Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ atstovei advokatei Giedrei Kaziliūnaitei-Semionovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ ieškinį atsakovams A. B. ir K. B.-B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Patenkinus ieškovės prašymą, byla išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino – ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 186,50 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (186,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 149 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 74,50 Eur.

5. Atsakovai kartu su prieštaravimais pateikė prašymą sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, ir joje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovai nurodė, kad anksčiau pradėtoje civilinėje byloje Nr. e2-22070-1044/2022 nagrinėjamas analogiškas ginčas pagal ieškovės UAB „Servico“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo, kilęs iš tų pačių teisinių santykių. Kadangi byla faktinėmis aplinkybėmis panaši į šią bylą, joje nustatinėjamos analogiškos aplinkybės dėl atliktų darbų realumo, tai siekiant išvengti skirtingo iš esmės tapačių aplinkybių vertinimo, negalint dokumentiniame procese bylų sujungti, yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi, patenkinęs atsakovų prašymą, bylą sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-22070-1044/2022 pagal ieškovės UAB „Servico“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo. Teismas nurodė, kad abiejose bylose nagrinėjami ginčai yra kilę iš tų pačių bendro naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo santykių, bylų faktinės aplinkybės didele dalimi sutampa, o jose keliami teisės klausimai iš esmės yra tie patys, todėl, siekiant išvengti galimo kelių teismo sprendimų nesuderinamumo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose, ši byla stabdytina.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22070-1044/2022 paliko nepakeistą 2022 m. liepos 18 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Servico“ ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovės E. Š. ieškovei priteista 103,03 Eur skola, 5 procentų metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės E. Š. apeliacinį skundą 2023 m. vasario 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-441-1012/2023) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. nutartimi, konstatavęs, kad išnyko šios bylos sustabdymo pagrindas, bylos nagrinėjimą atnaujino ir skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. balandžio 3 d.

10. Atsakovai 2023 m. kovo 31 d. pateikė pareiškimą, kuriuo, atsižvelgdami į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-441-1012/2023, argumentus, pareiškė savarankišką reikalavimą pripažinti, kad nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ieškovės UAB „Servico“ vykdyti administravimo darbai – vandentiekio stovo ir kolektorių perrinkimas objekte 2021 m. birželio mėn. – buvo neteisėti, o tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų priimti šį reikalavimą, prašė priimti pareiškimą ir laikyti jį atsakovų rašytiniais paaiškinimais bei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovai nurodė, kad poreikis pareikšti šį reikalavimą kilo susipažinus su Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-441-1012/2023, dėl kurios buvo sustabdyta ši byla. Atsakovų teigimu, apygardos teismas nusišalino nuo atsakymo į atsakovės E. Š. argumentą, kad ieškovė apskritai neturėjo teisės ginčo laikotarpiu teikti paslaugas, motyvuodamas tuo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nereiškė priešieškinio dėl ieškovės administravimo pripažinimo neteisėtu ar permokos, sumokėtos nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. birželio 30 d., grąžinimo. Atsakovai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės įgaliojimai baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 30-702/21 daugiabučio namo, esančio adresu Nidos g. 2, Vilniuje, administratore paskyrus UAB „Naujoji Pilaitė“. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad nemato būtinybės pasinaudoti teise reikalauti ieškovės sugrąžinti atsakovams sumas, sumokėtas ieškovei nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. birželio 20 d. pagal kitas sąskaitas už kitas paslaugas, kurių jie šioje byloje neginčija, todėl tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovai pažymėjo, kad šių sumų grąžinti nereikalauja, tačiau kartu ir neteigia, kad jie šias sumas yra sumokėję pagrįstai – vienokiam ar kitokiam teiginiui pagrįsti atsakovai neturi pakankamai duomenų. Atsakovai taip pat nurodė, kad byloje taip pat nėra ginčo, jog vandentiekio stovuose defektai buvo nustatyti dar 2019 m. gruodžio mėn., tačiau juos tvarkyti ieškovė ėmėsi tik 2021 metais, po to, kai buvo pakeista kaip administratorė ir jos įgaliojimai apskritai pasibaigė. Tai rodo ne tik faktą, kad aptariamas darbas nesusijęs su privalomaisiais reikalavimais, tačiau ir tai, kad aptariami darbai nebuvo būtini ir neatidėliotini tiek, kad ieškovė juos turėjo atlikti neturėdama butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo ir net nepaaiškindama, kodėl bendrojo naudojimo inžinerinis vamzdynas daugiabučiame name, pastatytame 2011 metais, kuriam taikomas CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas 10 metų garantinis terminas, buvo, anot ieškovės, avarinės būklės ir už jo keitimą apmokėti turėjo ne statytojas per nepasibaigusį garantinį terminą, o pastato naudotojai – vartotojai.

11. 2023 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu teismas žodine nutartimi, įrašyta į teismo posėdžio protokolą, atsakovų pateiktą pareiškimą priėmė kaip jų rašytinius paaiškinimus, o žyminio mokesčio grąžinimo klausimą nutarė išspręsti galutiniu procesiniu sprendimu.

12. 2023 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Giedrė Kaziliūnaitė-Semionovė nurodė, kad kitoje civilinėje byloje išnagrinėję analogišką ginčą teismai pripažino, jog UAB „Servico“ ir UAB „Naujoji Pilaitė“ susitarė dėl vėlesnio dokumentų perdavimo, nes buvo vykdomi vamzdynų remonto darbai, ir ieškovė administravimą vykdė iki 2021 m. birželio 30 d., kai buvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas. Naujoji administratorė UAB „Naujoji Pilaitė“ negalėjo perimti administravimo be akto. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovė savavališkai vykdė administravimą, nebuvo nustatyta ir dvigubo administravimo. Ieškovės atstovės teigimu, dėl žmogiškosios klaidos 2021 m. birželio mėn. sąskaita nebuvo laiku pateikta gyventojams. Tokio pobūdžio darbai, kokius atliko ieškovė, paprastai dengiami iš kaupiamųjų lėšų, tačiau ieškovė kaupiamąsias lėšas jau buvo perdavusi naujajai administratorei, todėl ieškovė pranešė apie įvykusią klaidą gyventojams, pateikė jiems sąskaitas, pagrindžiančias skolą, dauguma gyventojų sąskaitas apmokėjo. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad remiantis ekonomiškumo principu šioje byloje neturėtų būti pakartotinai tiriami tie patys faktai. Teismo sprendimas, priimtas anksčiau išnagrinėtoje byloje, sukelia teisines pasekmes ir toje byloje nedalyvavusiems atsakovams, nes teismas pripažino, kad ieškovė teisėtai vykdė administravimą, priskyrė ieškovės atliktus darbus prie privalomųjų darbų. Būtų nesuvokiama, jei šioje byloje dėl kitų gyventojų būtų priimtas kitoks teismo sprendimas. Ieškovės atstovės teigimu, visos aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, laikytinos prejudiciniais faktais. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė administravimo paslaugas teikė sutarties pagrindu daugiau kaip septynerius metus, o po to paslaugų teikimą tęsė iki dokumentų naujajai administratorei perdavimo, nes namas negalėjo būti paliktas be administratoriaus. Vamzdyno pakeitimo darbai pradėti dar prieš pakeičiant administratorių. Anksčiau išnagrinėtoje byloje iš įrodymų viseto (liudytojų parodymų, administratorių susirašinėjimo, perdavimo–priėmimo akto) teismai nustatė, kad administravimas buvo teisėtas. 2021 m. birželio 30 d. buvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas ir nuo 2021 m. liepos 1 d. administravimo paslaugas teikė UAB „Naujoji Pilaitė“. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punktą privalėjo imtis veiksmų likviduoti avariją, nes kosmetinis vamzdynų remontas nepadėjo, o nesiėmus vamzdynų pakeitimo darbų būtų kilusi dar didesnė žala. Vamzdynas buvo keičiamas per visus aukštus nuo 2 iki 9, keliais etapais, taip pat kolektorinėse spintose esantys vamzdynai, kartu keistas karšto vandens ir recirkuliacinis vamzdynas. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad vamzdynai yra bendrosios nuosavybės objektai, todėl prie jų remonto / pakeitimo turi prisidėti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai. Šios aplinkybės nustatytos anksčiau išnagrinėtoje byloje, todėl šioje byloje pakartotinai nenustatinėtinos; atsakovų atstovui visi ieškovės pateikti įrodymai gerai žinomi. Skola apskaičiuota proporcingai buto plotui.

13. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokato padėjėjas Justas Kacvinskis pažymėjo, kad atsakovai nevertina pirmiau išnagrinėtos ir šios bylos kaip analogiškų bylų, nes jų medžiaga skiriasi iš esmės, atsakovai kitoje byloje nedalyvavo, šioje byloje nebuvo apklausti liudytojai, nėra bendrosios nuosavybės objektų aprašo, ankstesnėje byloje išnagrinėtos ne visos aplinkybės ir atsakyti ne visi klausimai (teismai nepasisakė dėl neteisėto administravimo, o šioje byloje atsakovai kelia šį klausimą), kolektorinės spintos yra kelios, todėl reikėtų žiūrėti, kokius objektus jos aptarnauja, be to, ieškovė nenurodo, kaip skola apskaičiuota, namo dokumentų nėra, skirtingai nei pirmoje byloje. Kadangi šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp kitų asmenų, ieškovė savarankiškai turi įrodyti, iš ko kyla atsakovų pareiga prisidėti prie vamzdynų keitimo / remonto. Atsakovų atstovas pažymėjo, kad net 2021 m. birželio 30 d. namo dokumentacija nebuvo perduota, taigi neaišku, kokiu pagrindu administravimas tęsėsi ir kada jis baigėsi. Nei pirmoje, nei šioje byloje nėra pateiktas techninės priežiūros žurnalas. Vamzdynų remonto darbai, kurie buvo atliekami nuo 2019 metų, iki galo nebuvo atlikti, dėl to namo gyventojai ir keitė administratorių, tačiau priėmus sprendimą pakeisti administratorių, ieškovė suskubo atlikti darbus. Akivaizdu, kad tai ne privalomieji darbai, nes vamzdynų būklė tokia buvo dar 2019 metais. Atsakovų atstovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes: 1) daugiabučio namo statyba baigta 2011 m., taigi 10 metų garantinis terminas nebuvo pasibaigęs, todėl tinkamu atsakovu byloje turi būti statytojas; 2) ieškovė turi teisę atlikti darbus pasibaigus administravimui, jeigu tokį sutikimą duoda asmenys, kuriems paslaugos teikiamos, tačiau nagrinėjamu atveju namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nebuvo šaukiamas; 3) kol naujoji administratorė neperėmė teisių iš ieškovės, ieškovė gal ir galėjo teikti paslaugas, bet tik būtinas, nes net ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Administravimo nuostatai) 7.11 punkte numatytą dokumentų perdavimo termino pratęsimą 30 dienų, jis seniai buvo pasibaigęs. Gyventojai apie darbus sužinojo tik po fakto, ieškovė net ir prašoma informacijos neteikė. Atsakovų nuomone, šioje byloje ieškovė turi savarankiškai įrodinėti visas aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, nes skiriasi abiejose bylose atsakovais patrauktų butų savininkų butų plotai, bendro naudojimo objektai. Atsakovų atstovo teigimu, ieškovė, neperduodama dokumentacijos naujajai administratorei, veikė savo rizika, nes turėjo suprasti, kad gali negauti atlyginimo, išskyrus už tas paslaugas, kurioms gyventojai davė sutikimą. Ieškovė turėjo sąskaitas gyventojams pateikti laiku, teikti informaciją, tačiau to nepadarė.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. žodiniame teismo posėdyje buvo nutarta pereiti į rašytinį bylos nagrinėjimą, teismo posėdis rašytinio proceso tvarka paskirtas 2023 m. balandžio 12 d. Šalių atstovai baigiamąsias kalbas pateikė raštu.

15. Ieškovės atstovė baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad pagal Administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys –administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir apvedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad ne vienerius metus ji teikė administravimo paslaugas ir gyventojai, įskaitant atsakovus, niekada nekėlė klausimo dėl administravimo teisėtumo. Atsakovai ne tik mokėjo ieškovei už paslaugas, bet ir kreipdavosi dėl pastato problemų. Anksčiau išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje kita namo gyventoja, atstovaujama to paties atstovo kaip ir atsakovai, kėlė analogiškus klausimus dėl ieškovės administravimo teisėtumo, dėl vamzdynų keitimo darbų reikalingumo ir būtinumo, o atsakovai netgi prašė stabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėta analogiška byla, pradėta anksčiau. Dviejų instancijų teismai toje byloje pasisakė, kad ieškovei teisėtai vykdė pastato administravimą iki 2021 m. birželio 30 d. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovai taip pat nepagrįstai ginčija vamzdynų avarinę būklę ir savo pareigą prisidėti prie jų keitimo. Kadangi vamzdynai buvo ne kartą remontuoti ir buvo avarinės būklės, vietomis trūkę, pro juos stipriai tekėjo vanduo, laikini sandarinimo darbai nebegelbėjo, tai ieškovė atliko privalomąjį pastato priežiūros darbą ir pakeitė avarinės būklės vamzdžius naujais. Šiam darbui gyventojų sutikimo nereikėjo, nes keisti vamzdžius ir atlikti kitu su tuo susijusius darbus buvo būtina siekiant išvengti didesnės žalos bei apsaugant turtą nuo galimo pablogėjimo. Ieškovė pažymėjo, kad dėl žmogiškos darbuotojų klaidos sąskaita už remonto darbus nebuvo įtraukta į paskutinę ieškovės išrašytą 2021 m. birželio mėn. sąskaitą, o kaupiamosios lėšos jau buvo pervestos naujajai administratorei, todėl ieškovė prašė naujosios administratorės pateikti sąskaitas gyventojams, tačiau ši bendradarbiauti atsisakė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai neįrodinėja, kad vamzdynas nebuvo pakeistas arba pakeistas nekokybiškai, kad vandens liejimas kartojasi. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pagal Administravimo nuostatus privalomieji darbai turi būti apmokami iš kaupiamųjų lėšų, tačiau tik dėl to, kad šios lėšos buvo pervestos naujajai administratorei, sąskaitos buvo pateiktos tiesiogiai gyventojams. Ieškovė jau nebebuvo pastato administratorė ir negalėjo inicijuoti gyventojų susirinkimo dėl pretenzijų rengimo dėl nekokybiškų vamzdžių statytojui. Atsakovai šią teisę vis dar gali realizuoti. Ieškovės nuomone, nors anksčiau išnagrinėtoje byloje atsakovai nedalyvavo, tačiau joje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė teisėtai atliko privalomuosius vamzdyno keitimo darbus pastate, kurio bendraturčiai yra ir atsakovai, sukelia teisinius padarinius visiems pastato bendraturčiams, įskaitant ir atsakovus.

16. Atsakovų atstovas baigiamojoje kalboje akcentavo tai, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, o ieškovės administravimas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d. turėtų būti pripažintas neteisėtu, ko atsakovai ir prašė teismo. Atsakovų atstovas nesutikimą su ieškiniu grindė keletu esminių argumentų. Pirma, atsakovai nebuvo 2012 m. gegužės 14 d. administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties, kurią UAB „Vilmestos projektai“ sudarė su ieškove, šalis, jie neperėmė UAB „Vilmestos projektai“ teisių, pareiga sudaryti sutartį dėl administravimo ar atsiskaityti su ieškove nebuvo nustatyta buto pirkimo–pardavimo sutartyje, ieškovės administravimas nebuvo įregistruotas. Atsakovų teigimu, jie turi teisę mokėti pinigus tam, kad jie pasirenka, tačiau kilus ginčui ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovams pareikšto reikalavimo atsiskaityti už darbus pagrindą. Ieškovė negalėjo paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu remdamasi ji teikė paslaugas po 2021 m. kovo 18 d., o atsakovai apie tai, kad ieškovė po 2021 m. kovo 18 d. nebeturi teisės teikti administravimo paslaugų, sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, ši aplinkybė nuo jų buvo nuslėpta. Ieškovės argumentas, kad namas negalėjo būti paliktas be administratoriaus, nesuteikia jai teisės savo nuožiūra, be gyventojų sutikimo pasirinkti, kokias paslaugas teikti. Ieškovė remiasi 2012 m. gegužės 14 d. sutartimi, tačiau joje nurodyta, kad ji galioja iki kito administratoriaus paskyrimo įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovų atstovas palaikė byloje jau išdėstytą poziciją, kad darbų atlikimo teisėtumas ir atsakovų pareiga už juos atsiskaityti neįrodyti, nes ieškovė neįrodė, kad buvo priimtas namo gyventojų sprendimas dėl vamzdynų keitimo, gautas atsakovų sutikimas arba kad darbai susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovai taip pat palaikė byloje dėstytus argumentus, kuriais ginčijo skolos dydį, teigdami, kad iš bylos duomenų neaišku, kur ir kokie darbai atlikti, todėl neaišku, ar jų atlikimo kaina paskirstyta CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, byloje nėra techninės priežiūros žurnalo, nėra bendrojo naudojimo objektų aprašo, ieškovė pateikė tik kelias nuotraukas, iš kurių neaišku, ar atsakovų butui priskiriamas kolektorius buvo užfiksuotas ir ar jį reikėjo keisti, taip pat visiškai akivaizdu, kad trūkumai tikrai nebuvo tokie, kurie reikalavo skubaus remonto. Atsakovų atstovas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-22070-1044/2022 atsakovai nedalyvavo, taigi jiems nėra žinomos įrodinėjimo apimtis ir patys įrodymai toje byloje, o šioje byloje ieškovė pati pripažįsta, kad ji pakartotinai įrodymų neteikė. Atsakovų atstovo teigimu, vien dėl šios aplinkybės bylos yra skirtingos, o ne tik dėl to, kad jose dalyvauja skirtingi asmenys. Be to, atsakovų atstovo nuomone, bylų skirtingumą patvirtina ir tai, kad yra kitų paaiškėjusių faktų, kurie, tikėtina, pirmoje byloje nebuvo žinomi, nes dėl jų teismai nepasisakė, t. y. kad: 1) gyventojai ieškovės iniciatyva sprendė susirinkimuose dėl vamzdyno remonto ir atsisakė jį remontuoti; 2) ieškovė kreipėsi į statytoją dėl nustatytų trūkumų, tačiau pastarasis dėl to jokių veiksmų nesiėmė, todėl iš jo turėtų būti išieškomos remonto išlaidos, jeigu ieškovė įrodytų jų realumą ir būtinumą; 3) atsakovai šioje byloje prašo pripažinti, kad nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ieškovės vykdyti administravimo darbai – vandentiekio stovo ir kolektorių perrinkimas objekte 2021 m. birželio mėnesį – buvo neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos faktinių aplinkybių, dėl kurių nėra ginčo.

17. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos tokios šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra:

17.1. Ieškovė UAB „Servico“ ir UAB „Vilmestos statyba“ 2012 m. gegužės 14 d. sudarė namo laikino administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012-05-14/111 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė teikė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad šalių susitarimu administravimo, eksploatavimo bei komunalinės paslaugos bus teikiamos iki to momento, kol namų butų ir kitų patalpų savininkai įsteigs gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudarys jungtinės veiklos sutartį, arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Sutarties 6.1 punktą sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatų įregistravimo arba jungtinės veiklos sutarties sudarymo, arba kito (naujo) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka paskyrimo.

17.2. Atsakovai 2016 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš pardavėjų I. Š. ir R. Š..

17.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 30-702/21 „Dėl UAB „Naujoji Pilaitė“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratore penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos buvo paskirta UAB „Naujoji Pilaitė“.

17.4. 2021 m. birželio 30 d. ieškovė su UAB „Naujoji Pilaitė“ pasirašė Pastato dokumentacijos, pastato raktų ir kitų priemonių priėmimo-perdavimo aktus ir pastato skaitiklių suderinimo aktą. 2021 m. rugpjūčio 12 d. bankiniu pavedimu ieškovė pervedė UAB „Naujoji Pilaitė“ 2569,29 Eur kaupiamųjų lėšų, surinktų iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų.

17.5. Ieškovė išrašė atsakovams 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą už suteiktas paslaugas 2021 m. rugpjūčio mėn. 186,50 Eur sumai. Sąskaitoje nurodyta paslauga – vandentiekio stovo ir kolektorių perrinkimas objekte 2021-06 mėn. Atsakovai šios sąskaitos neapmokėjo.

Dėl civilinėje byloje Nr. e2-22070-1044/2022 nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu teismų padarytų išvadų teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

18. Atsakovai kartu su prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol bus išnagrinėta anksčiau pradėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-22070-1044/2022 (toliau – ir Pirmoji byla) ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas. Atsakovai prašymą stabdyti bylą grindė tuo, kad Pirmojoje byloje nagrinėjamas analogiškas ginčas pagal ieškovės UAB „Servico“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo, kilęs iš tų pačių teisinių santykių. Atsakovai vertino, kad Pirmoji byla faktinėmis aplinkybėmis yra panaši į šią bylą, joje nustatinėjamos analogiškos aplinkybės dėl ieškovės atliktų darbų realumo, todėl siekiant išvengti skirtingo iš esmės tapačių aplinkybių vertinimo, negalint dokumentiniame procese bylų sujungti, yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą. Ieškovės nuomone, neegzistuojant privalomiesiems bylos stabdymo pagrindams, byla gali būti nagrinėjama, tačiau klausimą dėl bylos sustabdymo prašė spręsti teismo nuožiūra.

19. Teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi, patenkinus atsakovų prašymą, byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta Pirmoji byla ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas. Teismas nustatė, kad abiejose bylose nagrinėjami ginčai yra kilę iš tų pačių bendro naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo santykių, bylų faktinės aplinkybės didele dalimi sutampa, o jose keliami teisės klausimai iš esmės yra tie patys, todėl, siekiant išvengti galimo kelių teismo sprendimų nesuderinamumo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose, ši byla stabdytina.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22070-1044/2022 paliko nepakeistą 2022 m. liepos 18 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Servico“ ieškinys buvo patenkintas ir ieškovei iš atsakovės E. Š. ieškovei priteista 103,03 Eur skola, 5 procentų metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės E. Š. apeliacinį skundą 2023 m. vasario 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-441-1012/2023) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

22. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo teisės klausimas dėl Pirmojoje byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisinės galios ir reikšmės nagrinėjamai bylai. Šiuo klausimu šalių pozicijos išsiskyrė, nes kiekviena iš šalių rėmėsi sau naudingais argumentais, atsižvelgiant į Pirmosios bylos baigtį. Teismo vertinimu, įvardytas teisės klausimas spręstinas atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo dalyką bei pagrindą ir jose dalyvaujančius asmenis, taip pat šios bylos procesines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl Pirmojoje byloje nagrinėjamo ginčo įtakos šiai bylai.

23. Pirmojoje byloje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs teismo sprendimo privalomumo bei res judicata galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Viena iš teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiškų yra CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinė galia.

24. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas procesinės teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

25. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išimtis ,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ taikoma teismo sprendimams (pvz., dėl teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu ir pan.) visuotinio privalomumo prasme: teisės subjektai savo veikloje negali nepaisyti teismo sprendimu nustatytų teisinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010). Tuo tarpu teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės dėl faktų ir teisinių santykių su asmenimis, nedalyvavusiais toje byloje, neturi prejudicinės galios ir turi būti atskirai įrodinėjamos kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011).

26. Taigi, įstatyme yra įtvirtinta taisyklė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi prejudicinės galios asmenims, kurie nedalyvavo bylos nagrinėjimo procese; ši taisyklė nustatyta kaip asmens teisės į teisingą teismą garantija. Nagrinėjamu atveju abiejose bylose sprendžiamas ieškovės ginčas su daugiabučio namo atskirų butų savininkais dėl jiems teiktų paslaugų teisėtumo ir reikalavimo apmokėti už suteiktas paslaugas pagrįstumo, todėl Pirmojoje byloje teismo procesinius sprendimus nulėmusios aplinkybės ir jų vertinimas negali būti pripažįstami visuotinai privalomais ir teismo vėliau taikomi byloje nedalyvavusiems asmenims – atsakovams nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos atsakovai Kristina B. B. ir A. B. nedalyvavo Pirmojoje byloje nei kaip bylos šalys, nei kaip tretieji asmenys, ir padarius išvadą, kad joje nebuvo nustatyta visuotinai privalomų juridinių faktų, konstatuotina, kad Pirmojoje byloje priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

27. Kita vertus, pripažintina, kad abiejose bylose sprendžiamas ginčas yra kilęs iš tapačių teisinių santykių, t. y. dėl ieškovės atliktų darbų – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vamzdynų remonto / pakeitimo – teisėtumo bei realumo ir atitinkamai – dėl ieškovės teisės reikalauti iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų apmokėti jiems pateiktas sąskaitas už atliktus darbus (Pirmojoje byloje – iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės atsakovės E. Š., nagrinėjamoje byloje – iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų atsakovų). Abiejose bylose pareikštų ieškinių reikalavimai yra analogiški (skiriasi tik prašomos priteisti skolos sumos, priklausomai nuo buto ploto), ieškiniai pareikšti tuo pačiu pagrindu, abiejose bylose atsakovams atstovavo tas pats atstovas, atsakovų prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo buvo grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad faktinės aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką abiejose bylose (t. y. tos aplinkybės, kurios nėra susijusios išimtinai su konkrečių atsakovų santykių su ieškove ypatumais) ir kurios yra nustatytos Pirmojoje byloje, šioje byloje yra teisiškai reikšmingi faktai. Pirmojoje byloje priimtų teismų sprendimų prejudicialumo savybės nebuvimas šioje byloje pasireiškia tuo, kad šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisės įrodinėjimo procese yra neribojamos, t. y. asmenys turi procesines subjektines teises teikti įrodymus siekdami paneigti teismų nustatytas aplinkybes, įrodyti kitokias ar priešingas aplinkybes arba pateikti papildomus įrodymus Pirmojoje byloje nustatytoms aplinkybėms patvirtinti.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas nesutinka su atsakovų atstovo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo savarankiškai, nepaisant Pirmosios bylos, dar kartą įrodinėti visas Pirmojoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. teikti tuos pačius įrodymus, kviesti liudytojus ir pan. Tokia pozicija suponuoja, kad Pirmojoje byloje priimti teismų sprendimai nėra reikšmingi šiai bylai. Tačiau, kaip minėta, Pirmojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismų padarytos išvados turi teisinę reikšmę nagrinėjamai bylai, bet gali būti paneigtos kitais įrodymais. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta būtent įvertinus tai, jog abiejų bylų teisminio nagrinėjimo dalykas yra susijęs, nes abiejose bylose sprendžiama dėl tuo pačiu pagrindu reiškiamų ieškovės reikalavimų, tik skirtingų atsakovų atžvilgiu. Nors ir nesant tarp bylų prejudicinio ryšio, vis dėlto tokioje situacijoje bylos sustabdymu buvo siekiama išvengti prieštaringų teismų sprendimų tarpusavyje glaudžiai susijusiose bylose, taip pat ekonomiško, racionalaus teismo proceso. Bylų sąsajumą pripažino patys atsakovai, pateikdami teismui prašymą sustabdyti bylą, grindžiamą Pirmojoje byloje priimto teismo sprendimo teisine reikšme nagrinėjamai bylai, t. y. siekiu išvengti skirtingo iš esmės tapačių aplinkybių vertinimo. Be to, atsakovai prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo rėmėsi ir aplinkybėmis, susijusiomis su jų kaimynės E. Š. (atsakovės Pirmojoje byloje) santykiais su ieškove, o E. Š. kreipimusis į ieškovę ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsakovai teikė kaip įrodymus, kuriais grindė savo prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Iš to darytina išvada, kad atsakovai, prašydami stabdyti bylą, esminių skirtumų tarp abiejų ginčų aplinkybių neįžvelgė. Tačiau po to, kai Pirmojoje byloje teismų sprendimais ieškinys buvo patenkintas, t. y. bylos baigtis nebuvo atsakovams palanki, atsakovai užėmė priešingą poziciją, teigdami, kad tarp bylų egzistuoja esminiai skirtumai, todėl ieškovė nagrinėjamoje byloje turi savarankiškai įrodinėti visas bylos aplinkybes.

29. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai prašymą sustabdyti bylą pateikė kartu su prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo, taigi jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išreiškė savo vertinimą, kad Pirmojoje byloje priimtas teismo sprendimas turės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Priešingą poziciją atsakovai išdėstė tik po bylos atnaujinimo nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje. Taigi, tokia atsakovų pozicija tam tikra prasme buvo siurprizinė ieškovei. Be to, atsakovų atstovas advokato padėjėjas Justas Kacvinskis nurodė, kad byloje nėra tam tikrų įrodymų, kurie buvo pateikti Pirmojoje byloje (pvz., nėra bendro naudojimo objektų aprašo, nebuvo apklausiamas tas pats liudytojas), taigi bylų medžiaga iš esmės skiriasi. Atsakovų atstovas pažymėjo, kad atsakovai Pirmojoje byloje nedalyvavo, su jos medžiaga jie nėra susipažinę, o šioje byloje dalies įrodymų nėra. Tačiau pažymėtina, kad atsakovų atstovas atstovavo ir atsakovei E. Š. Pirmojoje byloje, taigi jis buvo susipažinęs su Pirmojoje byloje pateiktais įrodymais, turėjo galimybę įvertinti jų turinį ir įrodomąją reikšmę, užduoti su jais susijusius klausimus, teikti argumentus dėl įrodymų įrodomosios reikšmės, leistinumo, sąsajumo ir kt., taip pat teikti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes paneigiančius įrodymus, prašyti juos išreikalauti, prašyti apklausti liudytojus ir pan. Atsakovų atstovas nepagrindė, kaip kai kurių pavienių įrodymų, kurie buvo pateikti Pirmojoje byloje, nepateikimas nagrinėjamoje byloje galėjo apriboti jo, kaip atsakovų atstovo, teisę susipažinti su šiais įrodymais ir juos įvertinti, pateikti į bylą juos paneigiančius ar priešingas, kitokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovai po bylos atnaujinimo jokių įrodymų į bylą nepateikė, patys atsakovai asmeniškai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems atstovavo advokato padėjėjas Justas Kacvinskis.

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Pirmojoje byloje nustatytos aplinkybės, sudarančios ir šios bylos įrodinėjimo dalyką, nors šiai bylai ir neturi prejudicinės reikšmės, tačiau yra teisiškai reikšmingi faktai, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, iš naujo neturi būti nustatinėjamos remiantis vien formalaus pobūdžio motyvais, o ne siekiant užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimą. Teismo sprendimo privalomumo ir teisinio tikrumo principai lemia, kad bylose, kuriose nagrinėjami ginčai, kilę iš analogiškų teisinių santykių ir kurių aplinkybės iš esmės yra tapačios, tas pačias aplinkybes teismai vertintų vienodai ir nebūtų daromos priešingos išvados iš tais pačiais įrodymais grindžiamų faktų, t. y. kad vienoje byloje priimtas teismo sprendimas nebūtų iš esmės paneigiamas kitoje byloje priimtu priešingu teismo sprendimu, nesant tam objektyviai pateisinamo ir teisėto pagrindo, ypač tokiu kaip šios bylos atveju, kai Pirmoji byla yra išnagrinėta ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismo. Faktų prejudicialumo nebuvimas nagrinėjamos bylos atveju pasireiškia tuo, kad atsakovai, nepaisant Pirmojoje byloje, kurioje jie nedalyvavo, nustatytų aplinkybių, šioje byloje turėjo visas procesines teises, įskaitant teisę teikti įrodymus, prašyti išreikalauti įrodymus, siekiant paneigti Pirmojoje byloje teismų padarytas išvadas dėl faktų įrodytinumo, arba įrodinėti buvus kitokias faktines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą kitokioms išvadoms nei padarė pirmiau bylą išnagrinėję teismai. Tačiau pažymėtina, kad atsakovai jokių įrodymų neteikė, taip pat neprašė jų išreikalauti, apklausti liudytojų ir pan.

Dėl ieškovės teisės teikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravimo paslaugas ir reikalavimo teisės į atsakovus.

32. Minėta, kad 2012 m. gegužės 14 d. namo laikino administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės UAB „Servico“ ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statytojos UAB „Vilmestos projektai“. Atsakovai pagrįstai nurodo, kad jie šios sutarties šalimi nėra.

35. Iš šių sutarties nuostatų matyti, kad atsakovai, įsigiję butą, turėjo suprasti, kad jie kartu tampa ir namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais ir įgyja pareigą sudaryti sutartį dėl komunalinių paslaugų teikimo, taip pat mokėti mokesčius dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo, ir tokias pareigas sutartimi prisiėmė.

37. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai, nors ir nebuvo sudarę rašytinės sutarties su ieškove dėl administravimo paslaugų teikimo, tačiau faktiškai pripažino tarp šalių susiklosčiusius paslaugų teisinius santykius ir iš jų kylančias prievoles vykdė, t. y. mokėjo už teikiamas paslaugas per visą laikotarpį, kurį ieškovė šias paslaugas teikė. Ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovų prieštaravimus pateikta mokėjimų suvestinė patvirtina, kad už visą ieškovės paslaugų atsakovams teikimo laikotarpį iki ieškovės įgaliojimų pasibaigimo (2021 m. birželio 30 d.) atsakovai su ieškove už paslaugas yra atsiskaitę, išskyrus paskutinės sąskaitos 186,50 Eur sumai, dėl kurios ir kilo ginčas šioje byloje, apmokėjimą. Taigi, atsakovai pripažino ieškovės teikiamas paslaugas, mokėjo už jas pagal ieškovės išrašomas sąskaitas, mokesčių pagrindo ir jų dydžio neginčijo (tokių duomenų byloje nėra). Aplinkybę, kad už ieškovės paslaugas atsakovai yra atsiskaitę (išskyrus paskutinę ginčo sąskaitą), pripažįsta ir patys atsakovai procesiniuose dokumentuose.

38. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovai nesirėmė argumentais, jog jie ieškovės teikiamų paslaugų negavo. Aplinkybę, kad paslaugos faktiškai buvo teikiamos, patvirtina ir pačių atsakovų kartu su prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikti įrodymai (susirašinėjimas el. paštu 2021 m. vasario 3 d.,2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. gegužės 11 d.), iš kurių matyti, kad ne kartą dėl karšto vandens vamzdyno remonto darbų buvo nutrauktas karšto vandens tiekimas, taip pat ieškovės su atsiliepimu pateiktas išrašas iš pranešimų registravimo sistemos, kuriame užfiksuotas atsakovo A. B. kreipimasis dėl karšto vandens tiekimo sutrikimų. Ieškovės ir pačių atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai ne vienerius metus pripažino ir priėmė ieškovės teikiamas administravimo paslaugas, jų teisėtumo neginčijo, už jas atsiskaitė.

43. Pirmojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakyme, kuriuo naująja administratore paskirta UAB „Naujoji Pilaitė“, nurodyta, kad įsakymas gali būti skundžiamas vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos, t. y. nustatyta, kad įsakymas įsigalioja praėjus vienam mėnesiui nuo jo paskelbimo dienos, jeigu nėra gautas skundas. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovė, įsigaliojus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, per 30 dienų turėjo pareigą perduoti naujajam administratoriui Administravimo nuostatų 7.11 punkte išvardytą turtą ir dokumentus, įforminant juos dvišaliais (pasirašytais ieškovės ir naujojo administratoriaus) priėmimo–perdavimo aktais. Tačiau iki perdavimo akto pasirašymo dienos ieškovė turėjo pareigą atlikti jai priskirtas funkcijas. Pirmojoje byloje teismas nenustatė duomenų, iš kurių būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad administravimo perdavimo aktas buvo pasirašytas abiejų administratorių nurodytą datą išimtinai dėl ieškovės netinkamo elgesio ar vengimo vykdyti šią pareigą, kad ieškovė trukdė naujajam administratoriui iki ir po 2021 m. gegužės 17 d. perimti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravimą ir vykdyti įsipareigojimus gyventojams, ar kad ieškovė suteikė paslaugas, atliko darbus name po nurodytos datos akivaizdžiai pažeisdama gyventojų interesus ir / ar siekdama nepagrįsto apmokėjimo. Ieškovė paaiškino, kad administravimo perdavimo aktai pasirašyti buvo 2021 m. birželio 30 d., kadangi naujasis administratorius nusprendė nukelti namo administravimo perėmimą iki name vykdomų ginčo darbų pabaigos. Nagrinėjamoje byloje atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė vengė perduoti turtą ir dokumentus ar vilkino, trukdė jo perdavimą. Priešingai, atsakovai, kaip minėta, mokėjo ieškovei už paslaugas iki 2021 m. birželio 30 d., šių mokėjimų teisėtumo neginčijo, taip pat nenurodė jokių kitų argumentų, kuriais pagrįstų ieškovės administravimo paslaugų teikimo po 2021 m. gegužės 17 d. neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas Pirmojoje byloje konstatavo, kad ieškovė vykdė jai nustatytą pareigą atlikti jai priskirtas administratoriaus funkcijas iki perdavimo akto pasirašymo dienos, užtikrino bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, byloje nepaneigta, kad ieškovė rūpinosi, jog nesutriktų namo administravimas, būtų baigti pradėti darbai, reikšmingi namo gyventojams. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kuriai pritarė ir Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad iki atitinkamo perdavimo akto sudarymo 2021 m. birželio 30 d. ieškovė faktiškai administravo daugiabutį namą, o UAB „Naujoji Pilaitė“ iki to laiko jokių su namo administravimu susijusių dokumentų neperėmė bei administravimo veiklos nevykdė, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji to negalėjo daryti dėl ieškovės kaltės. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui nustatyti kitokias faktines aplinkybes ir daryti kitokias teisines išvadas (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų nesant, be to, esant duomenų, kad ieškovė jau buvo pradėjusi vamzdynų keitimo darbus, kuriuos reikėjo užbaigti, teismas konstatuoja, kad atsakovų argumentai, susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymo priėmimu, nepaneigia ieškovės administravimo veiksmų per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. birželio 30 d. teisėtumo.

44. Atsakovai 2023 m. kovo 31 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kurį teismas priėmė kaip rašytinius paaiškinimus, kuriuo prašė pripažinti, kad nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ieškovės UAB „Servico“ vykdyti administravimo darbai – vandentiekio stovo ir kolektorių perrinkimas objekte 2021 m. birželio mėn. – buvo neteisėti. Teismas šio prašymo negali pripažinti pagrįstu dėl kelių priežasčių.

45. Pirma, atsakovai aiškiai nenurodė šio prašymo pagrindo. Viena vertus, prašymas grindžiamas argumentais, kad ieškovė apskritai neturėjo teisės teikti administravimo paslaugų po to, kai buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymas. Šiuos argumentus jau išanalizavo ir atmetė kaip nepagrįstus teismai Pirmojoje byloje ir teismas nagrinėjamoje byloje su tokiu vertinimu visiškai sutinka. Antra, teismas pažymi, kad atsakovai šį prašymą grindžia prieštaringais argumentais ir selektyviai pasirinkdami bylos aplinkybes, t. y., viena vertus, ginčydami ieškovės teisės turėjimą atlikti vamzdyno remonto darbus konkrečiu nurodomu laikotarpiu, tačiau, kita vertus, neginčydami jos teisės tuo pačiu laikotarpiu teikti kitas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, už kurias atsakovai yra atsiskaitę, tačiau kartu teigdami, jog nežino, ar turėjo pagrindą už šias paslaugas atsiskaityti, nes neturi tam pakankamos informacijos, galiausiai nurodydami, kad nemato būtinybės pasinaudoti teise reikalauti ieškovės sugrąžinti atsakovams sumas, sumokėtas ieškovei nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. birželio 20 d. pagal kitas sąskaitas už kitas paslaugas, nes jų šioje byloje neginčija, todėl tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad už administravimo paslaugas sumokėtų sumų grąžinti nereikalauja, tačiau kartu ir neteigia, kad jie šias sumas yra sumokėję pagrįstai – vienokiam ar kitokiam teiginiui pagrįsti atsakovai, anot jų, neturi pakankamai duomenų.

46. Tokia pozicija vertintina kaip tendencingas bylos aplinkybių pateikimas ir naudojimasis savo procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį. Pirmojoje byloje apeliacinės instancijos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovai nereiškė reikalavimo dėl ieškovės administravimo pripažinimo neteisėtu, tačiau akcentavo ne tokio reikalavimo pareiškimo formą, bet tai, kad ginčydami administravimo teisėtumą atsakovai kartu nekėlė klausimo dėl jų sumokėtų mokesčių per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. birželio 30 d. grąžinimo. Teismo vertinimu, konstatavus, kad ieškovė neturėjo teisės teikti administravimo paslaugų dėl to, kad buvo pasibaigę jos įgaliojimai, tai lemtų išvadą dėl visų jos teiktų paslaugų neteisėtumo, o ne tik tų, kurios susijusios su vandentiekio stovo ir kolektorių perrinkimo darbų atlikimu. Todėl atsakovų pozicija ginčyti tik dalies veiksmų teisėtumą, tačiau remiantis argumentais, kad ieškovė apskritai neturėjo įgaliojimų teikti paslaugas po to, kai buvo paskirtas naujas administratorius, vertintina kaip prieštaringa, nenuosekli ir dėl to nepagrįsta. Atsakovai tokią poziciją grindė ir tuo, kad, anot jų, kol naujoji administratorė neperėmė teisių iš ieškovės, ieškovė gal ir galėjo teikti paslaugas, bet tik būtinąsias, į kurias vandentiekio stovo ir kolektorių perrinkimas, jų teigimu, nepatenka. Tačiau atsakovai nepaaiškino, kuo remdamiesi jie padarė tokią išvadą.

47. Atsakovai 2023 m. kovo 31 d. prašymą pripažinti neteisėtu vandentiekio stovo ir kolektorių perrinkimą 2021 m. kovo 18 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu, kaip spręstina iš prašyme išdėstytų argumentų, grindė ir tuo, kad vamzdyno remonto darbai nėra susiję su privalomaisiais reikalavimais, jie nebuvo būtini, skubūs ir neatidėliotini tiek, kad ieškovė būtų turėjusi juos atlikti neturėdama įgaliojimų, atsakovai šiems darbams nebuvo davę sutikimo, dėl jų nebuvo priimta namo gyventojų sprendimo. Teismo vertinimu, šis reikalavimo pripažinti veiksmus neteisėtais pagrindas yra neaiškiai suformuluotas ta prasme, kad reikalavimo pagrindu nurodoma, jog veiksmai atlikti tuo metu, kai ieškovė neturėjo įgaliojimų jokiems administravimo veiksmams atlikti. Tai reiškia, kad visų pirma atsakovai turėjo įrodyti, jog ieškovė tuo laikotarpiu apskritai neturėjo įgaliojimų teikti administravimo paslaugas, tačiau tokia aplinkybė, kaip minėta, byloje nenustatyta. Dėl vandentiekio stovo ir kolektorių perrinkimo darbų atlikimo teisėtumo / neteisėtumo tuo pagrindu, kad darbai nepriskirtini prie privalomųjų reikalavimų ir atlikti be atsakovų sutikimo, bus pasisakoma toliau šiame sprendime.

Dėl ieškovės atliktų darbų būtinumo, apimties ir realumo bei atsakovų pareigos už juos atsiskaityti.

48. Ieškovė pažymėjo, kad namo gyventojai nuolat skundėsi trūkinėjančiu vamzdynu, nuolat kviesdavo avarinę tarnybą, šiuos pastato defektus nustatė ieškovė defektiniame akte, avarinė vamzdynų būklė matyti ir iš pateiktų į bylą fotonuotraukų bei kitų byloje esančių įrodymų. Ieškovė paaiškino, kad kaskart atvykusi avarinė tarnyba lokalizuodavo avarijos židinį, laikinam periodui uždėdama remontinę apkabą toje vietoje, kur trūko vamzdis, tačiau paties vamzdžio nekeisdavo nesant gyventojų daugumos pritarimo. Ieškovė dar 2020 m. gruodžio 2 d. defektiniame akte rekomendavo gyventojams keisti avarines vamzdyno vietas, tačiau gyventojų balsavimui neįvykus, problema nebuvo išspręsta. Prastą pastato vamzdynų būklę, ieškovės teigimu, patvirtino ir atsakovai, į bylą pateikdami ieškovės siųstus gyventojams informacinio pobūdžio pranešimus apie nuolat vykdomus vamzdyno taisymo darbus. Kadangi vamzdynai buvo avarinės būklės, vietomis trūkę, pro juos stipriai tekėjo vanduo, laikini sandarinimo darbai nebepadėjo, dėl to ieškovė atliko privalomuosius pastato priežiūros darbus – pakeitė avarinės būklės vamzdžius naujais.

50. Šios bylos aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas ir Pirmojoje byloje, išskyrus, kaip nurodo atsakovai, aplinkybę dėl gyventojų susirinkimo sušaukimo vamzdynų remonto klausimu.

52. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad atlikti darbai priskirtini prie darbų, susijusių su statinio naudojimo ir jo priežiūros privalomaisiais reikalavimais. Pirmojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikėtiną išvadą, kad po konkrečios vamzdyno avarijos lokalizavimo vamzdyno tinkamo funkcionavimo pagal paskirtį problema išlikdavo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą teismas Pirmojoje byloje padarė išvadą, kad ieškovė, pakeisdama karšto vandens vamzdyną ir perrinkdama kolektorius, atliko darbus, kurie buvo būtini ir atitiko privalomųjų darbų požymius, sumažinančius riziką padaryti žalą asmenims (nustatyta, kad gyventojai negalėdavo naudotis karštu vandeniu, dažnai vykstant vamzdyno avarijoms) ir turtui (nustatyta, kad vanduo ištekėdavo iš vamzdyno, buvo kviečiama avarinė tarnyba). Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina pagrindą tokiai pačiai išvadai. Iš ieškovės su atsiliepimu pateikto gyventojų kreipimųsi registracijos sąrašo matyti, kad skundai buvo registruojami nuolat, o atlikti avarijos lokalizavimo darbai problemos neišsprendė. Blogą vamzdyno būklę patvirtino ir ieškovės pateiktas 2020 m. gruodžio 2 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. NA20-00768, nuotraukos, atsakovų pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ne vieną kartą dėl karšto vandens vamzdyno remonto buvo nutrauktas karšto vandens tiekimas. Teismas nesutinka su atsakovų nuomone, kad vamzdynų defektai buvo užfiksuoti dar 2019 m., o darbai buvo atlikti tik 2021 m. viduryje, todėl tai patvirtina, jog darbai nebuvo skubūs ir neatidėliotini. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad buvo mėginama gedimus šalinti lokaliai, tačiau tai problemos neišsprendė ir pasikartojantys vamzdžių trūkimai kėlė grėsmę tiek žmonių sveikatai, tiek turtui.

53. Pažymėtina, kad nustačius, jog atlikti darbai atitiko privalomųjų darbų požymius, t. y. jiems atlikti nereikėjo gyventojų sutikimo, atsakovų argumentai, kad jie tokio sutikimo nebuvo davę, taip pat kad namo gyventojų balsavimas minėtu klausimu, kaip nurodė pati ieškovė, neįvyko, neturi teisinės reikšmės vertinant darbų atlikimo teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo apklaustas kaip liudytojas ieškovės darbuotojas, davęs parodymus Pirmojoje byloje, tačiau teismas tai nevertina kaip atsakovų teisės į rungtynišką procesą ir betarpiškumo principo (CPK 12, 14 straipsniai) pažeidimo, nes, minėta, Pirmojoje byloje atsakovei atstovavo tas pats atstovas, kuris atstovauja atsakovams šioje byloje, patys atsakovai nagrinėjamoje byloje teismo posėdyje nedalyvavo, o jų atstovas to paties liudytojo (siekiant paneigti jo parodymų patikimumą), nei kitų liudytojų šaukti į teismo posėdį neprašė, kitų įrodymų neteikė.

54. Pirmojoje byloje teismai pripažino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ne tik ieškovės atliktų darbų būtinumą ir neatidėliotinumą, bet ir jų kainą, kuri buvo pagrįsta UAB „Montavimo paslaugos“ 2021 m. birželio 14 d. PVM sąskaitomis faktūromis Nr. MP21-640, Nr. MP21-641, Nr. MP21-639 ir trimis lokalinėmis sąmatomis dėl vandentiekio stovo keitimo ir kolektorių perrinkimo už bendrą 4174,22 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės darbuotojas teismo posėdyje išsamiai ir nuosekliai paaiškino, kaip buvo organizuojami darbai, kokie darbai ir kokia tvarka buvo atliekami bei priimti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, konstatavo, kad remonto darbai buvo atlikti ir jie susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti iš esmės tuos pačius įrodymus dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kuriuos jau įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Pirmojoje byloje ir kurios pateko į tos bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį. Atsakovai byloje nesutiko su tokiu teismų vertinimu, tačiau jokių įrodymų, kurie šioje byloje leistų teismui daryti kitokias išvadas, nepateikė.

55. Teismas pripažįsta nepagrįstomis ir atsakovų abejones dėl to, ar tinkamai paskirstytos už atliktus darbus mokėtinos sumos. Pirmojoje byloje iš bendro naudojimo objektų aprašo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konstrukcijos ir inžinerinės sistemos nėra priskirtos konkrečių butų ir (ar) patalpų savininkų interesų tenkinimui. Tai reiškia, kad visi šie objektai yra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurios dalis nustatytina proporcingai gyventojų butų ir kitų patalpų plotui. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovė namo bendro naudojimo objektų aprašo nepateikė, tačiau jis buvo pateiktas ir teismų įvertintas Pirmojoje byloje, joje dalyvavo ir atsakovų atstovas, taigi jis turėjo galimybę su šiuo įrodymu susipažinti ir įsitikinti jo turiniu, įrodomąja verte. Vien tai, kad jis nėra pateiktas šioje byloje, teismo vertinimu, neleidžia daryti kitokių išvadų dėl objektyviai egzistuojančių aplinkybių, kurios jau yra nustatytos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų analogiškoje savo aplinkybėmis byloje.

56. Tokią pačią išvadą teismas daro ir dėl atsakovams išrašytos sąskaitos sumos (186,50 Eur). Atsakovai ginčijo šios sumos apskaičiavimo teisingumą, tačiau nenurodė jokių argumentų ir neteikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti skaičiavimo pagrindo, nurodyto pačioje sąskaitoje, teisingumu. Sąskaitoje nurodyta, kad suma apskaičiuota taikant 1,7889 Eur įkainį be PVM už 1 kv. m, taigi 86,16 kv. m ploto atsakovų butui išrašyta 186,50 Eur sąskaita (154,13 Eur + 21 proc. PVM). Atsakovai neginčijo, kad buto plotas nurodytas teisingai, neginčijo matematinio veiksmo teisingumo, tik reikalavo pagrįsti, kaip apskaičiuotas taikomas įkainis, tačiau, teismo vertinimu, turėjo galimybę pateikti įrodymus ir / ar argumentus, kurie leistų abejoti įkainio apskaičiavimo teisingumu, bet to nepadarė. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo Pirmojoje byloje matyti, kad atsakovei E. Š. išrašytoje sąskaitoje mokėtina suma paskaičiuota taikant tokio paties dydžio įkainį.

Dėl bylos procesinės baigties.

57. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai, kurių dalis jau buvo įvertinta teismų ir Pirmojoje byloje (tiek, kiek įrodinėjimo dalykas abiejose bylose sutampa), patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą, todėl pagrindo preliminariam sprendimui, kuriuo patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovų 186,50 Eur skolos už vandentiekio stovo ir kolektorių perrinkimą, panaikinti nėra. Atsakovai savarankiškais argumentais neginčijo preliminaraus teismo sprendimo dalies dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl šiai teismo sprendimo daliai naikinti taip pat nėra tiesinio pagrindo.

58. Kiti bylos šalių išsakyti argumentai nebeturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismas taip pat nevertina atsakovų argumentų, kad byloje ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes trūkumai atsirado nepasibaigus garantiniam 10 metų terminui, kuris taikomas paslėptiems darbams, taigi ieškovė dėl patirtų išlaidų atlyginimo turėjo kreiptis į statytoją. Pažymėtina, kad šiuo argumentu atsakovai suformulavo savarankišką preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo pagrindą, tačiau šis pagrindas nebuvo nurodytas jų prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, o pateiktas tik 2023 m. kovo 31 d. pateiktame prašyme. Be to, atsakovai neteikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius, pirma, dėl darbų vertinimo kaip paslėptų, antra, dėl garantinio termino skaičiavimo, trečia, dėl tinkamo atsakovo jų nurodytu pagrindu subjektiškumo (pvz., atsižvelgiant į pačių atsakovų 2016 m. lapkričio 29 d. sudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties 4.14-4.17 punktus). Tačiau kadangi šis argumentas nebuvo nurodytas atsakovų pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo kaip sprendimo panaikinimo pagrindas, teismas plačiau dėl jo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovei preliminariu sprendimu priteista iš atsakovų lygiomis dalimis 149 Eur bylinėjimosi išlaidų (140 Eur už advokato paslaugas ir 9 Eur žyminio mokesčio). Už teisines paslaugas byloje po atsakovų prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo pareiškimo, t. y. už atsiliepimo į pareiškimą surašymą ir pasirengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje, ieškovė patyrė papildomai 540 Eur išlaidų.

60. Atsakovai prašė gerokai sumažinti ieškovei priteistinas atstovavimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad, jų teigimu, šis teisminis ginčas kilo dėl ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, nes atsakovai ne kartą (įskaitant ir bylos nagrinėjimo metu) prašė ieškovės patikslinti skolos susidarymo aplinkybes ir dydį, tačiau ieškovė to nepadarė ir, užuot vykdžiusi savo kaip namo administratorės pareigą bendradarbiauti, pasirinko teisminį teisių gynybos būdą. Be to, atsakovų teigimu, ieškovės šioje byloje teikti procesiniai dokumentai buvo parengti procesinių dokumentų Pirmojoje byloje pagrindu. Įvertinus abiejų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsakovai prašė ieškovei jos bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

61. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, įvertinęs bylos proceso eigą, atsakovų argumentus, ieškovės pateiktus atstovavimo išlaidų pagrindimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, šalių procesinį elgesį, nemato pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, juolab apskritai jų nepriteisti. Ieškovė pasirinko ginti savo teises vienu iš ekonomiškiausių būdų – pareikšdama ieškinį dokumentinio proceso tvarka, jos patirtos advokato atstovavimo išlaidos yra gerokai mažesnės negu Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio dydžiai už analogiškas paslaugas, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne tik ieškovei, bet ir atsakovams aktyviai naudojantis teise į teisminę gynybą, ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, jos procesinis elgesys nelėmė bylinėjimosi išlaidų padidėjimo, todėl atsakovų argumentai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo nei nepriteisti, nei sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas atmestinas, o ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, papildomai priteisiant jai iš atsakovų lygiomis dalimis 540 Eur atstovavimo išlaidų.

62. Atsakovai 2023 m. kovo 31 d. pareiškė priešieškinį, už kurį atsakovų atstovas advokato padėjėjas Justas Kacvinskis sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio. Teismui priėmus priešieškinį kaip rašytinius paaiškinimus, už kuriuos žyminis mokestis neturi būti mokamas, žyminis mokestis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui, t. y. advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui.

63. Byloje teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (8,96 Eur), padalijus ją atsakovams lygioms dalimis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovų nepriteisiama (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 268–270, 293–295 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, t. y.:

„ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“ (juridinio asmens kodas 302520465) solidariai iš atsakovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B.-B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 186,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) skolos ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (186,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“ (juridinio asmens kodas 302520465) iš atsakovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B.-B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 74,50 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 50 ct).“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“ (juridinio asmens kodas 302520465) iš atsakovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B.-B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų).

Grąžinti atsakovų atstovui advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. kovo 31 d. mokėjimo pavedimu (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZL78252), išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.