalavimus tada, kai jos yra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais, atlieka LR CPK 144 str. numatytas funkcijas, nėra didesnės apimties, negu reikia užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2003-06-19 nutartis civ. byloje Nr. 2-256/2003, 2003-10-16 nutartis civ. byloje Nr. 2-415/2003; 2008-12-31 nutartis civ. byloje Nr. 2-949/2008). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos teisės doktrinoje (Driukas A., Valančius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. II tomas. Teisinės informacijos centras, Vilnius, 2006, p. 518 -522). Kreditorius pareiškimu prašo teismo įpareigoti skolininką grąžinti 7649,80 Lt dydžio skolą. Teismui pareiškimo pagrindu išdavus teismo įsakymą ir skolininkui nepareiškus prieštaravimų, kreditorius turės teisę reikalauti priverstinio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 584 str. 1 d. 1 p.). Tokiu būdu reikalaujama sumokėti suma turės būti išieškoma iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių, kito turto (CPK 664 str.). Todėl kreditoriaus prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, apribojant skolininko galimybę disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, užtikrins kreditoriaus galimybes operatyviai ir ekonomiškai įvykdyti kreditoriui naudingą galutinį teismo sprendimą. Tai yra savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir tiesiogiai susiję su teikiamu reikalavimu (CPK 145 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.17-19) skolininkas UAB „Eremas“ su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) prieštaravimai dėl teismo įsakymo ir skolininko pareiškimo gali būti pareikšti per 20 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo skolininkui. Skolininko prieštaravimai dėl 2010-09-20 teismo įsakymo buvo pateikti teismui tinkamai ir laiku;
2) kreditorius nepagrįstai įžvelgia grėsmę ir prašo reikalavimo įvykdymo užtikrinimo. Skolininkas nenutrūkstamai vykdo savo komercinę veiklą. Nėra pagrindo manyti, kad skolininkas ateityje vengs įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Kreditorius nepateikė teismui jokių konkrečių faktų ar aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad skolininkas sąmoningai slepia savo turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims ir tokiais savo veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą;
3) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams. Kreditorius nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą;
4) kitoje civilinėje byloje pagal UAB „Eremas“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Alsantė“ Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-06-23 preliminariuoju sprendimu iš UAB „Alsantė“ UAB „Eremas“ naudai yra priteista 6 912,05 Lt skolos, 6 % nuo priteistos sumos metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 104 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt išlaidų už teisines paslaugas, taip pat 2 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. UAB „ Alsantė“ prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo nepareiškė, tačiau priteisto įsiskolinimo neapmokėjo ir tik pradėjus antstoliui priverstinio išieškojimo veiksmus, UAB „ Alsantė“ pradėjo reikšti visiškai nepagrįstus reikalavimus UAB „Eremas“ atžvilgiu dėl neva esančios skolos išieškojimo. Taigi, UAB „Alsantė“, pati būdama skolinga UAB „Eremas“ pagal teismo įsiteisėjusį sprendimą, visiškai nepagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Eremas“, o toks UAB „Alsantė“ reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisingas. UAB „Alsantė“, reikšdama tokį reikalavimą, elgiasi nesąžiningai, vilkina teismo procesą, kadangi pagal savo prisiimtus įsipareigojimus pati turėtų įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos grąžinimo UAB „Eremas“;
5) skolininko finansinėje apskaitoje nėra apskaityta įsiskolinimo UAB „Alsantė“. UAB „Alsantė“ teismui nepateikė duomenų, jog buvo kreiptasi į UAB „Eremas“ su priminimu ar siūlymu suderinti tarpusavio įsiskolinimus ir vykdyti tarpusavio įsipareigojimus, todėl negalima konstatuoti, kad UAB „Eremas“ vengia atsiskaityti su kreditoriumi, ir dėl to yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
6) kadangi UAB „Alsantė“ yra pati skolinga UAB „Eremas“ 6 912,05 Lt ir savo įsipareigojimo sumokėti skolą dar neįvykdė, šioje byloje iš skolininko reikalaujamo įsiskolinimo sumos dydis yra svarstytinas. LR teismai pasisako, jog pats reikalavimo dydis, nesant skolininko veiksmų, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas. Piniginio reikalavimo suma yra tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant apie laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Be to, atsižvelgiant į piniginio įsiskolinimo dydį, kitas bylai svarbias aplinkybes, yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, tačiau tai nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad ieškovas pateikė ieškinį atsakovui Alytaus rajono apylinkės teisme, kuriuo prašė priteisti 7649 lt skolą. Ieškovas pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, prašydamas areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje ar pas trečiuosius asmenis, o šio turto nesant, areštuoti atsakovo turtą (b.l. 1). Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-09-20 nutartimi (b.l.3-4) atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko UAB „Eremas“ piniginių lėšų ir turto areštą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas-kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pareiškėjas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovas ilgą laiką vengia vykdyti savo prievolę ieškovui grąžinti skolą, ateityje gali netirėti turto, dėl ko gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo vykdymas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pateikdamas prašymą, ieškovas nenurodė įstatyme numatytų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Nuoroda į tas faktines aplinkybes, kad ieškovui kyla abejonių dėl atsakovo mokumo ateityje, kadangi jis vengia vykdyti savo prievolę ieškovui, o didelės ieškinio sumos faktas savaime sudaro ir pagrindžia teismo sprendimo pasunkėjimo ar negalimumo grėsmės aplinkybę negali būti pagrindais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ieškovas nepateikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas riboja teismo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva ( išimtis LR CPK 145 str. 2 d. - tik siekiant apginti viešąjį interesą). Teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tik dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ir tik tokį prašymą pateikiančiam asmeniui pagrindus ir įrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai nustatė bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra vertinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, todėl įrodymai, patvirtinantys ieškovo deklaruojamą didelį 7649 lt atsakovo įsiskolinimą, nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl atskirojo skundo argumentų, kuriuose nurodomas didelio įsiskolinimo buvimas.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateikta medžiaga priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra. Įstatymų leidėjas nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (LR CPK 144 str. 3 d.) ir ieškovui neužkirsta galimybė šia įstatymo nuostata bet kada pasinaudoti tinkamai suformulavus ir pagrindus tokį reikalavimą.
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė skundžiamos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-09-20 nutartį palikti nepakeistą.