- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-2503-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16235-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- SIA „Baltic Fert“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sulfatas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „Baltic Fert“, atstovaujamo advokatės K. P., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „Baltic Fert“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sulfatas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius SIA „Baltic Fert“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui SIA „Baltic Fert“ iš skolininkės UAB „Sulfatas“ priteisė 13 910,55 Eur skolos, 1374,28 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 124 Eur žyminio mokesčio. Skolininkė UAB „Sulfatas“ 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų.
Kreditorius SIA „Baltic Fert“ 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti atsakovei UAB „Sulfatas“ priklausantį turtą 15 284,83 Eur sumai: pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, o jų nesant – kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, kurios priklauso atsakovei ir yra pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leidžiant vykdyti ieškovo SIA „Baltic Fert“ pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad remiantis viešai skelbiamais duomenimis UAB „Sulfatas“ dirba tik vienas darbuotojas, įmonės skola Sodrai sudaro 217,46 Eur. Kreditorės teigimu, tikėtina, kad skolininkė turi ir daugiau įsipareigojimų kreditoriams. Pažymėjo, kad UAB „Sulfatas“ įstatinio kapitalo dydis yra tik 2 500 Eur. Be to, skolininkė VĮ Registrų centras yra pateikusi finansinę ataskaitą tik už 2015 metus, kurios duomenimis UAB „Sulfatas“ ilgalaikis turtas lygus 0, trumpalaikis turtas įvertintas – 54 512 Eur, iš kurių pinigai ir jų ekvivalentai 2015 m. sudarė tik 10 490 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 2015 m. sudarė vos 5 115 Eur. Per vienerius metus UAB „Sulfatas“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 49 577 Eur. Kreditorės vertinimu, minėti rodikliai įrodo prastą finansinę skolininkės būklę. Pažymėjo, kad skolininkė UAB „Sulfatas“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo 12 000 Eur įsiskolinimą tiekėjams, 4 615 Eur kitų mokėtinų sumų, 217,46 Eur su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, 128 Eur pelno mokesčio įsipareigojimų, nors UAB „Sulfatas“ pelnas ataskaitiniu laikotarpiu sudarė tik 2 435 Eur. Pažymėjo, kad skolos suma yra gana didelė. Pasak kreditoriaus, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, kad skolininkas, vengiantis atsiskaityti su kreditoriumi, perleis turimą turtą tretiesiems asmenims, taip siekdamas sumažinti turimo turto vertę. Be to, skolininkas vėlavo atsiskaityti su kreditoriumi daugiau nei vienerius su puse metų, į kreditoriaus raginimus apmokėti skolą nereaguodavo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog skolininkė UAB „Sulfatas“ ketina perleisti, įkeisti turimą turtą, jį paslėpti, sunaikinti ar imtis kitokių veiksmų tam, kad išvengtų galimo išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Teismo vertinimu, vien tai, kad skolininkė UAB „Sulfatas“ gera valia nesumoka 15 284,83 Eur skolos ir nesutinka su ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumu, savaime nepatvirtina, kad ji gali slėpti savo turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo. Teismo nuomone, tai, kad skolininkas neįvykdė savo piniginės prievolės ir su kreditoriumi nebendradarbiauja yra pagrindas ieškovui pareikšti ginčo sumos dydžio reikalavimą ir išspręsti teisinį ginčą teisme, tačiau tai negali būti pakankamu pagrindu areštuoti skolininko turtą ir tokiu būdu varžyti jo teises.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek kreditorius, tiek skolininkas yra juridiniai asmenys, aktyviai vykdantys ūkinę komercinę veiklą, laikė, jog SIA „Baltic Fert“ pareikšto reikalavimo bendra suma – 15 284,83 Eur negali būti laikoma didele. Teismas nustatė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkei UAB „Sulfatas“ teismuose nėra iškelta jokių civilinių bylų dėl piniginių sumų priteisimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas SIA „Baltic Fert“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad apeliantas neturi realių galimybių įrodyti, jog atsakovė sieks perleisti ar perleis savo piniginės lėšas ir (ar) turtą tretiesiems asmenims. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė laiku neatsiskaito su ieškovu, tikėtina, kad ji ir toliau elgsis nesąžiningai bei kyla reali grėsmė, jog patenkinus ieškovo ieškinį pas atsakovę nebeliks lėšų ieškinio reikalavimams įvykdyti.
