- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-26
- Bylos Nr.
- I-923-289/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00248-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą dėl atsakovo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. 2017 m. vasario 8 d. (spaudas ant voko) (b. l. 18) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. sausio 18 d. sprendimą Nr.2D-649-(19.2) ir 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-924-(19.53).
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-924-(19.53) atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kita skundo dalis priimta nagrinėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 (b. l. 48–4) nutarta V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Pareiškėjos V. K. skunde (b. l. 2–7) nurodoma, kad 2015 m. gegužės 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Radviliškio rajono agentūra organizavo planinį reidą Baisogalos seniūnijoje Radviliškio rajone. Šio reido tikslas buvo patikrinti, ar statybos vykdomos pagal išduotus leidimus bei teisėtai. Patikrinimo metu buvo patikrintas ir pareiškėjos V. K. statinys, esantis Palono g. 22, Palonų mstl., Baisogalos sen., Radviliškio rajone. Patikrinimo metu buvo galimai padaryti esminiai teisės pažeidimai, todėl buvo pateiktas skundas dėl patikrinimo metu surašyto akto panaikinimo, kadangi, manytina, kad jis yra neteisėtas bei prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams. 2017 m. sausio 18 d. raštu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Visgi pareiškėja nesutinka su tokiu priimtu atsakovo raštu, todėl nepraleisdama procesinio termino, pateikė skundą. 2017 m. sausio 18 d. pateiktame inspekcijos atsisakyme tenkinti pareiškėjos skundą yra nurodoma, kad teisės aktai nereglamentuoja, kur turi būti surašytas patikrinimo aktas, taip pat buvo nurodoma, kad apie reidą nėra įspėjama iš anksto papildomai teigiant, kad pareigūnai tolimesnių veiksmų dėl teisės aktų pažeidimo šalinimo nesiėmė. Su tokiais atsakovo deklaratyviais teiginiais nesutinka. Kadangi faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte atsakovo pareigūnai mini ne pagal savo kompetenciją galimą aplinkosaugos pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti vietoje dalyvaujant savininkui bei jame dalyvavusiems aplinkos apsaugos pareigūnams, yra surašomas faktinių duomenų patikrinimo aktas. Šio akto galima nesurašyti tik tuomet, kai savininkas nedalyvauja arba atsisako pasirašyti patikrinimo aktą. Tokį teisinį reglamentavimą patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-95 patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reidų organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 bei 9 punktai, kur numatyta, kad reido metu yra surašomas faktinių duomenų patikrinimo aktas, o reidu yra laikomas netikėtas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar teritorijoje vykdomos statybos, ir jeigu vykdomos, – ar statybos nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, kad atsakovo pateikiami deklaratyvūs teiginiai yra galimai klaidinančio pobūdžio bei iš esmės prieštaraujantys teisiniam reglamentavimui, kad faktinių aplinkybių aktas privalomai turi būti surašomas reido metu. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte FAK-924-(19.53) yra teigiama, kad buvo patikrintas statomas pagalbinis ūkio pastatas Palono g. 22, Palonų mstl., Baisogalos sen. Radviliškio rajone. LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme yra apibrėžiama Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnų veikla ir nenumatoma, kad atsakovo pareigūnai gali fiksuoti galimus pažeidimus ne pagal jų kompetenciją. Atvirkščiai, minėto įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Inspekcija, organizuodama planinius ar neplaninius reidus, gali kreiptis į kitus viešojo administravimo subjektus ir siūlyti jų atstovams