- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-15
- Bylos Nr.
- 2-70-454/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11057-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- G. V., B. V.
- Kategorijos
- 21.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo D. R. atstovei adv. Daivai Jurevičienei, atsakovams G. V., B. V., jų atstovei adv. pad. Agnei Paškevičiūtei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. patikslintą ieškinį dėl avanso grąžinimo atsakovams G. V., B. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti garažų Nr. 251, 252, 253, 254, 255, 256, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų solidariai 50000 Lt avansą; priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 110-112).
Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas su atsakovu G.Vaitkevičiumi 2008-07-02 sudarė garažų Nr 251, 252, 253, 254, 255, 256, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties pasirašymo dieną ieškovas sumokėjo atsakovui 50000 Lt sumą bei sutartyje numatė, jog likusią 20000 Lt sumą sumokės iki 2008-10-30 dienos, ir tai, jog ieškovas, esantis skoloje 20000 Lt, jei įvyks infliacija, pripažįsta lygia 58000 eurų. Taip pat susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2008-07-03 atsakovas įsipareigoja perduoti, o ieškovas įsipareigoja priimti perkamą nekilnojamąjį turtą. Sutartyje taip pat aptarė, kad jei kažkuri sutarties šalis atsisakytų įvykdyti šios sutarties sąlygas, t.y. numatė sankcijas abiem šalims. Minėtuose garažuose veiklą vykdė ir nekilnojamu turtu naudojosi ieškovui priklausanti įmonė iki 2008-10-31. Dėl visiškai neaiškių priežasčių 2008-10-31 atvyko atsakovas ir įsakė išsikelti bei nutraukti veiklą, minėdamas, jog garažų nebeparduoda. Siekiant išvengti konflikto atsakovas išsikėlė. Vėliau ieškovas sužinojo, jog atsakovas suteikė klaidingą informaciją apie turto būklę, nes sutarties pasirašymo dienai pardavėjui priklausantis nekilnojamas turtas buvo įkeistas. Kadangi atsakovas, būdamas nekilnojamo turto savininkas, buvo pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį dėl minėto turto pardavimo, kuris neatitinka įstatymo nustatyto formos reikalavimų, ginčo patalpas atgavo iš ieškovo valdymo, tačiau iki šiol negrąžina jam sumokėto 50000 Lt avanso ir neatlygina patirtų nuostolių, todėl reiškia ieškinį dėl 50 000 Lt avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Kadangi nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu ir lėšos, gautos kaip avansas taip pat santuokos metu, solidarus skolininkas yra ir sutuoktinis, todėl reikalavimas reiškiamas abiejų sutuoktinių atžvilgiu. Kadangi iki šiol negrąžinta 50000 Lt suma, todėl prašo iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2008-07-03, kai turėjo būti perduoti garažai. Taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas G. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovas atsikirtimus grindžia byloje pateiktais įrodymais.
Paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti 6 garažų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją. Šis sandoris neatitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimų, todėl negali būti laikomas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoriu. Ieškovo pateikta 2008-07-02 pirkimo-pardavimo sutartis savo forma ir turiniu atitinka visus preliminariosios sutarties požymius. Nurodo, kad tiesų norėjo parduoti ginčo garažus, o ieškovas išreiškė norą juos pirkti. Tačiau ieškovas neturėjo pirkimui pinigų, be to garažai buvo įkeisti. Garažus norėjo parduoti, kad galėtų gražinti asmeniui, kuriam jie įkeisti skolą. Visos šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos, be to hipotekos duomenys yra vieši ir ieškovui kilus neaišku mums, pastarais bet kada galėjo informaciją pasitikrinti. Su ieškovu pasirašė 2008-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria aptarė kad garažai parduodami už 250000 Lt, numatė šios kainos sumokėjimo tvarką. Ieškovas įsipareigojo pradžioje sumokėti 50000 Lt, o iki spalio 30 d. likusius pinigus - 200000 Lt. Tačiau nei vienos iš šių sumų ieškovas nesumokėjo. Pasitikėdamas ieškovo padorumu, po sutarties pasirašymo leido ieškovui vykdyti veiklą ginčo garažuose ir už tai negavo jokio mokesčio. Ieškovas visią laiką žadėjo, kad tuoj pinigus sumokės, tačiau matydamas kad jokių mokėjimų nėra, 2008-10-31 pareikalavo iš garažų išsikelti. Ieškovas iš garažų išsikraustė. Atkreipia dėmesį, kad niekada neatsisakė parduoti ieškovui garažų, ieškovas pats negalėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų prievolių, todėl neturėdamas kitos išeities, buvo priverstas jį iškeldinti. Kadangi ieškovas iki 2008-10-30 nesumokėjo pinigų ir iki tos datos pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta, visos prievolės, kylančios šios sutarties pagrindu yra pasibaigusios. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad aš ieškovą iškeldino, nes norėjo garažus išnuomoti kitam fiziniam asmeniui. Pagrindinė ir vienintelė priežastis buvo tai, kad ieškovas nesumokėjo už garažus pinigų, jais naudojosi neatlygintinai. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad jis yra sumokėjęs avansą 50000 Lt, Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas nurodo, kad tai patvirtina 2008-07-02 sutartyje esantis prierašas, kurį savo ranka rašė pats ieškovas ir pats jį pasirašė. Šis prierašas nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas sumokėjo 50000 Lt. Teigia, kad jeigu ieškovas būtų sumokėjęs avansą, jis būtų turėjęs jam išduoti pakvitavimą apie dalinį prievolės įvykdymą arba bent jau pats pasirašęs, tuo patvirtindamas pinigų gavimo faktą. Nagrinėjamu atveju tokio pakvitavimo nėra, o ieškovas remiasi jo pačio ranka nežinia kada rašytu prierašu, kuris jokiu būdu nepatvirtina avanso sumokėjimo fakto. Pasirašant su ieškovu sutartį, paskutinis prierašas sutartyje buvo taisymų aptarimas -„taisymais tikėti", pavardės ir parašai. Kada atsirado prierašas apie skolos dydį, rašytas ieškovo ranka, jam nėra žinoma. Be to ieškovui su neatsiskaičius iki sutartyje numatytos datos 2008-10-30, teigia turįs teisę pasinaudoti sutarties nuostatomis ir prašyti priteisti iš atsakovo delspinigius už nustatytų mokėjimų nustatytu terminu nesumokėjimą.
Atsakovė B. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovė atsikirtimus grindžia byloje pateiktais įrodymais.
Paaiškino, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso ginčo garažai Juose atsakovas G. V. atskirais laikotarpiais vykdė individualią veiklą. Norėdami gražinti skolas bendriems kreditoriams, 2007 m. pabaigoje nusprendė parduoti garažus už ne mažesnę kaip 250000 Lt sumą. 2008 m. pradžioje atsakovas informavo atsakovę, kad yra potencialus pirkėjas, sutinkantis už garažus mokėti aukščiau nurodytą sumą. Derybose dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų bei ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyme dalyvavo tik atsakovas. Iš jo sužinojo, kad pirkėjas yra ieškovas, kad tarp jų pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta ieškovo prievolė sumokėti 50000 Lt, bei ieškovo prievolė sumokėti likusią - 200000 Lt sumą ne vėliau kaip iki 2008-10-30. Vėliau iš atsakovo sužinojo, kad ieškovas vengia mokėti sutartą avansą, be to, prašo sumažinti garažų pirkimo-pardavimo kainą. Esant tokiai situacijai, su atsakovu suprato, kad ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis vykdoma nebus, todėl priėmė sprendimą paraginti ieškovą išsikraustyti iš užimamų garažų. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, mano, kad nėra pagrindo pripažinti garažų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 50000 Lt bei tenkinti kitus išvestinius ieškovo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas ir atsakovas 2008-07-02 sudarė garažų Nr 251, 252, 253, 254, 255, 256, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 7-9). Ieškovas nurodė, jog sutarties pasirašymo dieną sumokėjo dalį pinigų atsakovui pagal pasirašytos sutarties 2.2.1 punktą, tai yra, buvo sumokėta 50000,-Lt grynaisiais.
Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti, notarinės formos, o formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.393str. 1d., 2d.). Tarp šalių pasirašyta sutartis neatitinka CK 6.393str. 1d. reikalavimų. Ieškinyje ieškovo nurodyta, kad vėliau jam paaiškėjo, jog pasirašyta sutartis su atsakovu neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų šios sutarties kategorijai. Toks paaiškinimas ieškovo vertintinas kritiškai. Ieškovas yra uždarosios akcinės bendrovės direktorius. Nors ir pasirašydamas sutartį kaip fizinis asmuo, galėjo ir turėjo suprasti, jog sutartis neatitinka keliamų reikalavimų nekilnojamojo turto pirkimo – paradavimo sutartims. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys yra tvirtinamos notaro. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui yra žinoma apie dokumentų paruošimą nekilnojamojo turto pirkimui – pardavimui. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Akademinės Kredito Unijos atsakymas apie tai, kad paskola ieškovui suteikta rengiant žemės sklypo detalų planą ir techninį projektą (b.l. 119). Todėl pilnai tikėtina, kad ieškovas žino kokie dokumentai ir kaip tvirtinamos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys.
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė.
Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
Ieškovo atstovė nurodė, jog sutarties pasirašymo dieną ieškovas atsakovui sumokėjo 50000,-Lt grynaisiais. Sutartyje neužfiksuotas pinigų perdavimo atsakovui faktas, todėl pareiga įrodyti šį faktą tenka ieškovui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta sutartis, dėmesys kreiptinas ne tik į sandorio formą, bet ir į turinį: sutartyje turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Kita pinigų dalis, tai yra 200000,-Lt, numatyta sumokėti iki 2008-10-30. Dėl pirmosios pinigų dalies, tai yra, 50000,-Lt nepasisakyta, kada turi būti sumokėta. Ieškovo atstovės teigimu, ši suma buvo sumokėta pasirašant sutartį. Todėl ginčą nagrinėjantis teismas turi aiškinti atsižvelgdamas į sutarčių aiškinimo taisykles, tikrąją šalių valią, ketinimus. Ar ieškovas galėjo turėti tokią pinigų sumą sutarties pasirašymo dieną, buvo bandoma įrodyti liudytojų pagalba. Tačiau liudytojai negalėjo nurodyti ar pinigai buvo mokami. Apie galimą pinigų mokėjimą jie buvo girdėję iš ieškovo paskojimų. Taip pat liudytojai nurodė, jog dirbdami ieškovui priklausančioje įmonėje jiems buvo žinoma iš ieškovo pasakojimų, kad ieškovas mokėjo už elektrą, signalizaciją, nuomą patalpų, tačiau patys niekada nėra matę, kaip buvo mokami atsakovui pinigai. Atsakovas paaiškino, kad už elektrą ir signalizaciją mokėjo ieškovas, tačiau nuomos mokestis nebuvo mokamas, laukė kol ieškovas sumokės pinigus, o vėliau ieškovas pradėjo derėtis apie kainos sumažinimą. Liudytojų I. Z., R. L., A. G. parodymai nenuoseklūs, konkrečių faktinių aplinkybių nenurodė, todėl vertintini kritiškai. Kad ieškovas mokėjo už garažų eksploatavimą garažų bendrijai, patvirtina byloje pateikta pinigų priėmimo kvitas bei sąskaita – faktūra, kurią pasirašė ieškovas kaip UAB „Daneda“ direktorius (b.l. 94, 95). Tačiau tai neįrodo, kad buvo sumokėta 50000,-Lt. Ieškovo turėjimą 50000,-Lt sutarties pasirašymo dieną buvo bandoma įrodyti paskolos gavimu iš kredito įstaigos (b.l. 119). Tačiau šiame rašte nurodyta, jog paskola 50000,-Lt suteikta tik 2008-10-21. Taip atkreiptinas dėmesys, jog paskolos tikslas nurodytas žemės sklypo detalaus plano rengimo apmokėjimui ir techniniams projektams finansuoti. Taip pat, ieškovas pateikdamas ieškinį teismui, dėl pasunkėjusios finansinės padėties prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikdamas pažymą apie darbo užmokestį (b.l. 20) bei ieškinyje nurodydamas, jog gaunamo darbo užmokesčio neužtenka net minimaliam pragyvenimui. Todėl teismui kyla abejonių, ar galėjo ieškovas disponuoti didelėmis grynųjų pinigų sumomis, negalėdamas pateikti įrodymų apie jų turėjimą. Taip pat neįrodo, kad 50000,-Lt sutarties pasirašymo dieną buvo sumokėta atsakovui, padarytas sutartyje prierašas dėl 200000,-Lt skolos, kurį savo ranka rašė pats ieškovas ir pats jį pasirašė. Atsakovo parašo po šiuo prierašu nėra, nors aukščiau sutartyje aptarti taisymai pasirašyti abiejų sutarties šalių. Nenustatyta kada šis prierašas atsirado šioje sutartyje. Kitų įrodymų į bylą, jog ieškovas turėjo 50000,-Lt, sutarties pasirašymo dieną nepateikta.
Todėl laikytina, kad ieškinys neįrodytas ir atmestinas.
Iš ieškovo priteistinos atsakovo naudai išlaidos, sussijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti 1200,-Lt (b.l. 70, 71, 106, 2011-03-01 pinigų priėmimo kvitą Nr. 599161) (CPK 93str. 1d., 98str. 1d.).
Iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 88str. 1d. 8p.).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2010-04-29 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovo G. V. turtui (b.l. 85, 86).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str.
nusprendžia:
Ieškovo D. R. ieškinį dėl avanso priteisimo iš atsakovo G. V. atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1200,-Lt advokato pagalbai apmokėti atsakovo G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš ieškovo D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 20,81-Lt pašto išlaidų, valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank).
Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti taikytas laikinasias apsaugos priemones atsakovo G. V. turtui 2010-04-29 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.