- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- e2YT-4425-541/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00460-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- Ukmergės rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (toliau – ir pareiškėja, VĮ „Turto bankas“) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 30,54 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
2. Pareiškime nurodė, kad gavo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie galimai valstybei nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šis butas nebuvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybės administracijai ar kitiems subjektams nuosavybės teise. Kiti butai 1967 metų statybos name, (duomenys neskelbtini), buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Bute, (duomenys neskelbtini), gyveno S. R., tačiau ji minėto buto neprivatizavo. Šiuo metu minėtame nekilnojamojo turto objekte niekas negyvena ir jis nėra valdomas valstybės institucijų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra akivaizdu, kad minėtas butas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos. Minėtas butas buvo pastatytas 1967 metais kaip valstybės nuosavybė. VĮ Turto banko manymu, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą, kadangi buvo sukurtas ir valdomas valstybės subjektų, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Atsižvelgus į tai, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas nėra perimtas valstybės institucijų, kaip valstybės nuosavybė, komplikuojasi šio turto valdymas. Ukmergės rajono savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog jis buvo privatizuotas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šiuo atveju minėtas turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip perleistas privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pareiškime nurodytas nekilnojamas turtas (butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) nėra ir nebuvo Ukmergės rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) nuosavybė, nėra įtrauktas į Savivaldybės turto apskaitą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas Savivaldybei kaip valstybės turtas. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nuosavybės teisės į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo atkurtos, šis turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka bei nebuvo perduotas savivaldybės nuosavybėn, todėl manytina, kad jis liko valstybės nuosavybe. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas pareiškime klaidingai nurodo, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1967 metais. Gyvenamojo namo kadastrų duomenų bylos duomenimis šis namas pastatytas 1946 metais. Be to, priešingai nei teigiama pareiškime, kiti šio namo butai nebuvo privatizuoti, o buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybėn 1998 m. gruodžio 28 d. perdavimo – priėmimo akto pagrindu). Taip pat atkreipė dėmesį, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 30,54 kv. m pareiškėjos pareiškime yra nurodytas kartu su bendro naudojimo patalpomis (žymėjimas plane: (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas (be bendro naudojimo patalpų) yra 25,76 kv. m (žymėjimas plane: (duomenys neskelbtini)). Taigi, prašomas pripažinti valstybės nuosavybe butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra 25,76 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (2,37 kv. m iš 8,58 kv. m); a-2 (2,41 kv. m iš 8,75 kv. m).
4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
5. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
6. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos (el. b. l. 5).
8. Pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 4 d. raštą 2017 m. lapkričio 11 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracija informavo, kad pagal įrašus namo byloje nustatyta, kad minėtas butas 1978-1993 m. priklausė tuo metu veikusiai (duomenys neskelbtini). 199 m. sausio 27 d. mero potvarkiu turtas perimtas ir iš Vilniaus apskrities viršininko ir pervestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruoti. (duomenys neskelbtini), buvo perimti 5 butai iš šešių. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos turimai duomenimis butas (duomenys neskelbtini) perduotas nebuvo, todėl manytina, kad minėtas butas yra valstybės. Ukmergės rajono savivaldybė daugiau duomenų apie šį pastatą ir butą neturi (el. b. l. 23).
9. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario mėnesio rašto ir jo priedų matyti, kad (duomenys neskelbtini) archyvinio fondo dokumentuose, perduotuose saugoti savivaldybės archyvui, duomenų apie (duomenys neskelbtini) esantį butą bei jo priklausymą tuometinei (duomenys neskelbtini) nerasta. Dokumentai, kuriuose būtų nurodyta kokiam asmeniui ir kokiu pagrindu buvo suteikta teisė naudotis šiuo butu ir kad butas buvo privatizuotas, savivaldybės archyve taip pat nerasti. (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis, deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų šiuo adresu nėra. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamojo namo administratoriaus, duomenimis bei apžiūrėjus namą, nustatyta, kad bute niekas negyvena (el. b. l. 40-75).
10. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. sausio 8 d. rašte nurodyta, kad bute esančiame (duomenys neskelbtini), nėra asmenų deklaravusių gyvenamąją vietą. Dokumentų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti, kam priklausė turtas, seniūnija neturi (el. b. l. 86).
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma — valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ sureguliavo dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.
12. Nagrinėjamu atveju, Ukmergės rajono savivaldybė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės ar kita teise nevaldo. Duomenų, kad Ukmergės rajono savivaldybė būtų pradėjusi procesą dėl šio turto perdavimo jai nuosavybės teise, nepateikta. Preziumuojama, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Byloje duomenų, kad turtu naudotųsi į bylą neįtraukti asmenys, nėra. Byloje nenustatyta apie minėto turto privatizavimą kitų asmenų vardu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn) ir dėl to išsaugojo valstybės nuosavybės statusą.
13. Pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti valstybės nuosavybės teisės į šį turtą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.