Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, spręsdama pareiškėjo V. V. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš G. Č., kurią kaltina nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu, priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016-11-15 gautas V. V. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn G. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį dėl jo, V. V., asmens apšmeižimo. Skunde nurodoma, kad G. Č. 2012-01-09 „Lietuvos žinių“ straipsnyje „Dingo policijai bylas kurpęs agentas“, 2012-02-22 „Lietuvos žinių“ straipsnyje „Atsiradęs agentas šokdino teismą“, 2012-08-16 „Lietuvos žinių“ straipsnyje „Skandalą vainikavo pinigų dingimas“ pateikta jį šmeižianti informacija. Skunde nurodyta, kad G. Č. tvirtina, kad jis, V. V., yra Lietuvos kriminalinės policijos biuro korupcijos kontrolės valdybos agentas ir byla, kurioje kaltinamasis M. J. buvo „sufabrikuota“ jam kaip agentui vykdant iš anksto parengtas užduotis. Pareiškėjas nurodo, kad patys straipsnių „Dingo policijai bylas kurpęs agentas“, „Atsiradęs agentas šokdino teismą“ pavadinimai atspausdinti stambiu šriftu, iškart krenta į akis ir kategoriškai teigia, kad jis, V. V., yra policijos agentas, vykdęs policijos užduotis. Tai melagingi G. Č. išsigalvojimai, žeminantys jį. Taip pat skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-800/2012 jis buvo nukentėjusiuoju. Nei šioje, nei kitose bylose niekada nėra buvęs nei įslaptintas liudytojas, nei neįslaptintasis policijos bendradarbis, nei policijos agentas, t. y. asmuo, veikiantis pagal policijos iš anksto paruoštas užduotis. Taip pat nurodoma, kad teisminio baudžiamosios bylos Nr. 1-40-800/2012 nagrinėjimo metu, kurį aprašo G. Č., teisėja įsigilino ir nustatė, kad jo procesinė padėtis kaip nukentėjusiojo, atitinka ikiteisminio tyrimo duomenis. M. J. 1-os instancijos teisme buvo nuteistas, nuosprendį peržiūrėjo Kauno apygardos teismas, nuosprendis įsiteisėjęs, kasacine tvarka neskųstas. Tai, kad G. Č. straipsniuose „Dingo policijai bylas kurpęs agentas“ ir „Atsiradęs agentas šokdino teismą“ G. Č. neparašo jo pilno vardo ir pavardės, o vartoja tik jo inicialus V. V., nesutrukdo lengvai atpažinti ir įvardinti jį kaip V. V. visai eilei asmenų. Skunde nurodoma, kad tai ir pirmos instancijos teismo teisėja Ž. J., sekretorė R. B., R. V., J. S., raštinės vedėja V. K., prokurorai A. K., A. P., jo atstovas E. S., kaltinamasis M. J., jo gynėjas T. V.. Kauno apygardos teisme bylą peržiūrėjo kolegija, susidedanti iš teisėjų A. P., E. J. G., D. Š., sekretoriaujant D. A., dalyvaujant prokurorui V. K.. Pagal jo inicialus V. V. jį atpažino artimi ir mažiau artimi draugai, šeimos nariai, giminės, kaimynai. Straipsnyje „Skandalą vainikavo pinigų dingimas“ G. Č. jau rašo jo pilną vardą ir pavardę – V. V.., V. V.. Šitame straipsnyje iš esmės atkartojama tai, kas jau rašyta straipsniuose „Dingo policijai bylas kurpęs agentas“ ir „Atsiradęs agentas šokdino teismą“. Tai neginčijamai įrodo, kad G. Č. savo straipsnius parašė taip, kad daug žmonių galėtų sužinoti, kad jis yra policijos agentas, „kurpęs“ policijai bylas. Taigi, tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį G. Č. paskleidė visai eilei žmonių. Skunde nurodoma, kad didelė visuomenės dalis „policijos agentus“ niekina ir vadina skundikais, „stukačiais“. Tai, kad dirba policijai ir yra „stukačius“ – policijos agentas, po G. Č. straipsnių išgirdo daug kartų iš pažįstamų ir mažiau pažįstamų žmonių tarpo. Turėjo teisintis artimiesiems, įrodinėti net savo sūnums, kad nėra joks policijos agentas. Kiti asmenys nustojo bendrauti pasakydami „skaitėm apie tave“. Jis yra nevyriausybinių organizacijų „Kauno visuomeninė organizacija“, „Užuovėja ir viltis“, „Teisinė Lietuva“ narys. Šios organizacijos dirba ir su nusikalsti linkusiais asmenimis. Bendrauti teko ir tenka su organizacija „Tėvo namai“, kur priglaudžiami iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys. Iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys ypatingai nekenčia policijos agentų, juos vadindami „ožiais“, „stukačiais“. Po minėtų G. Č. straipsnių, bendrauti su teistais ar grįžusiais iš įkalinimo vietų asmenimis pasidarė praktiškai neįmanoma, nes jie sužinoję, kad jis ne va yra policijos agentas, jie ne tik paniekintų jį, bet ir iškiltų reali susidorojimo grėsmė, taip ne kartą yra atsitikę įkalinimo įstaigose. Skunde nurodoma, kad G. Č. tyčia apšmeižė jį, akivaizdu, kad G. Č. sąmoningai paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą juo ir pažemino jį. Skunde taip pat nurodoma, kad tai, kad G. Č. veikė tiesiogine tyčia bei žinojo, kad jos teiginiai melagingi patvirtina, kad jos veikoje yra BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai. Taip pat nurodoma, kad G. Č. darydama nusikaltima suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse išdėstyti padariniai ir norėjo taip veikti. G. Č. šmeižia jį nuosekliai per kelis straipsnius. Tai nėra apšmeižimas dėl tarpusavio konflikto, nes jis jos nepažįsta, jokių reikalų nėra turėję. G. Č. nuosekliai šmeiždama jį, siekia išteisinti M. J. ir visą Kauno apskrities VPK. Skunde nurodoma, kad G. Č. šmeižtas sukėlė jam didelį stresą, pasunkėjo jo chroniškos širdies ir kraujagyslių ligos, šmeižtas tiesiogiai padarė žalą jo sveikatai be to buvo padaryta žala sumenkinant jo, kaip patikimo asmens statusą. Taip pat tuo metu vykusiose baudžiamosiose bylose buvo sumenkintas jo, kaip patikimo asmens statusas.