Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. skundą dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus L. B. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus L. B. 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu A. A. paskirta administracinė nuobauda 400,00 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t.y. už tai, kad A. A. 2012 m. balandžio 25 d., apie 13 val., kartu su A. M. Ignalinos rajono savivaldybėje, Drūkšių ežere žvejojo draudžiamais tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais – 2 statomais tinklaičiais, žvejodami tinklais, neteisėtai sugavo 4 lydekas, 63 kuojas ir 8 ešerius ir tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punktą (b.l. 12).

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas A. V. prašė A. A. skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą, paaiškindamas, kad nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, grindžiamas daiktiniais įrodymais, vaizdo įrašu ir liudytojų parodymais, įstatymas pritaikytas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, patraukto administracinėn atsakomybėn A. A., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio bei administracinę nuobaudą paskyrusio pareigūno L. B., liudytojų A. M., E. V., E. K. ir M. G. paaiškinimus teisme bei teismo posėdžio metu peržiūrėtą filmuotą medžiagą, daro išvadą, kad administracinė nuobauda paskirta A. A. pagrįstai, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad 2012 m. balandžio 25 d. apie 9 valandą jam paskambino nežinomas asmuo ir pranešė, kad apie 11 valandą Drūkšių ežere asmenys trauks tinklus. Jis kartu su pareigūnais M. G., L. B. ir E. V. nuvyko į vietą, automobilį liko saugoti L. B., o jie trise nuėjo į nurodytą vietą, po 20- 30 minučių vėl paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad tie asmenys jau atvyko. Tada M. G. liko filmuoti, o jis su E. V. nuėjo ant kalno. Jis matė raudoną automobilį su vežimėliu, matė, kaip du vyrai nuleido į vandenį valtį, pasiėmė žalios spalvos plastikinę dėžę, įsidėjo spiningą ir pradėjo plaukti link M. G.. Po kiek laiko M. G. per radijo stotį pranešė, kad vyrai traukia tinklą, išrinkinėjo žuvį – kuojas ir keletą lydekų, po to pranešė, kad traukia antrą tinklą. Kai pažeidėjai traukė tinklus, atplaukė dvi guminės valtys, tai A. M. su A. A. apie valandą laiko dreifavo, vėliau irklavo A. M.. Kai tik paskutinis žmogus nuėjo nuo pakrantės, A. M. su A. A. priplaukė, A. M. paėmė maišą, nunešė į bagažinę ir grįžo, kai pažeidėjai pradėjo traukti valtį, jis su E. V. prie jų pribėgo, žuvis buvo žalioje plastikinėje dėžėje, po to atvyko L. B. ir M. G., buvo nufotografuotos ir suskaičiuotos žuvys ir įformintas pažeidimas. Liudytojas E. V. paaiškino, kad 2012 m. balandžio 25 d. apie 10 val. 30 min. jis su E. K., L. B. ir M. G. atvyko prie Drūkšių ežero, po kurio laiko E. K. gavo skambutį, kad atvyko pažeidėjai. Jie, palikę M. G. prie upelio, nuėjo per kalną ir matė atvykusius ir išplaukusius A. M. ir A. A. bei jų daiktus - spiningą, tuščią žalią dėžę. A. M. irklavo valtį, o A. A. neva mėtė spiningą. Tada M. G. pranešė, kad juos aiškiai mato, o jis su E. K. užsiėmė geresnes pozicijas ir laukė. Praėjus kuriam laikui, M. G. pranešė, kad mato kaip pažeidėjai traukia tinklą ir iš jo išrinkinėja žuvį, po to pranešė, kad pradėjo traukti dar vieną tinklą, iš jo išrinkinėja žuvį ir tada pažeidėjai plaukė link jų. Tačiau į tą vietą išplaukė su guminėmis valtimis du žvejai – mėgėjai, nešėsi valtis į kalną, tai užtruko apie valandą laiko, o A. A. ir A. M. visą tą laiką dreifavo. Kai tik žvejai - mėgėjai nusinešė paskutinius daiktus, pažeidėjai priplaukė į krantą, A. M. nunešė