- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2-288-793/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16943-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Birutė Rutkauskienė, Stanislava Kazimiera Barvidytė, Stanislava Kazimiera Barvydytė
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovei A. V. ieškovės atstovėms advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, Brigitai Mineikytei, atsakovo A. M. atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. M., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M., prašydama pakeisti 2011-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo 4 dalį, kuria priteistas išlaikymas po 115,85 Eur (400,00 Lt) kasmėnesinėmis išmokomis, ir priteisti vaikams G. M. ir A. M. kiekvienam po 150,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis iki jų pilnametystės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog dukra G. M. ruošiama (ieškinio rengimo teismui metu) eiti į pirmą parengiamąją klasę, dėl ko bus reikalingos papildomos išlaidos, siekiant išleisti vaiką į ugdymo įstaigą. Sūnus A. M. yra dešimties metų amžiaus. Jis lanko privačią ugdymo mokyklą, lanko matematikos ir eksperimentų būrelius, kurie yra mokami. Teigia, jog sūnus nešioja akinius, kuriuos keičiantis regėjimui reikia pirkti naujus. Nurodė, kad be vaikų išlaikymo, gaunamas pinigines lėšas tenka išleisti būsto kredito mokėjimui. Po santuokos su atsakovu nutraukimo praėjo keturi metai, ir per tą laiką pasikeitė šalies ekonominė situacija, pabrango pragyvenimas, padidėjo vaikų poreikiai, todėl atsižvelgiant į tai, prašo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį priteisti didesnį išlaikymą, t. y. po 150,00 Eur kiekvienam vaikui (T I, b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė kaip per laikotarpį nuo šalių santuokos nutraukimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaikų poreikiai, dėl ko būtų atsiradęs pagrindas kreiptis su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Teigia, nors dirbant Olandijoje jo mėnesinis atlyginimas siekia 1665,00 Eur, tačiau visas atlyginimas yra paskiriamas patenkinti būtinuosius poreikius ir vaikų išlaikymui. Pažymėjo, kad dirba pagal laikiną darbo sutartį, todėl neturint nuolatinio darbo, jo finansinė padėtis nėra stabili (T I, b. l. 54-58).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, teikianti išvadą byloje, pateiktoje išvadoje nurodė, jog 2011-12-22 sprendimu vaikų išlaikymui priteisti 115,85 Eur (400,00 Lt) neatitinka šių dienų ekonominės situacijos bei pabrangusio pragyvenimo lygio, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymas po 150,00 Eur kiekvienam vaikui atitinka minimalius vaikų poreikius (T I, b. l. 85-86).
Teismo posėdžio metu ieškovė A. V. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad padidėjus kainoms, išaugo ir vaikų išlaikymui reikalinga pinigų suma. Teigė, jog pagerėjo atsakovo finansinė padėtis – santuokos nutraukimo metu atsakovas nedirbo, o šiuo metu A. M. dirba užsienyje, dėl ko jo gaunamos pajamos yra didesnės, nei Lietuvoje mokamas darbo užmokestis. Nurodė, kad ieškovė dabar yra motinystės atostogose ir per mėnesį gauna 509,00 Eur. Pažymėjo, nors ieškovė yra sudariusi kitą santuoką, tačiau dabartinis sutuoktinis dalį savo pajamų, taip pat turi skirti vaiko išlaikymui iš ankstesnės santuokos, todėl jos finansinė padėtis nėra pagerėjusi.