dalyvauti reide. O 12 straipsnio 4 dalyje nurodoma: Inspekcija pagal kompetenciją turi teisę dalyvauti kitų viešojo administravimo subjektų organizuojamuose reiduose, susijusiuose su statybos teisėtumo patikrinimu. Šiame reide dalyvavo ir aplinkos apsaugos pareigūnas M. S., kuris pagal kompetenciją turėjo teisę aptikęs pažeidimus surašyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad atsakovo pareigūnai peržengė savo kompetencijos ribas ir akte fiksavo duomenis bei darė išvadas, nesusijusias su tikrinamu statiniu. Tuo labiau, kad apklausiant prokurorei A. B. paliudijo, kad net nebuvo nuėjęs pasižiūrėti nuotekų rezervuaro. Pažymėtina, kad pareiškėja dalyvavo vykdant patikrinimą bei neatsisakė pasirašyti ant patikrinimo akto. Visgi patikrinimo aktas nebuvo surašytas dalyvaujant pareiškėjai, o buvo pateiktas jai vėliau po įvykusio patikrinimo su asmenų, kurie nedalyvavo vykdant jos sklypo patikrinimą, parašais, taip pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias akto surašymą. Šią aplinkybę pripažino ir visi dokumente pasirašiusieji asmenys, kuomet buvo apklausiami Šiaulių apygardos prokuratūros dėl galimo dokumentų klastojimo. Šiuo atveju visi asmenys patvirtino, kad aktas buvo surašytas ne patikrinimo vietoje, o kabinete jau grįžus. A. V. netgi pripažino, kad aktą pasirašė ne tą pačią, o kitą dieną. Taip iš esmės patys patikrinime dalyvavę asmenys patvirtino, jog aktas buvo surašytas pareiškėjai nematant ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai sudaro jo negaliojimo pagrindą. Jis yra neteisėtas, nes buvo parengtas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Kaip minėta, imperatyvios teisės aktų nuostatos reikalauja, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas būtų surašytas patikrinimo vietoje reido metu, o ne kitą dieną, kaip šiuo atveju buvo padaryta. Pažymėtina ir tai, kad A. V. nedalyvavo patikrinime, tačiau gavus 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą buvo pastebėta, kad A. V. yra pasirašęs prie asmenų, dalyvavusių patikrinime. Taip buvo galimai žinomai suklastotas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, jo sudarymo būdas iš esmės pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad apklausiami pareigūnai pateikė skirtingas faktines aplinkybes. Komisijos pirmininkas A. B. pripažino, kad nebuvo nuėjęs ir nematė pažeidimo. Pareigūnas A. V. sakė, kad buvo priėjęs, bet rezervuaras apaugęs žole ir apsemtas kažkokiu skysčiu, to fotofiksacijose nesimato. Taip pat jo liudijimas priešingas A. B. liudijimui, kuris teigia, kad prie rezervuaro nuėjo tik V. K. ir M. S.. Pareigūnė A. V. teigė, kad prie rezervuaro nuėjo tik V. K. ir M. S.. O ji neva mačiusi, kad per rezervuaro viršų bėga nuotekos, kurios patenka į pakelės griovį. Fotofiksacijose taip pat to nesimato. Pareigūnas M. S. teigė, kad iš perpildyto rezervuaro per viršų bėgo nuotekos, to užfiksuotose nuotraukose taip pat nesimato. Atkreiptinas dėmesys, kad aktą surašę pareigūnai A. B. ir K. D. yra statybos inspekcijos specialistai, o ne aplinkos apsaugos pareigūnai, todėl jie tokio pobūdžio fiksavimams ir išvadoms net neturi reikiamos kompetencijos. Atkreipė dėmesį, kad visų šių argumentų atsakovas ne tik kad nenagrinėjo ir apie juos nepasisakė, tačiau galimai pateikė pareiškėjai klaidinančias aplinkybes, kadangi buvo nurodyta, kad teisės aktai nenumato, kur turi būti surašomas minėtas aktas. Tokiu būdu atsakovo priimtas raštas yra nepagrįstas, šališkas bei galimai kryptingai klaidinantis pareiškėją, taip siekiant galimai nuslėpti atliktus teisės pažeidimus sudarant faktinių duomenų nustatymo aktą, kadangi atsakovo atsakyme nurodyti teiginiai iš esmės prieštarauja teisės aktams ir juose nustatytiems reikalavimams. Juo labiau, kad net nebuvo pasisakyta ir apie skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjai V. K. net nebuvo leista užduoti klausimų, nebuvo