- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 1-456-1069/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15963-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- T. G.
- Nukentėjusysis
- K. Č.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas, Rimvidas Valančius
viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 (penkis) kartus, paskutinį kartą: 2018-11-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2019-05-20 pakeista į 90 parų arešto bausmę ir kurią yra atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. G. 2020-04-24, apie 23.28 val., (duomenys neskelbtini), savo namų kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė 5 kartus kumščiu savo broliui K. Č. į galvos sritį, paskui įrėmęs rankas K. Č. į krūtinės sritį, šį pastūmė, dėl ko K. Č. nukrito ant grindų. Po to, suėmė gulinčiam ant grindų K. Č. rankomis už kaklo ir šį taip laikydamas smaugė, o pastarajam išsilaisvinus, šluotos kotu sudavė K. Č. ne mažiau 5 kartus į šoną ir ne mažiau kaip 5 kartus į nugarą, taip K. Č. padarydamas dešinio antakio ir dešinės akiduobės poodinę kraujosruvą su patinimu, krūtinės ląstos, nugaros sumušimą, kas nukentėjusiajam K. Č. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Teismo posėdžio metu T. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad visko nepamena, nes buvo išgėręs. Nukentėjusysis yra jo brolis. Jų viena mama, tik tėvas ne tas pats. Tą dieną namuose (duomenys neskelbtini), susimušė su K. Č., dėl ko taip atsitiko nepamena. Galėjo būti ir taip, kad sudavė su šluota 10 smūgių. Po to atvyko policija ir jį išsivežė. Paskutinį kartą teistas už smurtą prieš seserį. Dėl visų įvykių kaltas alkoholis, todėl nuo balandžio mėnesio nebevartoja alkoholio. Kaltę pripažįsta pilnai, gailisi dėl padarytos veikos, tačiau atsiprašyti nukentėjusiojo nenori. Su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Elgesio pataisos programos nelankė nes dirbo, tačiau ateityje tuos kursus lankytų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
4. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. G. parodė, kad 2020-04-24, vakare, namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodžiu sukonfliktavo su broliu K. Č. dėl asmeninių nesutarimų. Tada kambaryje kelis kartus kumščiu sudavė K. Č. į galvą. Po to, K. Č. pastūmė ir šis pargriuvo. Tada rankomis suėmė K. Č. už kaklo ir taip laikydamas, šį smaugė. Kai K. Č. išsilaisvino, tai jis atsinešęs šluotos kotą sudavė šiam į šoną ir nugarą. Dėl to, jog smurtavo prieš brolį K. Č. labai gailisi (t. 1, b. l. 155-158, 165-167).
6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis K. Č. parodė, kad 2020-04-24, apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), namų virtuvėje, kartu su broliu T. G., A. M., seserimi G. Č. ir mama V. Č., šventė gimtadienį. Apie 23 val. nespėjęs užmigti, išgirdo žodinį konfliktą tarp T. G. ir G. Č.. Nuėjęs ramino T. G., jog šis nepultų ant G. Č.. Tada tarp jo ir T. G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu šis ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į galvą. Po to, jie pradėjo stumdytis, o A. M. puolė juos skirti. Tada T. G. įrėmęs rankas jam į krūtinę, jį pastūmė, dėl ko pargriuvo ant grindų. Po to, T. G. abejomis rankomis suėmęs jam už kaklo smaugė. Jis išsilaisvino, o T. G. nuėjo į virtuvę, kur pasiėmęs šluotos medinį kotą ne mažiau kaip po penkis kartus sudavė jam į šoną ir nugarą. Dėl patirtų sužalojimų civilinį ieškinį pareikš teisme (t. 1, b. l. 30-33).
7. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. Č. parodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį, namų virtuvėje, kartu su broliu T. G., A. M., mama V. Č. ir broliu K. Č. šventė pastarojo gimtadienį. Tada tarp T. G. ir K. Č. kilo žodinis konfliktas ir šie besistumdydami nuėjo į kambarį, kur abudu gulėdami ant grindų ir vartėsi. Po to, T. G. paėmė šluotos kotą ir jį rodydamas K. Č. šio paklausė: „Ar nori gauti?“ (t. 1, b. l. 101-104)).