į bagažinę maišą ir kitus daiktus, o A. A. buvo prie kranto. Po 10 minučių pažeidėjai pradėjo traukti valtį, tada pribėgo jis su E. K., atvažiavo L. B. ir atėjo kiti pareigūnai. Liudytojas M. G. paaiškino, kad 2012 m. balandžio 25 d. išvažiavo prie Drūkšių ežero, nes gavo informaciją, kad prie upelio pastatyti tinklai. Jis su E. V. ir E. K. nuėjo prie upelio, o L. B. liko mašinoje. Apie 11 valandą E. K. paskambino žmogus ir pranešė, kad atvažiavo piliečiai, kurie kasdien tikrina tinklus. E. V. su E. K. pasakė, jog mato kaip tie asmenys kraunasi daiktus, jis atsakė, kad jie plaukia link jo. Jis matė kaip A. M. irklavo, kaip A. A. užkabino blizgę už spiningo žiedo ir atidavė spiningą A. M., po to A. A. apsidairė, užsidėjo kapišoną ir neilgai trukus paėmė tinklą ir pradėjo traukti, jis, stebėdamas pažeidėjus apie 40 metrų atstumu, matė kaip A. A. išrinkinėjo žuvis. Paskui pradėjo traukti kitą tinklą, jis matė kelias lydekas ir kuojas. Baigę traukti tinklus, pažeidėjai nuplaukė link E. K. ir E. V.. Po to pažeidėjai dreifavo, E. K. sakė, kad krante yra žmonių, po to kai žmonės susirinko daiktus ir išėjo, pažeidėjai priplaukė, jam pranešė, kad pažeidėjai sulaikyti, jis taip pat atėjo, atvažiavo L. B.. Skaičiuojant žuvis, matė ant lydekos ir ant kitų žuvų tinklo žymes, požymių, kad žuvys pagautos spiningu, nematė, žuvys buvo gyvybingos. Paaiškino, kad jam stebint, pažeidėjai negalėjo pagauti spiningu keturių lydekų, taip pat paaiškino, kad jis pažeidėjus filmavo vaizdo kamera. Liudytojas L. B. paaiškino, kad 2012 m. balandžio 25 d. gavo nurodymą vykti prie Drūkšių ežero, kur du piliečiai, neva, kelintą dieną stato tinklus ir juos tikrina. Nuvykus prie ežero, jis pasiliko automobilyje, o kiti pareigūnai nuėjo link įlankos. Po kurio laiko kolegos jam pranešė, kad mato automobilį, žmonės ruošiasi išplaukti, kad tęsia stebėjimą, komentavo, kad vyksta veiksmas, traukiamas vienas tinklas, kitas, po to pranešė, kad viskas krante ir pasakė kur jam atvažiuot. Jam atvažiavus, tinklai ir žuvys buvo padėti ant žemės, buvo žalias indas, valtis buvo pakrauta ant automobilio priekabos, kaip vėliau paaiškėjo, automobilis buvo A. M.. Surašant protokolą, M. G. suskaičiavo žuvis, skaičiuojant A. A. teigė, kad keturios lydekos sugautos spiningu. Jis surašė protokolą ir balandžio 27 d. priėmė nutarimą. Teismui netikėti šių Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo, nes paminėti pareigūnai paaiškino, jog iki šio įvykio jie su A. A. ir A. M. pažįstami nebuvo, to neneigė teisme ir pats A. A., todėl šie pareigūnai neturi jokio pagrindo neobjektyviai liudyti apie šios bylos aplinkybes. Teisme apklaustas kartu su A. A. buvęs ežere jo draugas liudytojas A. M. paaiškino, kad balandžio 25 d. savo automobiliu „Niva“ kartu su draugu A. A. atvažiavo spiningauti ir jis užkabino tinklą, kurį pargabeno į krantą. Jis ištraukė pusę tinklo ir atsisėdo už irklų, tinklą, atrodo, buksyravo. Kiek buvo tinklų neskaičiavo, kai juos sulaikė, paaiškėjo, kad buvo du tinklai. Pusę žuvies išėmė valtyje, pusę - krante, žuvis išiminėjo tam, kad galėtų sudeginti tinklus. Kaip maišas su tinklais atsirado automobilyje, nežino; kad pareigūnai būtų įdėję į maišą, nematė. Teismas vertina šio liudytojo A. M. parodymus kritiškai, kaip duotus siekiant padėti savo draugui A. A. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas, įvertinęs visų šių liudytojų parodymus, taip pat įvertinęs peržiūrėtą teismo posėdžio metu, administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos pateiktą, filmuotą medžiagą, kuri patvirtina Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų parodymus teisme, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių skundą pateikusio A. A. kaltę dėl šio pažeidimo padarymo. Jokių įrodymų, kad A. A. ir kartu su juo buvęs A. M. žvejodami spiningu, netyčia užkabino kažkieno pastatytus ežere tinklus, nėra, iš esančių byloje įrodymų matyti, jog jie atvyko prie ežero su tikslu ištraukti tinklus ir pasiimti žuvį, nes aiškiai žinojo vietas ežere, kur tie tinklai buvo pastatyti, pirma ištraukė vieną tinklą ir iš jo išrinko žuvį, o paskui ištraukė kitą, su savimi turėjo dėžę žuvims sudėti, bijodami krante buvusių pašalinių asmenų, apie valandą laiko neplaukė prie kranto, o atplaukus maišą su tinklais padėjo į automobilio bagažinę. Visa tai paneigia A. A. ir A. M. paaiškinimus apie atsitiktinį tinklų suradimą. Nors liudytojas A. M. paaiškino, kad nežinojo kiek tinklų užkabino ir kad tik krante paaiškėjo, jog buvo du tinklai, tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojo M. G. parodymai apie tai, kad A. A., apsidairęs ir užsidėjęs kapišoną, pirma ištraukė vieną tinklą, iš jo išrinko žuvį ir po to ištraukė kitą tinklą. A. A. paaiškinimus, kad tinklus A. M. užkabino blizge paneigia liudytojo M. G. paaiškinimai, kad blizgė buvo užkabinta už spiningo žiedo. A. A. ir liudytojo A. M. paaiškinimus apie tai, kad norėjo sudeginti rastus tinklus, paneigia liudytojo E. K. paaiškinimai, jog jis matė kaip pažeidėjams atplaukus prie kranto, A. M. maišą padėjo į automobilio bagažinę. A. A. paaiškinimus, kad jis keturias lydekas pagavo spiningu taip pat paneigia liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų paaiškinimai – liudytojas M. G., kuris tiesiogiai iš nedidelio atstumo stebėjo pažeidėjus, paaiškino, kad jam stebint, pažeidėjai niekaip negalėjo spiningu pagauti keturių lydekų, kad pažeidėjams pradėjus traukti antrą tinklą, jis matė kelias lydekas, taip pat iš esančių prie bylos fotonuotraukų matyti, kaip traukiamas tinklas su jame esančia lydeka. Tas pats liudytojas M. G. paaiškino, kad skaičiuojant žuvis matė ant lydekos tinklo žymes, požymių, kad žuvs pagautos spiningu, nebuvo. Todėl teismas mano, kad A. A. pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, numatančioje atsakomybę už Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), nes vadovaujantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2. punktu, draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais, o pagal šių taisyklių 4.7 punktą, tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai priskiriami prie draudžiamų žvejybos įrankių. Taip pat teisėtai ir pagrįstai Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius L. B. 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu paskyrė už šį pažeidimą A. A. administracinę nuobaudą 400,00 Lt baudą, nes, vadovaujantis ATPK 242 straipsniu, aplinkos apsaugos organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas už pažeidimus, numatytus ATPK 87 straipsnyje, turi teisę vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Šis pareigūnas nustatė, jog yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra sunkinančių, ir laikantis ATPK 30² straipsnio reikalavimų, paskyrė nuobaudą baudą, kurios dydis mažesnis nei šios nuobaudos vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą. Todėl teismas neturi jokio pagrindo naikinti paminėtą nutarimą, jį keisti ir skirti švelnesnę nuobaudą, taip pat nėra pagrindo keisti A. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikaciją ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikaciją.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus L. B. 2012 m. balandžio 27 d. nutarimą A. A. administracinėje byloje palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.