suteikta informacija apie vykdomą patikrinimą, buvo atsisakyta prisistatyti. Paminėtina ir tai, kad patikrinimas buvo pradėtas net nepaskambinus į namo duris, neprisistačius ir nepaaiškinus, kokiu tikslu atvyko. Namo šeimininkė pamačiusi nematytą automobilį kieme išėjo į lauką ir iš karto ją užsipuolė statybos inspekcijos pareigūnas reikalaudamas pateikti statybos leidimą. Pabrėžtina ir tai, kad namo savininkė atsakė, kad tokio tipo statiniui leidimo nereikia, patikino, kad buvo Radviliškio savivaldybėje pas tuos pačius pareigūnus ir teiravosi, kokių leidimų reikia tokio tipo statiniui. Pareigūnas patikino, kad jau statinys pamatuotas ir jie jau žino, kad reikalavimai statinio plotui nebuvo pažeisti. Patikrinimo metu aplinkos apsaugos pareigūnas elgėsi ypač nemandagiai, grubiai bei įžeidžiančiai, atsisakė prisistatyti. Taip pat su V. K. buvo kalbama pakeltu tonu. Pareiškėja viso patikrinimo metu jautėsi nesaugiai, kadangi jautė puolimą iš pareigūnų. Jai viso patikrinimo metu nebuvo teikiama jokia informacija ar atsakymai į užduotus klausimus, o atsižvelgiant į tai, kad į jos privačią teritoriją buvo patekta savavališkai ir nepateikus oficialių pareigūnų darbo pažymėjimų, visi pareigūnai, išskyrus aplinkosaugininką, nedėvėjo specialių uniformų, moteris jautė ypatingai didelį stresą ir baimę. Toks valstybės pareigūnų darbas negali būti laikomas tinkamu. Vienintelis atsakovo teiginys į aukščiau pateiktus argumentus buvo tai, kad patikrinimai vyksta neperspėjus iš anksto asmenų. Pabrėžtina, kad pareiškėja nekelia jokių pretenzijų dėl atlikto reido bei to, kad pareigūnai atliko patikrinimą nepranešę. Šiuo atveju pareiškėja nurodė argumentus dėl pareigūnų elgesio patikrinimo metu, apie kurį netgi nebuvo pasisakyta nurodant formalius teiginius, kurie nebuvo susiję su skundo argumentais bei faktinėmis įvykio aplinkybėmis. Paminėtina ir tai, kad vadovaujantis minėto įstatymo 17 straipsniu į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. Visgi į V. K. priklausančią teritoriją buvo patekta be jos leidimo ir juo labiau netgi nebuvo pateiktas pranešimas, nebuvo prisistatyta ir paaiškinta, kad pareigūnai atvyko vykdyti patikrinimo. Pareigūnai patikrinimą atliko savavališkai, nekviesdami namo savininkės, kuri buvo namuose, elgėsi ypatingai grubiai bei žeminančiai. Radviliškio agentūra yra valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, taigi tokie institucijos pareigūnų veiksmai laikomi ypatingai šiukščiais bei žeminančiais asmens garbę ir orumą, taip pat sukeliančiais žalą viešajam interesui. Atkreiptinas dėmesys kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi pareigūnas turėjo pažeidėjui trumpai nurodyti pažeidimo esmę. Visgi pareiškėja nebuvo informuota apie jokį jos atliktą pažeidimą, apie neva atliktą pažeidimą pareiškėja sužinojo tik gavusi faktinių duomenų aktą, kuris jai buvo pateiktas tik po 23 dienų, t. y. 2016 m. gegužės 26 d. Akivaizdu, kad imperatyvūs teisės aktų reikalavimai buvo ne kartą pažeisti šiurkščiai. Įvertinus pateiktus argumentus bei įrodymus mano, kad surašytas faktinių aplinkybių patikrinimo aktas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Nei vienas asmuo, dalyvavęs patikrinime, ne tik kad nebuvo priėjęs reikiamu atstumu prie rezervuaro, tačiau netgi nebuvo priėjęs prie jo ir apžiūrėjęs, iš ko jis pagamintas. Nebuvo įsitikinta, ar talpa perpildyta ar ne. Juo labiau, kad pati teritorija buvo apsemta vandeniu, nors šio fakto nepaminėjo nei vienas patikrinime dalyvavęs asmuo, tai iš esmės dar kartą leidžia abejoti jų nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumu. Paminėtina ir tai, kad Aprašo 3 priede nurodyta, kad pareigūnas parengtą ataskaitą per tris darbo dienas nuo reido atlikimo dienos užregistruoja dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir perduoda susipažinti skyriaus, kuriame dirba, vedėjui bei inspekcijos