Teismas neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl sunkios atsakovės finansinės padėties. Nurodė, kad atsakovė UAB „Sulfatas“ turi tik vieną darbuotoją, įmonės skola Sodrai sudaro 217,46 Eur. Pažymėjo, kad UAB „Sulfatas“ įstatinio kapitalo dydis yra 2 500 Eur. Nurodė, kad pagal 2015 metų balanso duomenis, atsakovės UAB „Sulfatas“ ilgalaikis turtas lygus 0, trumpalaikis turtas – 54 512 Eur, per vienerius metus UAB „Sulfatas“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 49 577 Eur, pelnas ataskaitiniu laikotarpiu sudarė tik 2 435 Eur. Ieškovo teigimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis negali būti laikoma patikima ir stabilia.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškovu daugiau nei pusantrų metų. Pažymėjo, kad atsakovė į raginimus apmokėti skolą nereaguodavo, piktybiškai neatsakinėdavo į ieškovo skambučius ir siųstus laiškus. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovei priklauso žemės sklypas su statiniais, todėl ji siekdama sumažinti turimo turto vertę jį gali perleisti tretiesiems asmenims. Be to, reikalavimo suma 15 284,83 Eur atsakovei laikytina labai didele. Pažymėjo, kad atsakovė paskutinį balansą yra pateikusi tik už 2015 metus. Be to, vengia atsiskaityti su kreditoriumi jau labai ilgą laiką, todėl galima daryti išvadą, kad šiuo metu skolininko būklė yra nepasikeitusi ir tokia pati nestabili. Apelianto teigimu, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, nesąžiningam atsakovui bus suteiktas neteisėtas prioritetas, nes jis turės galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios iš tiesų priklauso ieškovui ir tokiu atveju šių lėšų pagalba turės galimybę vystyti verslą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Sulfatas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovės pretenzijos ieškovui yra didesnės nei ieškinio reikalavimas, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė vengia atsiskaityti. Pažymėjo, kad atsakovė neturi įsiskolinimų Sodrai, ieškinio suma jai nėra didelė, nes pagal 2017 m. birželio 30 d. balansą, įmonės turimas turtas sudaro 120 143 Eur, o pardavimo pajamos už 2017 m. pirmąjį pusmetį 116 376 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo SIA „Baltic Fert“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Toks suvaržymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-807-464/2017 ir kt.).
Ieškovas SIA „Baltic Fert“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog atsakovės UAB „Sulfatas“ finansinė padėtis yra sunki, ieškinio suma jai yra didelė, be to, atsakovė vengia atsiskaityti su ieškovu ir gali perleisti turimą turtą. Skundžiama 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė UAB „Sulfatas“ ketina imtis veiksmų siekdama išvengti galimo išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą ir reikalavimo suma atsakovei nėra didelė.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas SIA „Baltic Fert“ nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė UAB „Sulfatas“ vengtų vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis). Vien aplinkybė, kad atsakovė UAB „Sulfatas“ nesumoka ieškovo reikalaujamos skolos tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytais terminais, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ir ketinimo perleisti turimą turtą. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovo skolos suma jai yra didesnė nei ieškovo prašoma priteisti skola ir ji ketina byloje pateikti priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatytas šalių tarpusavio įsipareigojimų dydis ir jų pagrįstumas pagal pareikštus reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas įvertina apeliantės argumentus dėl sunkios skolininkės UAB „Sulfatas“ finansinės padėties. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas sunkią atsakovės padėtį įrodinėja 2015 metų finansiniu balansu. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl įmonės finansinės padėties teismas vadovaujasi vėliausiai prieinamais duomenimis. Iš atsakovės UAB „Sulfatas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto 2017 m. birželio 30 d. balanso nustatyta, kad atsakovės turto apskaityta už 252 829 Eur, iš jų 120 138 Eur ilgalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 103 738 Eur, t. y. mažiau nei pusę įmonės turimo turto. Iš 2017 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2017 metais atsakovė gavo 8 692 Eur pelno, pardavimo pajamos sudarė 116 376 Eur. Teismas iš VĮ Registrų centras duomenų nustatė, kad atsakovė VĮ Registrų centrui balansą yra pateikusi ir už 2016 metus, pagal kurį įmonės turtas sudarė 132 155 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, tiek 2016 metais atsakovės UAB „Sulfatas“ turėtas turtas (132 155 Eur), tiek 2017 metais (252 829 Eur) daugiau nei keliolika kartų viršija ieškovo reikalavimą (15 284,83 Eur) ir šios aplinkybės eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad atsakovei UAB „Sulfatas“ nuosavybės teisė priklauso žemės sklypas (vidutinė rinkos vertė 4 150 Eur), kiti inžineriniai statiniai – tvora su vartais (vidutinė rinkos vertė 596 Eur), kiti inžineriniai statiniai – stoginė (vidutinė rinkos vertė 34 100 Eur). Viso atsakovės valdomo nekilnojamojo turto vertė sudaro 38 846 Eur ir daugiau nei du kartus viršija ieškinio sumą (15 284,83 Eur). Duomenų apie atsakovei priklausančio turto suvaržymą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teismuose nėra iškelta civilinių bylų atsakovės atžvilgiu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors atsakovė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tačiau įvertinus tai, kad vien atsakovės valdomo nekilnojamojo turto pakaktų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ši aplinkybė eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Byloje nesant kitų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, vengimą atsiskaityti su kitais kreditoriais, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, darytina išvada, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimams užtikrinti nėra (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis).
Atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovo SIA „Baltic Fert“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.