8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. Č. parodė, kad 2020-04-24 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), namų virtuvėje, kartu su sūnui T. G., A. M., dukra G. Č. ir sūnumi K. Č. šventė pastarojo gimtadienį. Tada tarp T. G. ir K. Č. kilo žodinis konfliktas ir jie apsistumdė. Po to, šie nuėjo į kambarį. Kas įvyko kambaryje – nematė. Po to, T. G. paėmė šluotos kotą ir juo pagrūmojo K. Č., o šis kotą atėmė iš T. G. (t. 1, b. l. 107-109).
9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 820/2020 (03) nurodyta, kad K. Č. dėl dešinio antakio ir dešinės akiduobės poodinės kraujosruvos su patinimu, krūtinės ląstos, nugaros sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 74-75).
10. Alkoholio kiekio matuoklio žurnalo duomenys, patvirtinantys, kad T. G. 2020-04-25 nustatytas 1,69 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 110-111).
11. 2020-04-25 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 14-16) bei jo prieduose – fotolentelėse (t. 1, b. l. 17-24) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamasis namas, laiptinė ir butas bei kambarys, esantys (duomenys neskelbtini), medinis pagalys bei K. Č. sužalotas pakaušis, veidas, šonas ir krūtinė.
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo
12. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) (BK 248 straipsnio 2 dalis).
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015).
14. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra kaltinamas tyčinių smurtinių veiksmų atlikimu prieš savo brolį – nukentėjusįjį K. Č.. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad nukentėjusysis K. Č. yra biologinis kaltinamojo T. G. brolis (t. y. šeimos narys). Smurtiniai veiksmais, kurių atlikimu kaltinamas kaltinamasis, yra tai, kad T. G. kumščiu sudavė (smūgiavo) savo broliui į galvos sritį, įrėmęs rankas pastūmė, suėmė gulinčiam ant grindų rankomis už kaklo ir smaugė, taip pat šluotos kotu smūgiavo į šoną ir į nugarą. Byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti paties kaltinamojo T. G. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti nukentėjusio K. Č. ir liudytojų G. Č. ir V. Č. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020-06-02 išvada Nr. pG 820/2020 (03), alkoholio kiekio matuoklio žurnalo duomenys patvirtina, kad T. G., apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė 5 kartus kumščiu savo broliui į galvos sritį, paskui įrėmęs rankas jam į krūtinės sritį, šį pastūmė, dėl ko šis nukrito ant grindų. Po to, suėmė gulinčiam ant grindų K. Č. rankomis už kaklo ir šį taip laikydamas smaugė, o pastarajam išsilaisvinus, šluotos kotu sudavė ne mažiau 5 kartus į šoną ir ne mažiau kaip 5 kartus į nugarą, taip padarydamas dešinio antakio ir dešinės akiduobės poodinę kraujosruvą su patinimu, krūtinės ląstos, nugaros sumušimą, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl tokie T. G. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
15. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys yra: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
16. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė –nežymus sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas namuose, keliais tęstiniais smurtiniais veiksmais, kilusio konflikto metu).
17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms, suteiktą pagalbą ir pan.). Nors T. G. savo kaltę pripažino, tačiau teismo vertinimu, nuoširdaus gailesčio dėl savo veiksmų nereiškė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neatsiprašė ir neketina atsiprašyti nukentėjusiojo. Todėl teismas nemato pagrindo išvadai, kad T. G. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs.
18. Nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu bei būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
19. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau buvo teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 139-150), eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 134-138), nors šiuo metu yra nedarbingumo laikotarpyje, tačiau palaiko darbo teisiniu santykius – dirba įmonėje UAB „Kavesta“ (t. 1, b. l. 132), yra įrašytas į priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro įskaitas (t. 1, b. l. 120).
20. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį (kaltinamasis 2018-11-19 buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2019-05-20 buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę). Tai leidžia spręsti apie tai, kad anksčiau paskirta laisvės apribojimo bausmė už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką neturėjo teigiamos įtakos T. G. elgesiui bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į šią bausmės rūšį. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus prokuroro pasiūlytą laisvės apribojimo bausme bausmę.
21. Todėl įvertinęs šio nuosprendžio 16-20 punktuose aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės dydį (BK 49 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, T. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
22. Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas buvo nuo 2020-04-25 iki 2020-04-26 (t. 1, b. l. 178-179), t. y. dvi dienas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalis, 66 straipsnis).
23. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 180-182), paliktina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų ir kitų klausimų
24. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Visų pirma, tokia savo teise byloje pasinaudojo nukentėjusysis K. Č., 2020-09-10 pareikšdamas civilinį ieškinį dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
25. K. Č. civiliniame ieškinyje nurodė, kad buvo sužalotas tyčiniais veiksmais, todėl jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, pažeminimą, stresą. T. G. pagaliu jam sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą, į kitas kūno vietas, nesirinkdamas į kurias kūno vietas smūgiuoja, tačiau didesnė smūgių dalis buvo suduota į galvą. Tokie kaltinamojo veiksmai jam sukėlė didelį fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, išgąstį, skaudėjo ir svaigo galva, taip pat skaudėjo sumuštą nugarą, krūtinę. Dėl patirto sužalojimo jis greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, kur jį apžiūrėjo chirurgas, vėliau neurochirurgas, buvo atliekami tyrimai. Į ligoninę jis buvo vežamas nakties metu. Tuo metu Lietuvoje dėl prasidėjusios pandemijos buvo paskelbtas karantinas, todėl nukentėjusysis be fizinio skausmo patyrė ir baimę, kad vežiojamas po gydymo įstaigas gali užsikrėsti pavojingu virusu. Be to, į ligoninę buvo išvežtas savo gimtadienio išvakarėse, taigi buvo sugadinta jo šventė. Sumušta galva jam svaigo, skaudėjo apie 10 dienų, mėlynė ant dešinio antakio ir dešinėje akiduobėje laikėsi apie 10 dienų laiko. Dėl nepraeinančio stipraus galvos skausmo jis buvo priverstas pakartotinai kreiptis į ligoninę, kur 2020-05-02 jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, kaip pažymėta 2020-06-02 papildomoje specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 53-55).
26. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
27. Šioje vietoje teismas pažymi kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
28. Nustatyta, kad nukentėjusiajam K. Č. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis kreipėsi į medikus, buvo diagnozuotasi smegenų sutrikimas (t. 1, b. l. 66, 74-75). Tačiau byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam šiuo metu būtų likę kokių nors išorinių ar kitų liekamųjų sužalojimo reiškinių / randų ir (ar), kad medikai būtų taikę sudėtingus gydymo metodus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl vidinių dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis kreipėsi pas specialistus, todėl įvertinus smurtinių veiksmų pobūdį (jų intensyvumą ir trukmę), suduotų smūgių skaičių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 500 Eur sumos. Būtent tokia suma, teismo vertinimu, būtų adekvati nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pasekmėms ir neprieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
29. Antra, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 194,30 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiojo K. Č. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. 1, b. l. 80-86). Nukentėjusiojo gydymo išlaidas, kurias patyrė teritorinė ligonių kasa, patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad bendros nukentėjusiojo išlaidos laikotarpi sudaro 194,30 Eur (t. 1, b. l. 83). Kaltinamasis žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarė nusikalstama veika, todėl ją privalo atlyginti visa apimtimi (CK 6.263, 6. 283 straipsniai). Tokiu atveju Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteistinas 194,30 Eur padarytos žalos atlyginimas.
30. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis inter alia numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.
31. Bylos nukentėjusysis naudojosi teisine advokato pagalba, kuris jį atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą teisme metu ir teikiant civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 10-11). Nukentėjusiojo atstovas, advokatas, pateikė 2020-07-27 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1074904, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis advokatui sumokėjo 500 Eur už jo atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, apimtį, nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį ir teisiamojo posėdžio trukmę, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo 500 Eur.
32. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinis pagalys, kuris šiuo metu saugomas Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pagal 2020-04-29 kvitą Nr. 065049 (t. 1, b. l. 27), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina ir sunaikinama (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. G. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką T. G. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras nuo 2020-04-25 iki 2020-04-26 ir nustatyti, kad T. G. privalo atlikti 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę T. G. paskirti atlikti Marijampolės pataisos namuose (J. Biliūno g. 14, Kybartai).
T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.
Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 194,30 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus ir 30 euro centus) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000.
Nukentėjusiojo K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtas atstovavimo išlaidas – 500 Eur (penkis šimtus eurų).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, medinį pagalį, saugomą Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pagal 2020-04-29 kvitą Nr. 065049, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.