viršininko pavaduotojui, kuruojančiam skyriaus veiklą. Atkreipė dėmesį, kad rašte, kurį iš atsakovo gavo pareiškėja, buvo nurodyta, jog ataskaita buvo užregistruota tik gegužės 10 d., t. y. tik penktą darbo dieną. Akivaizdu, kad atsakovas toleruoja pareigūnų nusižengimus. Atsakovas visų šių nurodytų argumentų ne tik, kad nenagrinėjo, tačiau iš esmės pateikė ir galimai klaidinančią informaciją, kuri prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui bei jame keliamiems reikalavimas, todėl 2017 m. sausio 18 d. raštas yra iš esmės neteisėtas, nepagrįstas, sukeliantis neproporcingai didelę žalą pareiškėjai, nes jos teisės bei teisėti interesai yra ribojami galimai neteisėtai, todėl minėtas raštas turi būti naikintinas. Pabrėžtina ir tai, kad yra siekiama neteisėtai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn, surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl netinkamo nuotekų tvarkymo. Aplinkos apsaugos pareigūnai siekia surašyti protokolą vadovaudamiesi faktiniais duomenimis, kurie buvo nustatyti statybos inspekcijos specialistų, kuriems pagal kompetenciją yra išimtinai priskiriami tik statybos, o ne aplinkos apsaugos klausimai, nesant jokių aplinkybių, kurios buvo nustatytos pačių aplinkos apsaugos tarnybos pareigūnų. Teiginį, kad statybos inspekcijos specialistų kompetencijai nėra priskiriami aplinkos apsaugos klausimai, pagrindžia minėto Aprašo 9 punktas, kuriame yra nustatyta, jog atsakovo specialistai reido metu surašo daiktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus dėl tų statinių, kurių statyba galimai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, o pagal Aprašo 10 punktą reido metu yra nustatomi ir nukrypimai nuo statinio projekto. Akivaizdu, kad faktinių duomenų akte galimi nustatyti faktai nėra susiję su statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais ir iš esmės sprendžia aplinkos apsaugos teisinius klausimus, kurie nėra priskiriami atsakovo kompetencijai. Minėti nuotekų valymo klausimai tiek iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK, tiek ir naujajame ANK yra siejami su aplinkos apsaugos pareigūnų kompetencija, o ne su statybos inspekcijos kompetencija. Pagal statybos inspekcijos pareigūnų nustatytus duomenis aplinkos apsaugos darbuotojai siekia surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir pareiškėją patraukti atsakomybėn. Pareiškėja administracinėn atsakomybėn iš esmės bus patraukta vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos specialistų, neturinčių tam kompetencijos, bei pažeidžiant teisinį reglamentavimą. Juo labiau, kad pačiame akte yra numatyta, kad patikrinimo metu buvo siekiama įsitikinti, ar nėra pažeidimų statant pagalbinį ūkio pastatą Palono g. 22, Palonų mstl., Baisogalos sen. Tokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Vadovaujantis patikrinimo metu surašytu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, siekiama surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl netinkamo nuotekų valymo, o tai iš esmės prieštarauja teisės aktų reikalavimams, nors atsakovas pripažino, kad pagal jo kompetencijai priskirtinus klausimus (statybos teisėtumo bei leistinumo) jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Šiuo atveju aplinkybės, kuriomis vadovaujantis siekiama surašyti protokolą, buvo nustatytos ne protokolą surašiusios institucijos, o statybos inspekcijos specialistų, kurie iš esmės nėra susiję su aplinkos apsaugos klausimais ir neturi nei reikiamų žinių, nei atitinkamos kompetencijos spręsti dėl aplinkos apsaugos klausimų. Akivaizdu, kad minėtas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-924-(19.53) turi būti panaikintas, kadangi ne tik, kad buvo parengtas pažeidžiant esminius bei imperatyvius teisės aktų reikalavimus, tačiau iš esmės sukelia pareiškėjai neproporcingai didelę žalą, kadangi pareiškėjai kils atitinkamos pareigos.
Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad ta grėsmė dėl protokolo surašymo išliko ilgiau nei pusę metų, nes vasario l7 d. pareiškėją vėl kvietė. Net aplinkosaugininkai sužinojo pareiškėjos asmeninį telefoną, antstolis R. K. siūlėsi ateiti į namus surašyti protokolą. Aktą pasirašė visi dalyvavę reide asmenys. Pats komisijos pirmininkas sakė, kad prie rezervuaro nebuvo nuėjęs, o akte rašė, kad iš perpildyto rezervuaro pylėsi nuotėkų vanduo. Pareiškėja teigė, kad ji nurodė daug grubių procesinių pažeidimų. Į argumentą, kad aktas nebuvo surašytas vietoje, Statybos inspekcija atsakė, kad nėra numatyta, kur aktas turi būti surašomas, tačiau Aprašo devintame punkte rašoma, kad patikrinimo aktas turi būti surašytas vietoje. Pati institucija pažeidimus turėjo pamatyti ir aktą panaikinti. Raštas sukėlė pasekmes, nes atsakovas pripažino, jog akte viskas padaryta teisingai. Pareiškėja negali įrodyti kitai institucijai, kad padaryti pažeidimai. Aktas buvo surašytas kabinete. Šis aktas buvo surašytas nesilaikant įstatymų. Iki šiol gaudavo raginimus dėl protokolų surašymo. Visiems sakė, kad surašyta neteisingai. Pasekmes patiria kiekvieną dieną, nes grasino, kad atvesdins su policija. Pareiškėja atrašo į kiekvieną raštą, kad raštas neteisėtas. Niekas nereaguoja. Remiasi jų žodžiais ir pareiškėjai tai sukelia netiesiogines pasekmes. Skunde rašė, kad statybos inspektoriai į faktinių aplinkybių aktą įtrauktų tik faktinius pažeidimus. Kreipėsi, gavo atsakymą, kad M. S. buvo mandagus. Pareigūnas pats parašė, kad reido metu elgėsi mandagiai. Pareigūnų veiksmais buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Statybos inspekcija nepripažįsta ir klaidina nurodydama, kur aktas turi būti surašomas. Jis turi būti surašomas reido metu. Jei teismas panaikintų šį raštą, Statybos inspekcija turėtų surašyti kitą raštą. Akivaizdus įrodymas, kad pareigūnai nesilaiko įstatymo ir registruoja reido ataskaitą per penkias darbo dienas.
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsiliepime (b. l. 57–59) nurodoma, kad Inspekcijos Šiaulių departamento specialistai atliko skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą. Apie rezultatus pareiškėja buvo informuota 2017 m. sausio 18 d. raštu Nr. 2D-649-(19.2). Šiame sprendime nurodyta, kad nebuvo nustatyta pažeidimų, o faktinių duomenų patikrinimo aktas yra vidaus dokumentas, įvertinantis vietoje nustatytas aplinkybes, todėl nėra naikintinas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reidų organizavimo ir atlikimo aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-95 (2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1V-164 redakcija), 7 punkte nurodyta, kad pareigūnas į planinį ar neplaninį reidą gali pakviesti kitų viešojo administravimo subjektų atstovus, o 9 punkte nurodyta, kad reido metu surašomi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai. 2016 m. gegužės 3 d. reidą organizavo Inspekcijos Šiaulių departamento specialistai, kurie į reidą kvietė kitų institucijų atstovus. Todėl ir faktinių duomenų patikrinimo aktas buvo surašytas reidą organizuojančios institucijos – Inspekcijos nustatyta tvarka. 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-924-(19.53) nurodyta, kad vienas iš patikrinimo vietoje nustatytų faktinių duomenų yra tai, kad apžiūrėjus nuotekų kaupimo rezervuarą, pastebėta, kad iš perpildyto rezervuaro į aplinką patenka nevalytos buitinės nuotekos, kurios yra pilkšvos spalvos ir būdingo kvapo. Patikrinimo metu tokia aplinkybė buvo nustatyta ir jos tikrumo pareiškėja net neginčija. Patikrinimo akte dėl šios aplinkybės jokių išvadų nebuvo padaryta ir nurodyta. Inspekcija dėl to jokių veiksmų nesiėmė, nes tolesni veiksmai nėra Inspekcijos kompetencija. Tačiau tai, kad tokia faktinė aplinkybė buvo pažymėta faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, nėra pažeidimas, nes galimas teisės aktų pažeidimas, kaip faktinė aplinkybė, turi būti fiksuojamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis numato konstitucinę pareigą valstybei ir kiekvienam asmeniui saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė 2016 m. liepos 4 d. nutarimu medžiagoje Nr. M-l-01-43556-16 netenkino pareiškėjos skundo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei nurodė, kad V. K. pareiškime nurodytos aplinkybės – kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas galimai suklastotas, nes jis nebuvo surašytas vietoje ir galimai ne visi akte nurodyti asmenys dalyvavo reide ir aktą pasirašė – iš esmės ištirtos ir įvertintos, todėl panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo nėra pagrindo, tuo labiau, kad pareiškėja 2016 m. birželio 1 d. pareiškime ir 2016 m. birželio 21 d. skunde pateikia tik bendro pobūdžio samprotavimus dėl, jos manymu, padarytos nusikalstamos veikos. Inspekcijos Šiaulių departamento specialistų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Šis nutarimas nustatyta tvarka nėra apskųstas, panaikintas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo vykdymo priežiūrą skunde nurodytoje vietovėje atlieka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurį tikslinga įtraukti šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė D. M. teismo posėdyje pažymėjo, kad atsakovo surašytas sausio 18 d. atsakymas į V. K. skundą yra pagrįstas, teisėtas ir neturėtų būti naikinamas. Pareiškėjos skunde nėra nurodyta aplinkybių, kad kažkas suklastota, pažeista. Jokių įrodymų pareiškėja nepateikė. Reide dalyvavo ne vienos institucijos atstovai. Jeigu yra pažeidimų, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas surašomas, kad būtų nurodyti visi duomenys, o vėliau priimamas sprendimas. Šiuo metu suėjusi senatis teisinei atsakomybei taikyti. Atsakovas laikosi vidinių teisės normų. Aplinkos apsaugos departamento raštai turi būti surašomi vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos V. K. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2D-649-(19.2) (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą (b. l. 65–66).
Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, jog skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – Taisyklės) 5 punkte numatyta, kad skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skunde dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2016 m. gegužės 3 d. akto Nr. FAK-924-(19.53) (b. l. 65–66) būtent yra išsakomi argumentai, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė konkrečias jos, kaip pareiškėjos, teises ir teisėtus interesus. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui.
Pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. skunde nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Radviliškio rajono agentūra organizavo planinį reidą Baisogalos seniūnijoje Radviliškio rajone, kurio metu buvo patikrintas ir pareiškėjos sklypas, esantis Palono g.22, Palonų mstl., Baisogalos sen., Radviliškio r., ir jog šio patikrinimo metu buvo galimai atlikti esminiai teisės pažeidimai, dėl to prašoma panaikinti patikrinimo metu surašytą aktą kaip prieštaraujantį teisės aktų reikalavimams.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr.1V-95 patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reidų organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte numatyta, kad reidas yra netikėtas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar teritorijoje vykdomos statybos ir jeigu vykdomos, – ar statybos nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Reidų rezultatai naudojami rinkti ir tikslinti valstybinei statybos priežiūrai reikalingą informaciją, planuoti teisės aktų pažeidimų prevencijos priemones.
Pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skunde nurodoma, kad iš Šiaulių apygardos prokuratūros nustatytų duomenų žinoma, kad visi patikrinime dalyvavusieji asmenys patvirtino, kad aktas buvo surašytas ne patikrinimo vietoje, o kabinete, grįžus.
Aprašo 9 punkte numatyta, kad reido metu surašomi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, nufotografuojami statiniai (Tvarkos aprašo 3 priedo 6 veiksmas). Lietuvių kalbos žodyne metas aiškinamas kaip trukmė, tos trukmės tarpas, apibrėžtas, tam tikras momentas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reido ataskaitoje (b. l. 62) nurodoma, kad reidas pradėtas 2016 m. gegužės 3 d. 9.00 val., o reido pabaiga – 2016 m. gegužės 3 d. 13.30 val. Taigi šiomis valandomis turėjo būti pildomi ir 13.30 val. jau užpildyti reido ataskaitos priedai, pildomi patikrinimo vietoje reido metu.
