Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Skaistė Valinskytė Baudž. byla Nr. 1A-190-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00026-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.6. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

2013 m. kovo 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš grūdų sandėlio) – vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš ūkinio pastato – fermos) – vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš sodybos) – vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 12 d.

Nuosprendžiu priteista iš V. V. 370 Lt R. P., 962 Lt R. K., 1 114 Lt K. J.; solidariai iš V. V., D. B. ir R. M. priteista 363 Lt automobilio transportavimo išlaidų Klaipėdos apskrities VPK.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir D. B. bei V. V., bet jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. V. ir D. B., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, t. y. R. M., V. V. ir D. B., veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. sausio 28 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), pro pakabinama spyna užrakintas duris, rankiniu metalo pjūkleliu nupjaudami pakabinamos spynos lankelį, įsibrovė į grūdų sandėlį, iš kur slapta, tyčia pagrobė R. P. priklausantį bendros 1 100 Lt vertės turtą: 700 Lt vertės 7 kW galingumo elektros variklį ir 400 Lt vertės 4 kW galingumo elektros variklį.

Be to, R. M., V. V. ir D. B., veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. sausio 28 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), iš R. K. individualios įmonės ūkinio pastato, į kurį įsibrovė surastu raktu atsirakindami laukinių durų pakabinamą spyną, slapta, tyčia pagrobė R. K. priklausantį bendros 3 185 litų vertės turtą: 400 Lt vertės nešiojamąjį suvirinimo aparatą, 150 Lt vertės elektrinį šlifuoklį, 150 Lt vertės elektrinį grąžtą „BOSH“, 180 Lt vertės juodos spalvos plastikinę dėžę su raktų komplektu, 150 Lt vertės grąžtų rinkinį, 200 litų vertės elektrinį galandimo prietaisą, 50 Lt vertės akumuliatorių, iš fermoje stovėjusio traktoriaus T-25 išėmė ir pagrobė 400 Lt vertės akumuliatorių, iš fermoje stovėjusio traktoriaus T-16 išėmė ir pagrobė 400 Lt vertės akumuliatorių, iš fermos patalpos pagrobė 500 Lt vertės akumuliatorių įkroviklį-užvestuvą, 50 Lt vertės naudotą akumuliatorių, 25 Lt vertės ilgintuvą, 400 Lt vertės benzininį pjūklą „Stihl“, 120 litų vertės keltuvą ir dvi bendros 10 Lt vertės gijas virvės (1 vnt. vertė 5 Lt).

Be to, R. M., V. V. ir D. B., veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. vasario 4 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), iš K. J. priklausančios negyvenamos sodybos pastatų slapta, tyčia pagrobė K. J. priklausantį bendros 3 650 litų vertės turtą, t. y. iš gyvenamo namo, į kurį įsibrovė pro langą, pagrobė 600 Lt vertės televizorių „Philips“, 250 Lt vertės virtuvinių indų komplektą „Berghof“, 150 Lt vertės elektrinį grąžtą, 150 Lt vertės akumuliatorinį gręžtuvą, 150 Lt vertės žibintuvėlį „Maglight“, 400 Lt vertės elektrinį pjūklą „Craft“, 500 Lt vertės batų porą „Harley-Davidson“, du bendros 150 Lt vertės gulsčiukus (1 vnt. vertė 75 Lt), 300 Lt vertės vyrišką medžiaginę striukę „Johan Deere“, iš ūkinio pastato, į kurį įsibrovė pro nerakinamas duris, pagrobė 1 000 Lt vertės savaeigę žoliapjovę.

Dėl BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo

Dėl bausmės skyrimo

Be to, nuteistojo R. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavęs, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, šios aplinkybės taip pat be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal teismų praktiką kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. Apeliantas pažymi, kad teismas formaliai įvertino tai, kad jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, pastarieji pretenzijų jam nereiškia. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, yra pakankamas pagrindas paskirti jam švelnesnę bausmę.

Be to, R. M. prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra įrašytas į sergančių psichikos ligomis įskaitą, jam yra diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dekompensacija, pasikartojantis depresinis sutrikimas. Siekdamas išvengti ligos paūmėjimo, jis reguliariai vartoja medikų jam išrašytus receptinius medikamentus („Paroxetina“, „Clonazepam“, „Tiapridali“ ir kitus antidepresantus), kurie taip pat turi neigiamos įtakos jo elgesiui, daro jį neadekvatų. Tačiau į šias aplinkybes, R. M. teigimu, turėjusias esminės įtakos nuskalstamų veikų padarymui, teismas neatsižvelgė, skundžiamame nuosprendyje tik formaliai nurodė, kad jam yra diagnozuotas nuotaikos ir asmenybės sutrikimas, tačiau tai, teismo nuomone, netrukdo suprasti savo veiksmų esmės. Apelianto R. M. teigimu, formalus tokios aplinkybės nurodymas nuosprendyje negali būti laikomas motyvuotu ir turėti įtakos paskiriant tam tikrą bausmę.

Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad jis anksčiau keturis kartus teistas, tris kartus bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo laikotarpiu. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis, kaip ir D. B., anksčiau buvo teistas už kitą nusikalstamą veiklą – viešosios tvarkos pažeidimą (nesunkų nusikaltimą), o šias nusikalstamas veikas įvykdė būdamas jauno amžiaus, spontaniškai, nesuvokdamas tokių veiksmų pasekmių. Bausmės atidėjimo laikotarpiu jis tinkamai vykdė teismo įpareigojimus, t. y. ieškojosi darbo, buvo užsiregistravęs Darbo biržoje.

Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismas nevertino aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės dydžio. Apeliantas nurodo, kad jam vienam iš nusikaltimo bendrininkų šioje byloje buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Esant tokiai situacijai, lyginant su kitais nuteistaisiais, jis tikrai suvokė padarytos veikos pavojingumą, suprato, kokia brangi jam yra laisvė. Todėl, apelianto nuomone, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, tai sudaro neabejotiną pagrindą teigti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. stengsis keisti gyvenimo būdą, siekdamas susikurti socialinius ryšius ir būti pavyzdingas pilietis. Taigi akivaizdu, kad teismas vertindamas tiek jo, tiek kitų nusikaltimo bendrininkų asmenybes apibūdinančius duomenis, nepagrįstai suteikė pastariesiems didesnį pranašumą dėl siekio keisti gyvenimo būdą, tai buvo viena iš aplinkybių, turėjusių įtakos sprendžiant klausimą dėl bausmės dydžio parinkimo kiekvienam iš nuteistųjų.

Apelianto teigimu, anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkami nustatė bausmės dydį. Nuteistojo R. M. teigimu, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl tęstinės veikos požymių (BK 63 straipsnio 10 dalis)

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamasis įstatymas nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, ją pateikia teismų praktika. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko požiūriu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia). Svetimo turto grobimo bylose tęstinę nusikalstamą veiką papildomai rodo ta aplinkybė, kad turtas grobiamas iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Svarbus tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo nusikalstamų veikų daugeto, yra vieningas kaltininko sumanymas padaryti keletą veikų, dėl to visos jos kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas. Tuo tarpu nesant vieningo sumanymo neteisėtai užvaldyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kiekviena iš padarytų veikų reikštų atskirą nusikaltimą, būtų atskirai kvalifikuojama, o jų visuma sudarytų nusikaltimų daugetą. Būtent taip pirmosios instancijos teismas įvertino ir kvalifikavo apelianto R. M. bei kitų nusikaltimo bendrininkų, kurie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, padarytas veikas.

Pažymėtina, kad tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju visos atskiros veikos neturi savarankiško nusikaltimo požymių ir laikomos vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis – epizodais. Pripažinus tęstinę nusikalstamą veiką, atskirais epizodais pagrobto turto vertė sudedama. Taigi kelias realią nusikaltimų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas pripažinus viena tęstine nusikalstama veika, kaltininkas atsakys tik už vieną nusikaltimą, bet veika bus kvalifikuojama pagal tą BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kuri numato atsakomybę už visą pagrobto turto vertę. Tokiu atveju kaltininko teisinė padėtis gali pasunkėti. Tokia situacija susidarytų, jeigu, pvz., pagrobto turto vertė atitiktų BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto didelės vertės turto požymį (BK 190 straipsnis), tada nusikalstama veika būtų kvalifikuojama būtent pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Taigi, nors kasaciniuose skunduose prašoma švelninti paskirtas bausmes, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusias (arba atidedant laisvės atėmimo bausmių vykdymą), tačiau kartu pateikiami tokie motyvai, kuriuos pripažinus pagrįstais, nuteistųjų teisinė padėtis pasunkėtų, nes, kaip minėta, veika būtų kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M., veikdamas bendrininkų grupe su V. V. ir D. B., 2012 m. sausio 28 d., apie 22.00 val., įsibraudami į grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė P. priklausantį bendros 1 100 Lt vertės R. turtą; 2012 m. sausio 28 d., apie 23.00 val., įsibraudami į R. K. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė bendros 3 185 Lt vertės jam priklausantį turtą; 2012 m. vasario 4 d., apie 23.00 val., įsibraudami į K. J. priklausančios sodybos pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pagrobė bendros 3 650 Lt vertės jam priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas šias apelianto ir kitų nusikaltimo bendrininkų nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atskirus nusikaltimus, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog byloje nenustatyta, kad minėtos nusikalstamos veikos būtų buvusios padarytos vieninga tyčia ir siekiant vieno rezultato, vien panašūs ar net analogiški veiksmai, nesant vieningos tyčios, kvalifikuojami atskirai. Tokiai apylinkės teismo išvadai pritartina. Priešingai apelianto R. M. tvirtinimui, byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad jo ir kitų nusikaltimų bendrininkų padarytos veikos nėra tęstinė nusikalstama veika.

