Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Dublike ieškovė papildomai suformulavo tokius esminius argumentus dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo (2021 m. vasario 19 d. DOK-34435):

3.1. Atsakovė buvo pasyvi, nebendradarbiavo su ieškove. Ieškovė ginčo laikotarpiu veikė sąžiningai, aktyviai ir siekė bendradarbiauti. Nuolat siuntė mokamuosius pranešimus nurodytų butų adresais, kuriuose atsispindėjo kiekvieną mėnesį auganti skolos suma, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui siuntė pranešimus dėl bešeimininkio turto. Todėl nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad ieškovės veikimas kažkaip trukdė atsakovei atsiskaityti su ieškove ir (ar), kad ieškovė nebendradarbiavo. Tai, kad VMI, būdama valstybės atstove palikimo priėmimo klausimais, pasikeitus teisės aktams, galimai informacijos neperdavė naujai paskirtam valstybės atstovui VĮ Turto bankui, negali būti ieškovės kaltė. Šiuo atveju būtent atsakovė buvo pasyvi, iki šios dienos neapmokėjo net skolos sumos, kurios neginčija ir kurią pripažino savo atsiliepime. Tokie atsakovės veiksmai įrodo būtent atsakovės nesąžiningą elgesį.

3.2. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė perėmė (paveldėjo) tik 2017 m. (praėjus net 10 metų po palikimo atsiradimo momento), kaip ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (praėjus net 12 metų po palikimo atsiradimo momento). Valstybė apie bešeimininkius daiktus žinojo dar 2011 m. Toks atsakovės elgesys neatitinka apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo asmens standartų.

3.3. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovės kaltės, t. y. tiek dėl to, kad atsakovė nereagavo į ieškovės siunčiamus raštus ir raginimus atsiskaityti bei iki pat šiol nėra padengusi skolos ieškovei, bet ir dėl to, kad atsakovė vietoje prievolės įvykdymo, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, dėl ko ieškovei kilo pareiga teikti teismui papildomus procesinius dokumentus (dubliką). Atsakovės elgesys šio proceso eigoje ir iki jam prasidedant laikytinas nesąžiningu ir pažeidžiančiu ieškovės teises. Dėl to bylinėjimosi išlaidų mažinimui nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

4. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė R. M., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. 2017 m. kovo 15 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. VK-2024 pagrindu nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Kita ½ dalis to paties buto nuosavybės teise priklausė O. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 15 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. VK-2023 ir 2018 m. balandžio 26 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 823 pagrindu nuosavybės teisė į pastarąjį butą buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Abu nurodytus butus patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.

5. Pagal ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas 2020 m. gruodžio 16 d. Pažymas – Skaičiuotes už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė 2 256,70 Eur skola. Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė 4 876,41 Eur skola. Bendra susidariusi skola ieškovei už butams tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra 7 133,11 Eur.

6. Įsiskolinimo dydžio ir turinio faktinio pagrįstumo atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis).

7. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 3 dalis). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

8. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

9. Vadovaujantis paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, spręstina, kad nepriklausomai nuo to, kada atsakovė sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar kada įformino mirusiųjų palikimo perėjimą valstybei, nuo palikėjų mirties momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį paveldėtam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir už laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį paveldėtam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Prieš tai nurodyta, kad ginčo turto palikėjai mirė iki skolos susidarymo laikotarpių. Atsakovė kaip paveldėto turto savininkė, privalo vykdyti asmenines prievoles, susijusias su šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimu ginčo objektuose, kurios atsirado po palikėjų mirties (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat išreiškė poziciją, kad ieškovė nuo 2011 m. sausio mėn. tinkamai nevykdė pareigos kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį buvo mokami mokesčiai už šilumą bei karštą vandenį. Ir tokiu būdu, pasak atsakovės, ieškovė pažeidė bendradarbiavimo principą ir nesiėmė aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo. Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

11. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2011 m. sausio 17 d. raštu dėl bešeimininkio turto Nr. 22-8, 2013 m. spalio 18 d. raštu dėl bešeimininkio turto Nr. R2-555, 2014 m. lapkričio 27 d. raštu dėl bešeimininkio turto Nr. R2-420 ir 2015 m. lapkričio 26 d. raštu dėl bešeimininkio turto Nr. R2-517 informavo VMI dėl poreikio inicijuoti nekilnojamojo turto paveldėjimo procedūrą, taip pat pranešė apie skolų už suteiktas paslaugas augimą. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2019 m. vasario 27 d. pranešimu dėl skolos apmokėjimo Nr. R2-33, 2019 m. kovo 15 d. pranešimu dėl informacijos pateikimo Nr. E2-38, 2020 m. spalio 28 d. pranešimu dėl įsiskolinimo padengimo Nr. E2-284 kreipėsi ir į VĮ Turto banką, informuodama įmonę apie butams susidariusias skolas. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi ir nuo 2011 m. sausio 17 d. reguliariai raštu kreipdavosi į VMI, kad būtų išspręstas ginčo turto paveldėjimo klausimas. Nepaisant to, kad valstybė žinojo apie palikėjų mirtį, tačiau jų palikimo priėmimo procedūras užbaigė tik 2017–2018 metais, t. y. praėjus ne mažiau kaip šešiems metams po pirmojo ieškovės kreipimosi.

12. Nurodytu ginčo aspektu, susijusiu su bylos šalių pareigų vykdymu, atsakovės atsikirtimai, kad ieškovė tinkamai nekontroliavo skolų augimo, atmestini kaip nepagrįsti ir ydingai motyvuoti. Aplinkybė, kad VMI ir VĮ Turto bankas tarpusavyje nebendradarbiavo (neapsikeitė informacija), negali lemti išvados, jog ieškovė pažeidė atsakovės lūkesčius ar kad ieškovei turi dėl to kilti neigiamos pasekmės. Priešingai, atsakovės įgaliotų subjektų neveikimas ir buvo esminė bei vienintelė priežastis, lėmusi tiek skolos augimą, tiek šios bylos iškėlimą. Juolab, kad atsakovė ir po to, kai užbaigė palikimo priėmimo procedūras, nevykdė savo prievolių net ir už einamuosius mokėjimus. Antra vertus, atsakovė nepaaiškina ir to, kodėl ginčo situacijoje reikėtų laikyti, kad ieškovės veiksmai kreipiantis su pretenzijomis į VMI, o ne į teismą, neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto.

13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovės kaltę ir sumažinti atsakovės atsakomybės už neįvykdytas prievoles apimtį arba atsakovę visiškai atleisti nuo prievolių vykdymo (CK 6.64 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nenustatyta, kad egzistuotų pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti 7 133,11 Eur skolos sumą už ginčo butams tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Dėl to nurodyto dydžio skola priteisiama ieškovei iš atsakovės (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Ieškovė teigia, kad atsakovė turėtų kompensuoti įmonės patirtas 1 478,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 318,90 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą (290,40 Eur už teisines konsultacijas ir skolą pagrindžiančių dokumentų analizę, 726 Eur už ieškinio parengimą, 302,50 Eur už dubliko parengimą) ir 160 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės įmonės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinamas iš dalies.

16. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

17. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

18. Vertinant ieškovės išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumą, svarbu tai, kad nors byloje kilęs ginčas nebuvo sudėtingas, tačiau bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės nepagrįsto vengimo vykdyti savo pareigas. Išlaidos teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių (pvz., už ieškinio parengimą taikytinas maksimalus užmokesčio dydis yra 3 396,50 Eur). Pakankamo pagrindo laikyti, kad ieškovė, pasitelkdama savo teisių gynybai advokatą, nepagrįstai išlaidavo, nėra. Tačiau ieškovės prašomos priteisti 290,40 Eur išlaidos už teisines konsultacijas ir skolą pagrindžiančių dokumentų analizę laikytinos nepagrįstomis. Tokios išlaidos nėra konkrečiai detalizuotos, o dokumentų analizę turėtų apimti ieškinio surašymo išlaidos. Atsižvelgiant į ieškovei advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį, taip pat siekiant teisingos atsakovės bei ieškovės interesų pusiausvyros, ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis 1 028,50 Eur sumos apimtyje.

19. Kitos ieškovės patirtos išlaidos – 160 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

20. Apibendrinant tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra 1 188,50 Eur (160 Eur žyminis mokestis ir 1 028,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškovei UAB „Kretingos šilumos tinklai“ 7 133,11 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt trijų eurų ir 11 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 133,11 Eur (septyni tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt trys eurai ir 11 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 188,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.