Atsakovo parengtoje reido ataskaitoje Nr. FAK-(19.53) (nurodoma patikrinimo teritorija, pridedamas 11 sąrašas, sąrašo 4 numeriu įrašyta, kad atliktas reidas Palono g.22, Palonų mstl., Baisogalos sen. (kadastro Nr.7142/0005:54) nurodoma, kad dokumentas parengtas 2016 m. gegužės 3 d.
Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad 2016 m. gegužės 3 d. atlikto reido ataskaita buvo surašyta 2016 m. gegužės 10 d. (registracijos Nr. FAK-945-(19.53). Taigi atsakovo Sprendime nurodyta reido ataskaitos parengimo data skiriasi nuo reido ataskaitoje nurodytos datos. Taip pat pastebėtina, kad atsakovo Sprendime nurodomas reido ataskaitos numeris Nr. FAK-924-(19.53) reido ataskaitos lentelėje (b. l. 62–63) nurodomas kaip faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto numeris.
Aprašo 10 punkte numatyta detali, konkreti reido ataskaitos parengimo tvarka (Tvarkos aprašo 1 priedas): pareigūnas įrašo informaciją apie visus reido metu patikrintus statinius, tuos, kurių statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, ir tuos, kurių statyba galimai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, prie šios ataskaitos prideda reido dalyvių sąrašą (Tvarkos aprašo 2 priedas), faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus ir statinių nuotraukas (Tvarkos aprašo 3 priedo 7 veiksmas).
Vertinant Apraše numatytą veiksmų seką, darytina išvada, kad tik reido metu surašius faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus yra pabaigiama rengti reido ataskaita. Būtent surašyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, nuotraukos ir reido dalyvių sąrašas pridedami prie parengtos ataskaitos.
Reido ataskaitoje nurodoma, kad pridedama: 1. Reido dalyvių sąrašas, 1 lapas, 2. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, 22 lapai; nuotraukos, 21 lapas. Šiuo atveju prie reido, kuris buvo baigtas 2016 m. gegužės 3 d. 13.30 val., ataskaitos turėtų būti pridedami jau surašyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai.
Atsakovo Sprendime nurodyta, kad Tvarkos apraše nėra nurodyta vieta, kur turi būti surašomas faktinių duomenų patikrinimo aktas. Nesutiktina su tokia atsakovo Sprendime išsakyta pozicija. Įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.1V-13 patvirtintoje Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto formoje nurodytus rekvizitus, formos struktūrą, darytina išvada, kad nustatyti faktiniai duomenys turi būti fiksuojami patikrinimo vietoje (ką numato ir formos pavadinimas), kai reikia, pildomas vietoje situacijos planas, būtent patikrinimo vietoje reido metu nustatytų duomenų tikrumą tvirtina darbuotojai (-as), atlikę (-ęs) patikrinimą. Taigi konkreti faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pildymo vieta yra reido / patikrinimo atlikimo vieta.
Taip pat svarbu pastebėti, kad patikrinime dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti pastabas, patikrinimo dalyviai gali pridėti rašytinius paaiškinimus ir, susipažinę su faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, pasirašyti.
Pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skunde atsakovui pažymima, kad ji dalyvavo vykdant patikrinimą bei neatsisakė pasirašyti patikrinimo akto. Kaip matyti iš turimų rašytinių duomenų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-924-(19.53) (b. l. 10) pareiškėjos parašo nėra, duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi pasirašyti šiame akte, taip pat nėra.
Sprendime į pareiškėjos skundo argumentus, jog jai nebuvo suteikta teisė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, jai nebuvo pasiūlyta po juo pasirašyti patikrinimo vietoje, kaip jau buvo minėta, buvo atsakyta tik nurodant, jog Apraše nėra nurodyta vieta, kur turi būti surašomas faktinių duomenų patikrinimo aktas.
Sprendimui keltini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Pažymėtina, kad Sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).
Konstatuotina, kad atsakovas rengdamas skundžiamą Sprendimą nesilaikė Taisyklių 5 punkte numatytos pareigos nagrinėdamas skundą nustatyti esmę, atlikti faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, nebuvo padarytas tinkamas reido ataskaitos parengimo ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų pildymo procedūros, numatytos Apraše, vertinimas pagal minėtus pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skunde nurodytus motyvus.
Teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2D-649-(19.2) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. sausio 18 d. sprendimą Nr.2D-649-(19.2).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.