Ieškovės atstovės Birutė Mineikytė ir advokatė Stanislava Kazimiera Barvydytė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje yra įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovo finansinė padėtis ženkliai pagerėjo, jis gauna 1666,00 Eur atlyginimą. Tuo tarpu išlaidos, būtinos nepilnamečių vaikų išlaikymui, padidėjo ir tai patvirtina bylos medžiaga. Paaiškino, jog ieškovės prašomas padidinti išlaikymas net nesiekia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodoma, jog išlaikymas, skirtinas nepilnamečiam vaikui, yra pusė minimalios mėnesinės algos.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė advokatė Birutė Rutkauskienė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi šiuo metu iš esmės nėra pasikeitusios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, jog sūnus dar iki santuokos nutraukimo turėjo sveikatos problemų, o dukra lankė darželį, todėl pirminio teismo sprendimo priėmimo metu šios aplinkybės jau buvo, ir skiriant nepilnamečiams vaikams išlaikymą, į jas buvo atsižvelgta. Nurodė, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad padidėjo išlaidos, skiriamos vaikų išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė A. M. (dabar – V.) ir atsakovas A. M. (T I, b. l. 10-11). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14759-618/2011 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (T I, b. l. 4-6). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal laikinąją darbo sutartį dirba „Technishe Uitzendorganisatie Interselektie“ Olandijoje, ir jo darbo užmokestis per mėnesį siekia apie 1665,00 Eur (T I, b. l. 57, 66-69).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14759-618/2011 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo po 150,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Nurodo, kad 2011-12-22 teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai – jiems reikalinga daugiau maisto produktų, rūbų ir kitų buitinių priemonių. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodo, nors šiuo metu dirba Olandijoje, ir jo pajamos vidutiniškai per mėnesį siekia 1665,00 Eur, tačiau teigia, kad šių pajamų pakanka tik pragyvenimui ir 2011-12-22 sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo teikimui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje, taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti atsižvelgiama į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimu, kuria patvirtina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo priteisimo metu G. M. buvo dveji metai, dabar - sukako šešeri metai, A. M. išlaikymo priteisimo metu buvo šešeri metai, dabar yra vienuolikos metų amžiaus. Pripažintina, kad tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Nustatyta, jog nuo 2011-12-22 teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei keturi metai, šiuo metu nepilnametė dukra G. M. paaugo – yra šešių metų amžiaus ir lanko pirmą parengiamąją klasę, todėl akivaizdu, kad jos būtinų poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų. Mergaitė lanko lopšelį-darželį „Inkarėlis“ ir Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Draugystė“ teatro būrelį „Teatriukas A“ (T I, b. l. 77, 182). Nors, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pati ieškovė, nepilnametis A. M. 2011-12-22 sprendimo priėmimo metu jau turėjo sveikatos sutrikimų – širdies negalavimai, taip pat vaikui reikėjo akinių, ir į šias aplinkybes buvo atsižvelgta priimant teismo sprendimą, tačiau pažymėtina, jog augant vaikui keičiasi ir didėja jo poreikiai, dėl ko reikalinga daugiau piniginių lėšų norint patenkinti vaiko poreikius ir užtikrinti orias, tinkamas vaiko sveikatos, vystymosi, gyvenimo, auklėjimo, mokymosi sąlygas. Ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog sūnus lanko futbolo treniruotes (T I, b. l. 169) bei dalyvauja kultūriniame gyvenime – eina į teatrą, muziejus ir kt. (T I, b. l. 173, 184). Be to, vaikas mokosi mokamoje VšĮ Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje ir ieškovė 2012-2013, ir 2013-2014 mokslo metais sumokėjo 280,00 Eur, o 2014-2015 – 580,00 Eur (T I b. l. 176). Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Minėta, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu galima nukrypti tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Nustatyta, jog 2011-12-22 sprendimo priėmimo metu minimalus mėnesis darbo užmokestis buvo 231,70 Eur (800,00 Lt) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368), todėl atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis suformuota teismų praktika nepilnamečiams vaikams iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 115,85 Eur (400,00 Lt), t. y. pusė minimalaus tuometinio atlyginimo. Tuo tarpu, šiuo metu minimalus mėnesini atlyginimas yra 350,00 Eur (Lietuvos Vyriausybės 2015-12-02 nutarimas Nr. 1240 dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo), vadinasi, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma vienam vaikui, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, yra 175,00 Eur. Pažymėtina, jog ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 150,00 Eur. Prašomas priteisti išlaikymo dydis net nesiekia rekomenduojamo priteisti išlaikymo minimalaus dydžio. Jau vien šis faktas laikytinas patvirtinančiu objektyvias, būtinas papildomai atsiradusias vaiko priežiūros ir išlaikymo išlaidas (CK 3.201 str. 2 d.), todėl iš atsakovo priteista išlaikymo vaikui suma gali būti proporcingai padidinta. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikų poreikiams tenkinti yra reikalinga mažesnė, nei ieškovė nurodo, suma.
Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2012-05-24 sudarė kitą santuoką su A. K. S. A. M. kartu su sutuoktine gyvena Olandijoje. Jo darbo užmokestis vidutiniškai siekia 1665,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, nors atsakovo darbo užmokestis siekia 1665,00 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Olandijoje pragyvenimo lygis yra kur kas aukštesnis, negu Lietuvoje, todėl atsakovo gaunamo atlyginimo pakanka tik patenkinti būtinuosius poreikius ir teikti 2011-12-22 sprendimu priteistą išlaikymą. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas bei jo atstovė tiek pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu akcentuoja, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, nurodytos CK 3.201 straipsnyje. Be to, atsakovas akcentuoja, kad nuo teismo 2011-12-22 sprendimo priėmimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos nepasikeitė atsakovo turtinė padėtis, dėl ko jis galėtų teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o tuo tarpu atsakovo teigimu, ieškovės nurodytos kelių metų pavienės išlaidos vaikų išlaikymui įsitenka į dabartinę vaikams teikiamo išlaikymo sumą. Su šiais atsakovo argumentais teismas nesutinka.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo svarbu pažymėti, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004).
Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodo, kad jo turtinė padėtis nesudaro jam galimybės teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teigia, jog dirba pagal laikinąją darbo sutartį, todėl jo finansinė padėtis nėra stabili. Pažymėtina, jog, visų pirma, nagrinėjant ginčą yra vertinamos aplinkybės galiojančios teismo sprendimo priėmimo metu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1665,00 Eur per mėnesį. Tai, jog atsakovas dirba pagal laikinąją darbo sutartį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga ir jis neturi galimybės teikti didesnį išlaikymą. Priešingai, tiek ieškovė, tiek atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2011-12-22 sprendimo priėmimo metu, atsakovas niekur nedirbo, tačiau vis vien sugebėjo teikti po 115,85 Eur (400,00 Lt) dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, jog dabartinė jo finansinė padėtis nėra pagerėjusi, lyginant su 2011-12-22 sprendimo priėmimo metu buvusia jo finansine padėtimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog bylos duomenys patvirtina, jog Olandija nepilnamečiams vaikams A. M. ir G. M. kiekvieną ketvirtį galėtų skirti 424,36 Eur pašalpą, tačiau tam būtina, kad atsakovas Olandijoje dirbtų nuolatinį darbą (T I, b. l. 104-119, 136-138, 142). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių jis nesusiranda nuolatinio darbo, ypač žinant, kad įsidarbinus nuolatinai, Olandijos valstybė skirtų nepilnamečiams vaikams pašalpą.
Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad 2011-12-22 sprendimo priėmimo metu A. V. atiteko ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 5). Kitą minėto buto dalį 2013-05-29 sutartimi atsakovas perleido dabartiniam ieškovės sutuoktiniui A. V. Kartu su ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. V. perėmė visus įsipareigojimus pagal 2007-03-02 kredito sutartį, kuris buvo suteiktas minėto buto įsigijimui (T I. b. l. 14-26). Ieškovei, kaip ir atsakovui, taip pat priklauso ½ dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šį turtą šalys pasidalino dar 2011-12-22 sprendimu nutraukdami santuoką. Kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ieškovė neturi (T II, b. l. 17-20). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą duomenimis A. V. šiuo metu yra motinystės atostogose (T II, b. l. 2-7). Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-08-07 ieškovei ir jos dabartiniam sutuoktiniui A. V. gimė dukra B. V. (T II, b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-10-16 sprendimu nuspręsta ieškovei skirti motinystės pašalpą – iki 2016-08-07 pašalpa bus 509,29 Eur, o nuo 2016-08-07 iki 2017-08-07 – 312,33 Eur (T II, b. l. 9-11). Kaip teismo posėdžio metu patvirtino pati ieškovė jos sutuoktinio mėnesinės pajamos sudaro apie 650,00-700,00 Eur per mėnesį (T I, b. l. 196-197), tačiau dalį pajamų – 115,85 Eur (400,00 Lt) A. V. skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš pirmos santuokos (T I, b. l. 198-199). Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovės turtinė padėtis lyginant ją su 2011-12-22 sprendimo priėmimo metu, pagerėjo. Priešingai, augant vaikams ir didėjant jų poreikiams, didėja ir suma, reikalinga vaikų išlaikymui. Be to, minėta, jog ieškovė augina vaiką iš antros santuokos, dėl ko dalį gaunamų pajamų ji turi skirti jo išlaikymui.
Nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-14759-618/2011 priėmimo metu minimali mėnesinė alga buvo 231,70 Eur (800,00 Lt) , tuo tarpu nuo 2016-01-01 minimali mėnesinė alga padidinta iki 350,00 Eur . Taigi po 2011-12-22 teismo sprendimo priėmimo minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje padidėjo nuo 118,30 Eur (408,47). Esant išdėstytoms aplinkybėms, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnamečiai G. M. ir A. M. gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, ieškovės ieškinys dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas. Pažymėtina, jog ieškovė ieškiniu išlaikymą prašė priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tuo tarpu teismo posėdžio metu išlaikymą prašė priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes bei laikantis prioritetinės vaiko teisių ir jo interesų gynimo principais, išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, keistinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimu priteisto išlaikymo dydis, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei G. M. ir A. M. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 str., 3.208 str.).
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).
Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 508,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato bei dokumentų vertimo paslaugas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 508,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė paduodant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo priteistini 24,59 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ((150,00 Eur – 115,85 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) x 2) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo A. M. ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos - 2016-02-10 priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 508,00 Eur (penkis šimtus aštuonis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. V..
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 24,59 Eur (dvidešimt keturis Eur 59 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.