Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi V. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl eismo įvykio, kilusio 2015 m. birželio 3 d. apie 23.00 val. ties Žaliųjų Ežerų g. 9, Vilniuje, kurio metu A. E., vairuodamas automobilį Audi A6, sukdamas į kairę susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu motociklu „YAMAHA XQ125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neturėdamas tokios teisės vairavo V. N., kuris įvykio metu nukentėjo (b. l. 25).

Administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu gavus teismo medicinos specialisto paaiškinimą, kuriame buvo nurodyta, kad V. N. nustatyti sužalojimai kvalifikuotini sunkiu sveikatos sutrikdymu, 2015 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje automobilio Audi A6 vairuotojo A. E. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38284-15 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, požymius (b. l. 22-24).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro L. G. 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38284-15 A. E. atžvilgiu nutrauktas. Tuo pačiu prokuroro nutarimu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla V. N. atžvilgiu pagal administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, požymius dėl to, kad V. N. 2015 m. birželio 3 d. apie 23.00 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą transporto priemonę – motociklą „YAMAHA XQ125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-15).

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta V. N. nedalyvaujant. Jam buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 1). Jis į teismo posėdį neatvyko, prašymų, pareiškimų iš jo negauta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą (ATPK 248 straipsnis).

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 straipsnio 2 dalis). Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymą (ATPK 7 straipsnio 3 dalis).

ATPK 250 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Viena iš tokių aplinkybių, kuriai egzistuojant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta – kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teises pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už ATPK dvyliktame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos bendrosios administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo taisyklės, o ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyti specialūs administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Iš tokių ATPK nuostatų matyti, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016, 2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015; 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014).

Pažymėtina, kad tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas yra viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014). ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015, 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015).

Šiuo konkrečiu atveju V. N. administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius pažeidimų, numatytų ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, iškelta dėl to, kad V. N. 2015 m. birželio 3 d. apie 23.00 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą transporto priemonę – motociklą „YAMAHA XQ125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-15).

Bylos duomenimis, policijos pareigūnams apie tai, kad V. N. galimai padarė veiką, turinčią ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu) požymių, tapo žinoma įvykio dieną (2015 m. birželio 3 d.), o apie tai, kad V. N. galimai padarė veiką, turinčią ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių) požymių, tapo žinoma kitą po įvykio dieną (2015 m. birželio 4 d.). Tokias faktines aplinkybes (susijusias su konkrečių datų, kuriomis pareigūnams paaiškėjo galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų požymiai) patvirtina tokie konkretūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) 2015 m. birželio 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota tai, kad apžiūrėtas objektas – motociklas „YAMAHA XQ125“, valst. Nr. 07 AFE, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustas (b. l. 29); 2) VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis pateikta informacija apie kelių transporto priemones, kuri buvo atspausdinta 2015 m. birželio 4 d., – joje nurodyta, kad motociklas „YAMAHA XQ125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 13 d. automatiškai išregistruotas negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą (b. l. 28); 3) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto J. P. 2015-06-04 tarnybinis pranešimas (adresuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui), kuriame pažymėta, jog V. N. 2015 m. birželio 3 d. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g., važiavo motociklu „YAMAHA XQ125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones; šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pagal surinktus pirminius įrodymus, esant administracinio teisės pažeidimo sudėčiai, yra pradėtina administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (b. l. 25). Be to, atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad pats V. N. 2015 m. rugpjūčio 13 d. jį apklausus liudytoju ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38284-15 metu, patvirtino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada jo neturėjo (b. l. 32).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teigtina, kad policijos pareigūnams apie tai, kad V. N. 2015 m. birželio 3 d. galimai padarė veikas, turinčias ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių, tapo žinoma atitinkamai 2015 m. birželio 3 d. ir 2015 m. birželio 4 d.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38284-15 neturėjo jokios įtakos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pradėjimui V. N. atžvilgiu pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį. Šiame ikiteisminiame tyrime V. N. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas vyko kito asmens – A. E., kuriam minėtame ikiteisminiame tyrime buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą galimai padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, atžvilgiu. Apie tai, kad V. N. galimai padarė administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, požymių turinčias veikas, policijos pareigūnams, kaip minėta, buvo žinoma, jau 2015 m. birželio 3 d. – 4 d., taip pat policijos pareigūnams buvo žinoma, kada konkrečiai V. N. galimai padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų požymių turinčias veikas (2015 m. birželio 3 d.). Taigi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38284-15 baigtis ir jo metu nustatytinos aplinkybės neturėjo įtakos V. N. galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimui ir administracinių teisės pažeidimų teisenos pradėjimui ar nepradėjimui. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai nepagrįstai vadovavosi ATPK 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais specialiais administracinės nuobaudos skyrimo terminais ir administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną V. N. atžvilgiu iškėlė, pažeisdami ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo terminų skaičiavimo taisykles.