Apelianto skunde nurodoma, kad jis kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais padarė kelias tapačias, laiko požiūriu nenutolusias nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis. Pagrįsdamas teiginį, jog jo tyčia buvo vieninga, apeliantas pažymi ir tai, kad jo ir kitų nusikaltimo bendrininkų tikslas buvo pasipelnyti iš svetimo turto vagysčių, pardavus pagrobtus daiktus kaip metalo laužą. Tačiau šie teiginiai dar nepatvirtina, kad apelianto ir kitų nusikaltimo bendrininkų tyčia buvo vieninga. Tyčios vieningumas yra tada, kai, prieš pradėdami daryti pirmąją vagystę, asmenys turėjo vieningą sumanymą užvaldyti tam tikros rūšies, tam tikrose konkrečiose vietose esantį jiems žinomą turtą. Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad apeliantas ir kiti nusikaltimo bendrininkai vagystes vykdė neturėdami jokio konkretaus vagysčių vykdymo plano bei tikslo pagrobti tam tikros rūšies, tam tikrose konkrečiose vietose esantį jiems žinomą turtą. Tai patvirtina paties apelianto ir kitų nusikaltimo bendrininkų parodymai apie tai, kad jie, būdami kartu, nusprendė pagrobti svetimus daiktus iš sandėliuko, tai ir padarė. Važiuodami toliau pamatė ūkinį pastatą ir nusprendė iš jo taip pat pagrobti ten buvusius daiktus, tai rodo, kad ši vagystė buvo padaryta spontaniškai. Po kurio laiko vėl nusprendė ir pagrobė svetimą turtą. Šios aplinkybės rodo, kad kiekvieną kartą sumanymas užvaldyti svetimą turtą kildavo iš naujo, neturint vieningo sumanymo pagrobti tam tikros rūšies ir tam tikrose konkrečiose vietose esantį jiems žinomą turtą ir, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino R. M. ir kitų nusikaltimo bendrininkų padarytų veikų tęstiniu nusikaltimu ir, skirdamas bausmę apeliantui, pagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatų.

Dėl bausmės

R. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę ir dėl to pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas kruopščiai ir išsamiai pasisakė dėl bausmės paskyrimo apeliantui, apsvarstęs jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę.

Skirdamas bausmę R. M., teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Paskirdamas bausmę nuteistajam R. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę švelninančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę R. M. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti trys apysunkiai nusikaltimai), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas R. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. R. M. yra jauno amžiaus, anksčiau 4 kartus buvo teistas, teistumas neišnykęs, 3 kartus bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Be to, teismas atsižvelgė ir į pagrobto turto vertę bei į tai, kad žala yra atlyginta, taip pat į tai, kad R. M. diagnozuotas nuotaikos sutrikimo ir asmenybės sutrikimas, tačiau tai netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Įvertinęs šias nuteistąjį R. M. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu, kolegijos vertinimu, nėra per griežta.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tačiau, kaip minėta, šias aplinkybes, priešingai nei tvirtinama R. M. apeliaciniame skunde, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui.

R. M. apeliaciniame skunde pažymima, kad jam yra diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dekompensacija, pasikartojantis depresinis sutrikimas, dėl to jis nuolatos vartoja vaistus, kurie, apelianto teigimu, daro jį neadekvatų ir tai turėjo neigiamos įtakos jo elgesiui. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. M. diagnozuotas nuotaikos sutrikimo ir asmenybės sutrikimas turėtų įtakos suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pažymėtina, jog R. M., nepaisant sveikatos problemų, būdamas jauno amžiaus, nusikalto nebe pirmą kartą, t. y. buvo teisiamas jau penktą kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, siekdamas savanaudiškų tikslų. Tai rodo, kad jis išvadų nepadarė, nes ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Taigi skirtingai nei nurodoma R. M. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės rūšį ir jos dydžius pagal BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijas nuteistajam R. M., vadovaudamasis BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas (pirmiau šioje nutartyje nurodytas) bylos aplinkybes ir už atskirus nusikaltimus paskyrė bausmes, žymiai mažesnes negu įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo paskirtos baudžiamojo įstatymo reikalavimų neatitinkančios, neteisingos ar per griežtos bausmės. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bei subendrintą bausmę su Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas pasirinko nuteistajam R. M. palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą, todėl nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam R. M. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.