- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1619-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01057-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- G. V., B. V.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Agnė Paškevičiūtė
Procesinio dokumento kategorija 21.4.1.5, 35.3.6, 45.6, 121.15, 121.21
2011 m. rugsėjo 22 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovo D. R. atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovų G. V., B. V. atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-454/2011 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams G. V., B. V. dėl avanso grąžinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. R. patikslintu ieškiniu (b.l.110-112) prašė pripažinti garažų Nr. 251, 252, 253, 254, 255, 256, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovų G. V. ir B. V. solidariai 50 000 Lt avansą, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-15 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui G. V. 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė iš ieškovo 20,81 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2008-07-02 sudarė garažų Nr. 251, 252, 253, 254, 255, 256, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.7-9). Teismas nustatė, jog tarp šalių pasirašyta sutartis neatitinka CK 6.393 str. 1 d. reikalavimų (sutartis nebuvo notarinės formos). Aiškindamas šalių sudarytą sutartį, teismas vadovavosi CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pažymėjo, jog aiškinant sutartį, būtina nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai (subjektyvus sutarties aiškinimo metodas). Ieškovas savo ieškinį grindė aplinkybe, jog sutarties pasirašymo dieną jis sumokėjo atsakovui 50 000 Lt pagal šalių sudarytos sutarties 2.2.1 punktą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog 50 000 Lt sumos perdavimo atsakovui faktas sutartyje neužfiksuotas. Sutartyje nurodyta, jog 200 000 Lt turi būti sumokėti iki 2008-10-30, tuo tarpu dėl 50 000 Lt dalies sumokėjimo laiko sutartyje nepasisakyta. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas suabejojo, ar ieškovas sutarties pasirašymo metu galėjo turėti 50 000 Lt. Teismas nustatė, jog ieškovo liudytojų parodymai nenuoseklūs, patvirtinti pinigų mokėjimo fakto jie negalėjo, ieškovo pateiktą pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą-faktūrą ieškovas pasirašė kaip UAB „Dineda“ direktorius (b.l.94-95), o 50 000 Lt paskolą iš kredito įstaigos ieškovas gavo tik 2008-10-21 (b.l.129), todėl ir šie rašytiniai įrodymai 50000 Lt sumokėjimo sutarties pasirašymo metu fakto patvirtinti negalėjo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog sutartyje padarytas prierašas dėl 200 000 Lt skolos, 50 000 Lt perdavimo atsakovui sutarties pasirašymo metu fakto taip pat neįrodo, kadangi prierašą savo ranka padarė pats ieškovas, atsakovo parašo po šiuo prierašu nėra, nors sutarties taisymų tvarką šalys sutartyje buvo aptarę, be to, neaišku, kada prierašas sutartyje atsirado. Kitų įrodymų, jog ieškovas sutarties pasirašymo dieną turėjo 50 000 Lt, byloje nėra. Todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.159-161) ieškovas D. R. su teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:
1) sprendimas priimtas neatsižvelgiant į realią situaciją, liudytojų parodymus ir jų nevertinant, sprendimas nepakankamai motyvuotas, netinkamai pritaikytos materialinės teisės normas, sprendimas priimtas vienašališkai, nevertinant visų byloje surinktų įrodymų visumos, netinkamai vertinant dokumentinius įrodymus. Sprendimas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, leidžia asmenims nepagrįstai praturtėti, paneigiant atsakomybė principą, teismo sprendimu visiškai neatstatomas teisingumas, pažeistas ir teisėtų lūkesčių principas (pirmiausia - įgyti turtą, kuriame turėjo būti vykdomas verslas ir gaunamos pajamos, antra - teisėtas lūkestis apginti savo pažeistą teisę teisme);
2) teismas netinkamai pritaikė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai vertino šalių pasirašytą sutartį. Sutarties pasirašymo dieną ieškovas sumokėjo atsakovui 50 000 Lt sumą (sutarties 2.2.1 p). Sutartyje numatyta, jog likusią 200 000 Lt sumą ieškovas sumokės iki 2008-10-30. Sutartyje šalys padarė prierašą, jog ieškovas, esantis skoloje 200 000 Lt, jei įvyks infliacija, pripažįsta lygią 58 000 eurų. Teismas dėl neaiškių priežasčių nurodė, jog ieškovo ranka padarytas prierašas patvirtina priešingą aplinkybę, o ne tai, kad prierašai padaryti išskirtinai atsakovo interesais. Sutartimi šalys sutarė, jog ne vėliau kaip iki 2008-07-03 atsakovas (pardavėjas) įsipareigoja perduoti, o ieškovas (pirkėjas) - priimti perkamą nekilnojamąjį turtą. Pasirašant sutartį, atsakovas pateikė ieškovui VĮ Registrų centro išduotą nekilnojamo turto pažymėjimo kopiją, kad ieškovas įsitikintų, jog garažai tikrai priklauso atsakovui ir nėra jokių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Tačiau šių įrodymų teismas iš viso nevertino. Kilus įtarimų, ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydamas pateikti informaciją apie nupirktą nekilnojamąjį turtą. Paaiškėjo, jog atsakovas nuslėpė nuo ieškovo aplinkybę, jog sutarties pasirašymo dieną nekilnojamas turtas buvo įkeistas. Suvaržymai nekilnojamam daiktui iki šiol nepanaikinti. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismas nevertino;
3) pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai keliamas formos reikalavimas - notaro patvirtinimas. Tačiau tarp šalių pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį galima vertinti kaip preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri atitinka visas sąlygas: sutarta dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo ateityje, sumokėtas avansas – 50 000 Lt, sutartis pasirašyta, aptartas sutarties nevykdymo klausimas (sutarties 5 punktas). Tokiai preliminariai pirkimo-pardavimo sutarčiai būtinos notarinės formos įstatymas nenumato. Todėl teismas, vertindamas tikrąją šalių valią ir ketinimus, turėjo atsižvelgti tiek į šalių, tiek į liudytojų parodymus, kurie akivaizdžiai patvirtina faktą, jog buvo sutarta dėl daikto įgijimo nuosavybėn ateityje. Teismas sprendime kelia tik ieškovo atsakomybės klausimą, eliminuodamas atsakovų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, atsakomybę už savo veiksmus. Teismas nors ir nurodo, jog vadovaujasi subjektyviu sutarties aiškinimo metodu, įpareigojančiu aiškintis tikruosius šalių ketinimus, tačiau elgiasi priešingai - išsiaiškinęs abiejų šalių dėstomas praktiškai tapačias aplinkybes (išskyrus avansinės sumos sumokėjimo faktą, kas aiškiai nenaudinga atsakovams), priėmė priešingą sprendimą. Teismas turėjo priimti sprendimą vadovaudamasis didesnės tikimybės egzistavo principu. Nerealu, jog nesumokėjus nei dalies pinigų, atsakovai užleistų patalpas, kurias ketina parduoti, vėliau savavališkai reikalaudami iš jų išsikelti. Šios aplinkybės nebuvo aptartos ir paneigtos sprendime. Taip pat nebuvo aptartos ir tos aplinkybės, dėl kokių priežasčių atsakovo iniciatyva „iškeldinta“ įmonė iš garažų, jei atsakovai atsisakė turtą parduoti ieškovui, kaip tai susiję su paties atsakovo ketinimais;
4) vien formalus teismo konstatavimas, kad ieškovas negalėjo turėti 50 000 Lt sumos (net be realių tai patvirtinančių įrodymų), yra neleistinas, prieštarauja geros moralės ir teisingumo principams. Jei ieškovas nebūtų perdavęs atsakovui dalies pinigų už perkamą turtą sumos, tarp šalių nebūtų susiklostę jokie nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo santykiai. Atsakovai iki šiol negrąžina ieškovui jo sumokėto 50 000 Lt avanso ir neatlygina patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
Atsiliepime apeliacinį skundą (b.l.193-195) atsakovė B. V. ir jos bei atsakovo G. V. atstovė advokatė Agnė Paškevičiūtė prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovams iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, dėl šių motyvų:
1) teismas, pripažindamas, jog 50 000 Lt avansas atsakovui sumokėtas nebuvo, vadovavosi aktualiomis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, pateikė argumentus, dėl kurių atmetė ieškovo pateiktus įrodymus, taip pat įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, vertinimą. Teismas, pasisakydamas tiek dėl sutarties 2.2.1. p., tiek dėl likusio sutarties teksto, konstatavo, kad sutartyje neužfiksuotas pinigų perdavimo atsakovui G. V. faktas, o pasisakydamas dėl sutartyje padaryto prierašo, konstatavo, jog jį savo ranka surašė ir pasirašė ieškovas, atsakovo parašo po juo nėra. Teismas taip pat konstatavo, jog ta aplinkybė, kad ieškovo vadovaujama UAB „Daneda“ naudojosi garažais ir mokėjo už jų eksploatavimą garažų bendrijai, neįrodo, kad atsakovui buvo sumokėta 50 000 Lt. Pasisakydamas dėl ieškovo iniciatyva iškviestų liudytojų parodymų, teismas pagrįstai konstatavo, jog nė vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti, ar pinigai buvo mokami;
2) atsakovui iškėlus klausimą dėl turtinės ieškovo padėties, pastarasis nurodė, kad siekė gauti paskolą iš Akademinės Kredito Unijos, tačiau dėl to, kad atsakovas atsisakė parduoti garažus, paskola nebuvo suteikta. Teismui pateikus prašymą Akademinei Kredito Unijai dėl informacijos suteikimo, ši kredito įstaiga savo atsakyme nurodė, jog ieškovui 50 000 Lt paskola suteikta 2008-10-21 (b.l.129), t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo ieškovo nurodomo avanso sumokėjimo atsakovui datos. Atkreiptinas dėmesys, kad paskolos suteikimo tikslu buvo nurodytas žemės sklypo detalaus plano rengimo apmokėjimas ir techninių projektų finansavimas. Vertindamas šias aplinkybes, taip pat tai, jog teikdamas ieškinį, ieškovas dėl sunkios finansinės padėties prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas pagrįstai suabejojo, jog ieškovas galėjo disponuoti didelėmis pinigų sumomis, tuo labiau turėti 50 000 Lt avansą sutarties pasirašymo dieną;
3) teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remiantis konstatuotos ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės. Todėl bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui prieštarautų CPK 327 str. 1 d. bei LAT praktikai (LAT 2008-03-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-168/2008).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dalinio apmokėjimo už perkamą turtą pagal sudarytą sandorį fakto nustatymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias byloje faktines aplinkybes, tačiau skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime netinkamai jas įvertino, todėl teismo sprendimo dalis atmesti ieškovo pareikštą reikalavimą pripažinti nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, todėl neteisinga.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2008-07-02 sudarė rašytinę garažų Nr. 251, 252, 253, 254, 255, 256, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.7-9). Sutartis nebuvo notaro patvirtinta. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis privalomai turi būti notarinės formos, o privalomas sutarties dalykas yra nuoroda apie daikto identifikacinius duomenis ir parduodamo daikto vietą atitinkamame žemės sklype (LR CK 6.393 str. 1 d., 6.396 str.). Nesant šių privalomų rekvizitų nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis negalioja. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo 2011-03-15 sprendime konstatavo minėtos pirkimo pardavimo sutarties formos ir turinio trūkumus, neatitikimus įstatymo reikalavimams, tačiau sprendimu ieškinį šioje dalyje atmetė, todėl teismo sprendimo dalis atmesti ieškovo pareikštą reikalavimą pripažinti nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia yra nepagrįsta nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis ir todėl neteisinga. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo dalimi dėl sandorio negaliojimo, skundžiamą teismo 2011-03-15 sprendimo dalį atmesti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu panaikina ir šioje dalyje priima naują sprendimą, ieškinį šioje dalyje patenkina (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija šalių sudarytą 2008-07-02 garažų Nr. 251, 252, 253, 254, 255, 256, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį pripažįsta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip neatitinkančią imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.).
Sprendžiant šalių ginčą dėl restitucijos taikymo panaikinus ginčijamą sutartį, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje Sutartyje šalys nustatė, kad G. V. parduoda, o D. R. perka garažus, parduodamo perkamo turto kaina yra 250 000 litų, šalys numatė, kad pirkėjas kainą sumoka tokia tvarka-50 000 litų nuo šios sutarties sudarymo dienos, o 200 000 litų iki 2008 10 30 d. (b.l. 7, Sutarties 1, 2 punktai). Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad yra perdavęs 50 000 litų sumą atsakovui kaip dalinį atsiskaitymą už garažus. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovas sumokėjo kokią tai pinigų sumą atsakovui pagal nagrinėjamą sutartį. Sutartyje nustatyta šalių atsiskaitymo tvarka neliudija pinigų perdavimo-priėmimo fakto, sutartyje esantis įrašas apie galimą infliaciją (b.l. 9) nėra pagrindu pripažinti, kad atsakovui buvo sumokėti pinigai pagal šalių sudarytą 2008-07-02 sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto apylinkės teismas teisingai vertino byloje ieškovo pateiktus netiesioginius įrodymus (liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, paskolos sutarties buvimą, einamuosius mokėjimus už garažų eksploatavimą bendrijai), pagrįstai sprendė, kad šie įrodymai nepatvirtina fakto apie ieškovo sumokėtas atsakovui pinigų sumas pagal garažų pirkimo sutartį. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai netaikė ieškovo prašomos restitucijos ir nepriteisė ieškovui iš atsakovo 50 000 litų sumos, bei ieškinyje nurodomų delspinigių. Dėl to apeliacinio skundo motyvai jog teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į realią situaciją, liudytojų parodymus ir jų nevertinant, sprendimas nepakankamai motyvuotas, netinkamai pritaikytos materialinės teisės normas, atmestini kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kur nurodoma, jog teismas šalių pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį galėjo vertinti kaip preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir spręsti dėl sumokėto avanso – 50 000 Lt grąžinimo. Visų pirma tai yra nauja apelianto keliama aplinkybė byloje, o tą draudžia įstatymo leidėja (LR CPK 312). Be to byloje esanti sutartis neatitinka preliminariosios sutarties požymių-nėra šalių susitarimo ateityje sudaryti kitą, pagrindinę sutartį, nėra šalių susitarimo dėl būsimos sutarties dalyko ir sąlygų, nenumatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti.
Dalinai patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija neperskirsto šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes ieškovas savo reikalavimą taikyti restituciją grindė niekiniu sandoriu ir jo pozicija bylą nagrinėjant iš esmės nepasitvirtino. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 900 litų išaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovo (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u sprendž i a:
apeliacinį skundą patenkinti dalinai.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti garažų Nr. 251, 252, 253, 254, 255, 256, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti dalinai.
Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento G. V. ir D. R. 2008 07 02 sudarytą garažų Nr. 251, 252, 253, 254, 255, 256, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį.
Priteisti G. V. (a.k(duomenys neskelbtini) iš D. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 900 litų turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimo dalį palikti nepakeistą.