Nors ATPK 35 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nutraukus baudžiamąjį procesą administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos, tačiau ši nuostata turėtų būti taikytina ne kiekvienu atveju nutraukus bet kokį baudžiamąjį procesą, o tais atvejais, kai būtent ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja konkretus asmuo, kurio veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų požymiai, t. y. būtent ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybės, sudarančios pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Tuo tarpu, jeigu administracinių teisės pažeidimų požymiai ir galimai tokius pažeidimus padaręs asmuo pareigūnams, turintiems įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra žinomas dar prieš ikiteisminio tyrimo pradėjimą, o pats ikiteisminis tyrimas yra pradedamas ne dėl to konkretaus asmens ir ne dėl aplinkybių, susijusių su tokio konkretaus asmens veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK ypatingosios dalies ar BK specialiosios dalies nuostatas, tokiu atveju ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatyti specialūs administracinės nuobaudos skyrimo terminai netaikytini.

Nagrinėjant konkrečią bylą kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į kiekvienos konkrečios bylos konkrečias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38284-15, jo eiga ir jo metu nustatytos aplinkybės neturėjo įtakos V. N. veiksmų kvalifikavimui pagal jam prokuroro nutarimu inkriminuotinus administracinės teisės pažeidimus. V. N. galimai padaryti administraciniai teisės pažeidimai policijos pareigūnams buvo žinomi dar prieš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38284-15 pradėjimą. Šio tyrimo metu nepaaiškėjo jokios aplinkybės, kurios nebūtų galėjusios būti atskleistos ir tokio tyrimo nepradėjus. Todėl šiuo konkrečiu atveju V. N. administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuotini pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį (o ne ATPK 35 straipsnio 2 dalį). Priešingu atveju būtų pažeista viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų. Būtų pažeistas proceso operatyvumo reikalavimas. Be to, tai neatitiktų administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui numatytos garantijos, užtikrinančios, kad byla būtų išsprendžiama ir administracinė nuobauda paskiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo, tokiu būdu saugant asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, ATPK 35 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams dar nepasibaigus. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015).

Nagrinėjamu atveju V. N. administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas padarė 2015 m. birželio 3 d. Taigi administracinės nuobaudos skyrimo termino eiga jo atžvilgiu prasidėjo 2015 m. birželio 4 d., terminas baigėsi 2015 m. gruodžio 4 d. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. N. atžvilgiu prokuroro nutarimu iškelta tik 2016 m. gegužės 19 d., o bylos nagrinėjimas numatytas tik 2016 m. birželio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo V. N. galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų bei daugiau nei šešiems mėnesiams nuo jo atžvilgiu skaičiuotino administracinės nuobaudos paskyrimo termino pabaigos.

Duomenų apie tai, kad šis terminas būtų pratęstas institucijos (organo), kurios žinioje buvo byla tuo metu, kai atsirado aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, byloje nėra, o bylą nagrinėjantis teismas pratęsti pasibaigusio administracinės nuobaudos skyrimo termino neturi teisės. Vienintelis sprendimas, kurį teismas nagrinėjamu atveju gali priimti – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. N. atžvilgiu nutrauktina, iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį V. N. atžvilgiu, nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.