Kauno apygardos teismo nutartis

2010-01-04 · Civilinė byla Nr. 2S-177-413/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-04
Bylos Nr.
2S-177-413/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
Kreditorius
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-177-413/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Atajeva
Procesinio sprendimo kategorija 110.5.;121.14; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Burzdiko ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4487-849/2009 pagal kreditoriaus (duomenys neskelbtini) pareiškimą skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas (kreditorius) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo (skolininko) 6 306,50 Lt skolos; 681,10 Lt delspinigių; 12,70 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir 210 Lt bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą ar pinigines lėšas (b.l. 12-14).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi (b.l. 15-16) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą, jo neužtenkant ir kilnojamąjį turtą, o nepakankant materialaus turto, trūkstamai sumai areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis bei grynuosius pinigus įmonės kasoje, ne didesnei nei 6 987,60 Lt sumai. Leido atsakovei areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį, uždraudžiant šį turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims. Areštavus pinigines lėšas trūkstamai sumai, leido atsakovui iš jų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismas nutartyje nurodė, jog reikalavimų apimtis yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti, kas objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Šalies argumentai

Apeliantas UAB (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu (b.l. 17-27) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesines teisės normas. Ieškovas piktnaudžiauja teise prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas turėjo atsisakyti ginti šią teisę. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokio faktinio ir juridinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovas yra pajėgus vykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, nes per praėjusius finansinius metus uždirbo daugiau nei 4 900 000 Lt pelno, nuosavybės teise valdomo turto vertė padidėjo daugiau nei 13 500 000 lt, o turto vertė 2008 m. pabaigoje sudarė 26 145 140 Lt. Ieškovas siekia ne užtikrinti galimo teigiamo teismo sprendimo operatyvų įvykdymą, bet bando neteisėtai suvaržyti atsakovo teisę disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė tinkamai neištyręs ir neįvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Sprendimo neįvykdymo rizikos prezumpcija teismas pasirėmė nesant jos taikymo pagrindų. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas jokių specialių duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kiekį ir vertę. Ginčijama nutartis priimta remiantis aplinkybėmis, kurios privalėjo būti įrodinėjamos. Teismas nepagrįstai ginčijamą nutartį priėmė nepranešęs apie tai atsakovui ir taip pažeidė imperatyvias įstatymų normas, audiatur et altera pars principą, pažeidė konstitucinius teisėtų lūkesčių, proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog jis yra pajėgus vykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, nes per praėjusius finansinius metus atsakovas uždirbo daugiau nei 4 900 000 Lt pelno, nuosavybės teise valdomo turto vertė padidėjo daugiau nei 13 500 000 lt, o turto vertė 2008 m. pabaigoje sudarė 26 145 140 Lt. Iš atsakovo prie atskirojo skundo pateikto įmonės balanso duomenų (įmonės turto vertės bei įsipareigojimų) matyti, kad atsakovo mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 8 666 603 Lt (1 726 400 Lt finansinės skolos, 5 704 684 Lt skolos tiekėjams, 318 834 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ir kt.). Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, ieškovo teigimu skola nemokama daugiau kaip pusę metų, todėl atsakovo pateikti duomenys nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo egzistavimui.

Pagal CPK 144 straipsnio pirmąja dalį teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, jog teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Nagrinėjamoje byloje kreditoriaus reikalaujama priteisti iš skolininko 6 306,50 Lt skolos ir 681,10 Lt delspinigių suma ieškovui yra didelė, dėl ko atsiranda pagrindas manyti, kad palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad didelė pareikštų reikalavimų suma gali padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmiausiai areštavus atsakovo nekilnojamąjį iškilnojamąjį turtą, proporcingumo ir ekonomiškumo principai nebuvo pažeisti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu įvykdomas teismo sprendimas ar kitas teismo priimamas procesinis dokumentas, kuriuo patenkinamas šalių pateiktas reikalavimas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas besikreipiančios į teismą šalies reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikinas ginčo apsaugos mechanizmas, garantuojantis būsimo teismo priimto procesinio sprendimo įvykdymą.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad apelianto motyvai, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė tinkamai neištyręs ir neįvertinęs turinčių reikšmės bylai aplinkybių apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl ko nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl aukščiau išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasEvaldas BurzdikasAlgirdas Remeika