Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas: 2013 m. balandžio 22 d. Lenkijoje už nusikaltimą mokesčių tvarkai ir 2015 m. liepos 13 d. Vokietijoje už neteisėtą sprogmenų eksportą, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme (teistumas išnykęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2020 m. spalio 31 d., apie 9 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė seseriai A. T. į veidą, dešine ranka sugriebė ją už plaukų ir palenkęs į kriauklę, kairia ranka sudavė A. T. ne mažiau kaip tris kartus į galvūgalį, vieną kartą įspyrė jai į dešinę koją, taip sukėlė nukentėjusiajai A. T. fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas veide, rankose, dešinėje blauzdoje, t. y. padarė A. T. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad V. P. įvykio metu buvo blaivus, nustatytos 0,00 promilės girtumo (b. l. 73).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Taigi teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis V. P., smurtaudamas prieš šeimos narį seserį A. T., sukėlė pastarajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaip minėta, kaltinamajame akte nurodytu laiku nukentėjusiosios A. T. patirtą smurtą bei sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ir detalizuoja byloje esanti 2020 m. lapkričio 4 d. Specialisto išvada Nr. G3210/2020(01), kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. P. panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog A. T. ir V. P. yra brolis ir sesuo, gyvena kartu, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip padaryta prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. P. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu galima sakyti formaliai atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau teismas jo prisipažinimą, išsakytą gailestį baigiamųjų kalbų metu vertina, kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. P. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, veikė prieš šeimos narį. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis praeityje teistas (teistumas išnykęs), oficialiai nedirba, duomenų apie jo baustumą administracine tvarka byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra. Duomenys dėl psichiatrinio gydymo, priklausomybės ligų gydymo, teismui nepateikti.

Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam V. P. teisei priešingas elgesys, susijęs su smurto panaudojimu, nėra būdingas. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į jo ankstesnius teistumus Lietuvoje (vengimas išlaikyti vaiką) ir užsienyje (mokesčiai, fejerverkų eksportas), taip pat į tai, kad teistumas už vengimą išlaikyti vaiką šiai dienai yra išnykęs.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant mažesnį nei vidutinį šios bausmės atlikimo terminą (vidurkis 1 metai 1 mėnesis 15 dienų; minimalus terminas – 3 mėnesiai). T. y. V. P. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. P.: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje, šią programą užbaigiant per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios; per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 40 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje visą bausmės laikotarpį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktai). Teismo vertinimu šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, paliekant minėtus įpareigojimus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 31 d. 9.30 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 14.36 val. – vieną dieną (b. l. 72, 74). Ši laikino sulaikymo diena, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, įskaitytina į laisvės apribojimo bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltininko priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl kaltininko veiksmų patyrė nemalonių dalykų. Iki šiol veide likęs guzas dėl kurio rengiasi kreiptis į gydytojus. Buvo pusė jos veido sužalota, todėl, jei nebūtų privaloma nešioti veidą dengiančias kaukes, būtų reikėję imti nedarbingumą. Darbe visą laiką būdavo su kauke, iki šios prisilietusi prie skruosto jaučia skausmą.

Kaltinamasis neginčija, kad nukentėjusioji turi teisę į žalos atlyginimą ir sutiko su jos dydžiu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Teismas, vadovaudamasis konkrečiais neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais: sužalojimo aplinkybėmis, pobūdžiu, pasekmėmis nukentėjusiosios sveikatai ir savijautai ir tuo, kad byloje nėra duomenų apie neigiamą sveikatos atstatymo perspektyvą, patirtais neigiamais išgyvenimais, taip pat teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose, kuriose dėl nusikalstamos veikos kilę padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgdamas į kaltininko finansinę padėtį (nedirba) ir tai, kad jis turi realias galimybes dirbti, sprendžia, jog šioje dalyje nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala (300 Eur) yra pagrįsta, jos dydis neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Dėl kitų klausimų

Kompaktinis diskas, kuriame yra garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo bei garso medžiaga iš „Body“ kameros (prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, V. P. įpareigoti: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje, šią programą užbaigiant per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios; per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 40 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje visą bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, V. P. įpareigoti: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje, šią programą užbaigiant per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios; per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 40 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje visą bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti V. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 31 d. 9.30 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 14.36 val. – vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Visiškai tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. T. civilinį ieškinį ir jai iš V. P. priteisti 300 (tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską, kuriame yra garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo bei garso įrašas iš „Body“ kameros, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.